Poliamoriškus santykius Petras apibūdina kaip romantinio arba emocinio ryšio turėjimą su daugiau nei vienu žmogumi. Anot jo, neretai žmonės nesuvokia, kaip galima mylėti kelis asmenis vienu metu, o galvoje iš karto kyla sekso ir orgijų vaizdiniai. Vis dėlto realybė atrodo kitaip ir pačios merginos iš anksto žino, kokie santykiai jų laukia.
„Viskas yra kalbėjimo ir susitarimo reikalas – jeigu merginai netinka tokie santykiai, iš pat pradžių tai išsiaiškini ir skirstaisi savo keliais. Santykiai, kurie neveda prie santuokos ar vaikų gali būti lygiai tiek pat rimti. Aš esu įsipareigojęs keliems žmonėms, bet su visais jais turiu nuoširdų ryšį“, – aiškina Petras.
Visą gyvenimą save poliamorišku laikantis vaikinas tikina, kad niekada nejautė noro, jog kitas žmogus priklausytų tik jam vienam. Jis pripažįsta jaučiantis skausmą, kai jam meluoja ar išdavinėja, tačiau tai, anot Petro, yra visai kas kita.
„Mano santykiuose yra buvę, kai merginos sutinka taip draugauti, bet iš tikrųjų jaučiasi nemaloniai, pavydi. Turi aiškintis, iš kur tokios emocijos kyla. Pavydo ir savininkiškumo jausmas ateina iš baimės, kad tave gali palikti“, – sako Petras.
Pačiam Petrui yra nutikęs atvejis, kai kartą jis susituokė su mergina ir po metų paaiškėjo, kad ši jaučia šiltus jausmus kitam žmogui. Petras tam neprieštaravo ir leido jai kartu bendrauti su kitu vaikinu, tačiau santykiai neilgai trukus vis tiek nutrūko.
„Aš žmonai sakiau, kad jeigu ji nori susitikinėti su kitu draugu ir leisti su juo vakarus, viskas gerai ir aš neprieštarauju. Vis dėlto jai tai buvo problema, ji jautė kaltę, kad yra bloga žmona ir dėl to mes išsiskyrėme“, – prisimena Petras.
Petras pripažįsta, kad rasti partnerę, kuri norėtų būti poliamoriškuose santykiuose yra sudėtinga, nes tokių žmonių yra mažuma. Be to, draugaujant su keliomis merginomis, tampa sunkiau kiekvienai iš jų skirti pakankamai dėmesio ir laiko. Tačiau vaikinas tikina, kad tam reikia turėti tik noro, ir pateikia pavyzdį, kaip galima dėmesio skirti kelioms partnerėms vienu metu.
„Mano viena nuostabiausių patirčių buvo, kai mes penkiese sugalvojome nuvažiuoti į Rygą. Buvo dvi mano partnerės, kitas žmogus, kuris buvo svarbus vienai iš partnerių, o dar kitas buvo tiesiog bendras mūsų draugas. Mes kartu praleidome visą savaitgalį, vaikščiojome ir tai buvo laikas, kurį skyriau abiems savo partnerėms“, – tikina Petras.
Vis dėlto vienintelė vieta, kur Petras atsiveda tik vieną iš savo partnerių, yra šeimos šventės. Dažniausiai jis išsirenka tą, su kuria būna artimesnis ryšys. Paklaustas, ar kitai partneriai toks pasirinkimas nebūna įžeidimas, vaikinas aiškina, jog tai yra lūkesčių reikalas.
„Jeigu tam žmogui nežadėsi, kad vesiesi jį pas tėvus, tai bus tik jo lūkesčiai ir aš nelabai galiu kuo padėti, – sako Petras. – Dramų tarp partnerių nėra buvę, tačiau dažnesnis atvejis, kai žmogus bando pasyviai išprovokuoti konfliktą. Jos nelenda viena kitai į akis, bet bando tave patį atmušti nuo kito žmogaus.“
Visą pokalbį su Petru žiūrėkite įraše: