Psichologai jau seniai bando išsiaiškinti, kodėl vieni žmonės kenčia ir prisitaiko prie juos skaudinančių situacijų, o kiti to nedaro. Šį fenomeną JAV Gvineto koledžo psichologas D.Luddenas nusprendė patyrinėti tarpusavio priklausomybės aspektu.
Mes laimingi, kol gauname daugiau nei prarandame
Maždaug prieš 50 metų psichologas Haroldas Kelley ir Johnas Thibautas sukūrė tarpusavio priklausomybės teoriją: kiekvienas partneris vertina savo pasitenkinimą santykiais, lygindamas pliusus ir minusus. Kol abu įsitikinę, kad gauna daugiau nei praranda, tol jie laimingi santuokoje.
Pavyzdžiui, jūsų partneris atima iš jūsų daug laiko ir energijos. Tačiau jis suteikia tai, ko jums reikia. Arba jis duoda labai mažai, tačiau ir reikalauja visai nedaug. Jei tikėsime tarpusavio priklausomybės teorija, abiem atvejais turite būti patenkinti santykiais. Tačiau kai trūkumai užgožia santuokos privalumus, atsiranda nusivylimas.
Nereikia pamiršti, kad santykiai – tai ne žaidimas į vienerius vartus. Jeigu aš turiu obuolių, o jūs – tik apelsinų, vienas mano obuolys jums bus vertingesnis nei visi jūsų turimi apelsinai. Ir atvirkščiai. Taip ir santykiuose. Mes duodame žmogui tai, ko jam reikia, o jis savo ruožtu duoda tai, ko reikia mums. Jeigu šie mainai vyksta sėkmingai, kiekvienas partneris mano, kad gavo daugiau nei davė.
Pasitenkinimas santykiais gimdo ištikimybę. Partneriai lieka kartu jeigu:
-
daug investavo į santykius ir laiko santuoką vertybe;
-
nemato patrauklesnių santykių variantų už tuos, kuriuos dabar turi;
-
patenkinti santuoka.
Pasitenkinimas taip pat priklauso nuo asmeninių ir visuomeninių standartų. Vakarų kultūroje vertinami partneriai, kurie domisi antrosios pusės poreikiais. Partneris turi būti ne tik meilužis, bet ir geriausias draugas. Tuo tarpu kai kuriose kultūrose dėl santuokos susitaria partnerių tėvai, tuokiamasi dėl ekonominių interesų.
Beje, kartais žmonės nesiskiria dėl per mažų reikalavimų, kuriuos jie kelia santuokai. Jeigu užaugote šeimoje, kurioje įžeidinėjimai, nepaisymas kito nuomonės buvo norma, manysite, kad taip ir turi būti. Jeigu turite žemą savivertę, tikėtina, esate įsitikinę, kad nusipelnote blogo elgesio.
Įsitikinimas, kad bėgant metams santykiai gerės
Būna, kad partneriai nėra patenkinti santykiais, tačiau yra ištikimi vienas kitam. Tai sunku paaiškinti remiantis tarpusavio priklausomybės teorija.
Psichologas Levi R.Bakeris pažymi, kad ir laimingos poros išgyvena sunkesnius periodus. Problemos su darbu, artimųjų ligos, vaiko gimimas įneša streso elementą į santykius ir mažina partnerių pasitenkinimo lygį. Tačiau šios poros vis tiek santuoką laiko vertybe, nepaisydamos laikinų sunkumų.
Kaip rodo L.R.Bakerio tyrimų rezultatai, prisirišimas vienas prie kito nepriklauso nuo šiuo metu esančio pasitenkinimo santykiais lygio. Tai prieštarauja tarpusavio priklausomybės teorijai. Psichologas tvirtina, kad prisirišimas priklauso nuo laukiamo pasitenkinimo santykiais ateityje. Ištikimi vienas kitam partneriai tiki, kad su laiku jų santykiai gerės.
Kai gimsta pirmasis kūdikis, tėvus užpildo džiaugsmas. Tai viena medalio pusė. Kita pusė – ima trūkti intymių santykių, miego, laiko ir pinigų. Tačiau šiuo nelengvu periodu jauni tėvai lieka kartu. Tai vyksta ne dėl to, kad visi jų poreikiai patenkinti, o todėl, kad jie tiki, jog ateityje, kai vaikas paaugs ir problemų bus mažiau, jų santykiai taps harmoningesni.
Kai trūkumai užgožia santuokos privalumus, atsiranda nusivylimas.
L.R.Bakerio manymu, nepasitenkinimas santykiais esamu momentu signalizuoja apie tai, kad turite problemą, į kurias reikia atkreipti dėmesį. Jeigu jaučiate, kad santykiai jūsų netenkina, vadinasi, reikia daugiau su jais padirbėti. Pavyzdžiui, praleisti daugiau laiko su partneriu arba užsirašyti į šeimos terapiją. Taip jūs sustiprinsite pasitikėjimą laiminga ateitimi ir suvoksite, kad kartu galite įveikti laikinus sunkumus.
Taigi L.R.Bakerio požiūris leidžia suvokti, kodėl vieni žmonės gyvena nelaimingoje santuokoje, o kiti išsiskiria. Žmonės nutraukia laimės nesuteikiančius santykius, jeigu jaučia, kad jie ateityje netaps geresni arba jeigu randa geresnę alternatyvą šiems santykiams. Tuo tarpu žmonės nesiskiriama, net jei abu jaučiasi nelaimingi, kai tiki, kad santykiai pagerės, arba baiminasi, kad neras labiau tinkamo partnerio.
Priežastys, dėl kurių poros nesiskiria
Vienatvės baimė. Nors tyrėjai mano, kad nauji santykiai yra puiki alternatyva nelaimingai santuokai, reikia nepamiršti, kad dažnai žmonės po skyrybų negali labai greitai susirasti naujo partnerio. Tuo tarpu kai kuriems nepakeliama net ir trumpalaikė vienatvė, todėl jie nusprendžia gyventi be meilės.
Finansinė priklausomybė. Nepaisant šiuolaikinio draugiškų meilės santykių šeimoje idealo, visgi kiekvienoje poroje egzistuoja ir ekonominiai santykiai.
Nedirbanti moteris, esanti namų šeimininke, gali apsimesti nepastebinti vyro neištikimybės ir toleruoti jo grubumą, nes jai baisu netekti finansinio stabilumo.
Bendri vaikai. Sutuoktiniai laikinai susitaiko su nemalonia padėtimi, nors ir miega atskirose lovose bei turi atskiras banko sąskaitas, nes, jų manymu, jau geriau taip, nei kad vaikas gyventų keliaudamas iš vienų namų į kitus.
Religinės bendruomenės pasmerkimas. Dauguma religijų nepritaria skyryboms, todėl, žmonės priklausantys tam tikrai religinei bendruomenei, bijodami prarasti palaikymą, kurį gauna, pavyzdžiui, iš savo lankomos bažnyčios, pasirenka nelaimingą gyvenimą kartu, užuot išsiskyrę.
