Taigi, antroji pusė gali paveikti tai, kaip mes kalbame, atrodome ir net judame, rašoma „Bussines Insider“ ir „Lifehacker“.
Poros turi savo kalbą
Greičiausiai pritarsite, kad poros tarpusavyje dažnai naudoja vidinius juokelius ir frazeologizmus, frazes, kurios kitiems nieko nereiškia. Ir tai išduoda, kad poros gyvena „ant vienos bangos“. Komunikacijos profesorius Robertas Hooperas iš Teksaso universiteto sako, kad tokia slapta kalba atlieka dvi funkcijas: sutvirtina ryšius – tiek platoniškus, tiek romantinius, taip pat stiprina ir bendrą poros individualumą.
Jam pritaria ir psichologė Carol Bruess. Poros tarpusavio kalba gali apimti nuo tik jiems suprantamų juokelių ar slapyvardžių. Mokslininkės atliktas tyrimas atskleidžia ryšį tarp to, kaip dažnai poros pasitelkia tik jiems suprantamą kalbą ir kokį pasitenkinimą gauna santykiuose. Paaiškėjo, kad kuo dažniau poros naudojosi savo slapta kalba, tuo buvo laimingesnės.
Pamiršta cenzūrą
Daugelis mūsų su nepažįstamais žmonėmis kalbamės visai kitaip nei su artimaisiais ar antrąja puse. Mes kontroliuojame savo elgesį, kalbą, prisitaikome prie pašnekovo ar situacijos, na, o būdami su partneriu pereiname prie visai kito bendravimo.
Kaip teigia knygos „Power of two“ autorius Joshua Wolfas Shenkas, mes nustojame save tikrinti prieš kalbėdami. Psichologas Danielis Kahnemanas iš Berklio universiteto pritaria tokiai nuomonei ir tikina, kad yra atsargus dalydamasis savo mintimis su kitas, tačiau ilgainiui nuolat bendraujant (šiuo atveju su savo kolega atliekant tyrimą) tas atsargumas dingsta, nes peržengiame ribą, kurią esame užsibrėžę.
Partneriai supanašėja
Greičiausiai pritarsite, kad partneriai ilgai gyvendami kartu tampa panašūs vienas į kitą. Kodėl taip nutinka? Į šį klausimą bando atsakyti psichologas Robertas Zajoncas. Pasirodo, metams bėgant mes vis dažniau atspindime vienas kitą – pasitelkiame tas pačias mimikas bendraudami, reikšdami emocijas, tad dirba tie patys veido raumenys. Ilgainiui raukšlės, veido kontūras tampa vienas kito atspindžiu.
Ima kalbėti panašiai
Ilgalaikiai santykiai turi įtakos ir sintaksinei kalbos struktūrai bei ritmui. Dalis šio reiškinio yra fenomenas, kurį psichologai vadina „emociniu užkratu“. Paprastai tariant, kai du žmonės praleidžia pakankamai laiko kartu, jie pradeda derintis vienas prie kito kalbėjimo modelio. Mes imituojame viską – nuo antrosios pusės kirčių žodžiuose iki pauzių, daromų tarp žodžių ar sakinių.
Yra netgi įrodymų, kurie atskleidžia, kaip kalbos supanašėjimas gali nulemti ir tai, kiek ilgai tęsis poros santykiai. Atliekant tyrimą buvo nagrinėjami teksto pranešimai, kuriuos poros siuntė vienas kitam. Paaiškėjo, kad, jeigu abiejų žmonių rašomi žodžiai ir kalbos struktūra buvo panašūs, tikimybė susitikinėti ir po trijų mėnesių buvo didesnė.
Kopijuoja vienas kito kūno kalbą
Mokslininkai teigia, kad ilgalaikiuose santykiuose poros atspindi vienas kito kūno kalbą, o tai paverčia juos panašiais, nes įtraukia patirtį, prisiminimus, vidinę informaciją, veikiančią gestus, laikyseną, frazes ir pan.
Pavyzdžiui, 2007 m. tyrimas atskleidė, kad žmonės buvo linkę kopijuoti vienas kito žvilgsnius, jeigu prieš pokalbį girdėjo tą pačią informaciją.