Per pastaruosius kelerius metų nuaidėjo ne vienas skandalas apie internete pasklidusius žinomų žmonių intymius kadrus. Jų epicentre teko atsidurti ir Karolinai Meschino, ir Viktorijai Siegel. Abi moterys viešai kalbėjo apie tai, kaip tai paveikė jų emocinę būseną, todėl šie įvykiai suteikė pagreitį diskusijoms apie nekonsensualinę pornografiją Lietuvoje.
Tačiau nors apie keršto pornografiją kalbama jau ne vienerius metus, šis terminas ir atsakomybė už tokius veiksmus gresia užsienio valstybėse, bet ne Lietuvoje.
Kas yra keršto pornografija?
Europos lyčių lygybės institutas nekonsensualinę pornografiją įvardija kaip veiklą, kurios metu internete disponuojama asmens intymiais kadrais be to asmens sutikimo. Keršto pornografija priskiriama kaip viena nekonsensualinės pornografijos rūšių.
Dažniausiai keršto pornografijos veiklą vykdo asmuo, po skyrybų su antrąja puse nusprendęs jai atkeršyti. Keršto pornografijos tikslas – sumenkinti ar sukelti gėdą asmeniui, kurio intymūs kadrai buvo paviešinti be jo sutikimo.
Dažniausiai keršto pornografijos veiklą vykdo asmuo, po skyrybų su antrąja puse nusprendęs jai atkeršyti
Kai kur ši veikla apibūdinama kaip „vaizdais pagrįsta prievarta“. Šis terminas Australijoje apibūdina ne tik pačią veiklą, kuomet disponuojama asmens intymiais kadrais be jo sutikimo, bet ir grasinimą tai padaryti. Taip pat čia pabrėžiama, kad „vaizdais pagrįstos prievartos“ formos yra įvairios ir jos susideda ne vien iš keršto pornografijos.
Užsienio valstybės imasi veiksmų
2015 metais Australijoje buvo priimtas „Internetinio saugumo didinimo aktas“. Šiuo aktu buvo numatyta civilinių baudų schema, kuri būtų taikoma asmenims, užsiėmusiais „vaizdais pagrįstos prievartos“ veikla.
Šis aktas numato, kad elektroninio saugumo įgaliotinio biuras gavęs skundą apie tokią veiklą nedelsiant imtųsi veiksmų išplatintą medžiagą pašalinti iš interneto. Kai kuriais atvejais siekiama ir nubausti medžiagą platinusius asmenis naudojant jau įvardytą civilinių baudų schemą.
Australija – ne vienintelė valstybė, atkreipusi dėmesį į šią augančią problemą ir teisiškai ją apibrėžusi. Būtent keršto pornografija jau yra kriminalizuota daugumoje JAV valstijų, rašo „Business Insider“. Kai kuriose iš jų asmenys, užsiėmę keršto pornografija, gali tikėtis praleisti daugiau negu vienerius metus kalėjime.
Kai kuriose JAV valstijose asmenys, užsiėmę keršto pornografija, gali tikėtis praleisti daugiau negu vienerius metus kalėjime
Su „keršto pornografija“ kovoja ir Didžioji Britanija. Kaip skelbia BBC, ten ši veikla buvo kriminalizuota jau 2015 metais. Ir nors šių atvejų – daugybė, nukentėję asmenys neretai atsiima kaltinimus, bijodami prarasti savo anonimiškumą ar nesulaukdami palaikymo iš teisėsaugos pareigūnų.
Kaip tik Didžiojoje Britanijoje šie skaičiai pastaruoju metu pradėjo sėti dar didesnį nerimą – karantino metu skambučiai į pagalbos liniją, skirtą nuo nekonsensualinės pornografijos nukentėjusiems asmenims, nuo praėjusių metų padidėjo net 22 proc.
Kodėl kitos valstybės kriminalizuoja?
Teisės aktai, ginantys žmogaus atvaizdą ir privatų gyvenimą, egzistuoja daugelyje valstybių. Tad kodėl kitose užsienio šalyse „keršto pornografiją“ pradedama išskirti kaip atskirą nusikaltimą?
Kaip rašo „The New York Times“, 2019 metais Niujorko valstija taip pat kriminalizavo keršto pornografiją. Šio sprendimo itin laukė nuo keršto pornografijos nukentėję asmenys, kadangi kol ji nebuvo atskirai paskelbta kaip nelegali veikla, šiuos kaltinimus buvo galima atmesti prisidengiant kitais teisės aktais.
Niujorke kol keršto pornografija nebuvo atskirai paskelbta kaip nelegali veikla, šiuos kaltinimus buvo galima atmesti prisidengiant kitais teisės aktais
Iki keršto pornografijos kriminalizavimo Niujorko valstybėje teisėsaugos institucijos negalėjo suteikti aukoms reikiamos pagalbos, kadangi keršto pornografijos vykdytojas galėjo ginčytis ir pagrįsti intymių kadrų dalijimąsi kaip teisę į žodžio laisvę.
Po to kai Niujorko valstijoje buvo kriminalizuota keršto pornografija, šio nusikaltimo vykdytojams buvo nurodyta ir aiški baudžiamoji atsakomybė, kuria asmeniui gali būti skirti vieneri metai kalėjime.
Taip pat Niujorkas tapo pirmąja JAV valstybe, kurioje teisėjas, nagrinėjantis keršto pornografijos bylą, taip pat gali įsakyti interneto svetainėms bei keršto pornografijos platintojui pašalinti visą medžiagą.
Kaip rašo „Associated Press“, Misūryje kriminalizavus keršto pornografiją teisės aktai nurodė, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas jau ir tada, kai pradeda grasinti aukai apie intymių kadrų viešinimą. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią intymių kadrų plitimui internete, sustabdant pažeidėją jam to dar nepadarius. Misūryje šis nusikaltimas statutuose oficialiai įvardytas kaip „nekonsensualinis privačių seksualinių atvaizdų skleidimas“.
Aukos pačios vengia pranešti apie nusikaltimą. Dauguma bijo būti dar labiau pasmerktos ar atsidurti situacijoje, kai apie jų paviešintą vaizdo medžiagą sužino artimieji
Vien įstatymų neužtenka
Nors kitose šalyse ir galioja keršto pornografiją apibrėžiantys įstatymai, kai kurie šio nusikaltimo vykdytojai vis tiek nelieka nubausti. To priežastis artima ir kitokio pobūdžio seksualinių nusikaltimų registravimui – aukos pačios vengia pranešti apie nusikaltimą.
Kaip rašo „The Guardian“, nors Australijoje jau egzistuoja įstatymai, siekiantys nubausti keršto pornografijos vykdytojus, realybėje viskas atrodo šiek tiek kitaip.
Nors keršto pornografija jau kriminalizuota – reikia konkrečių įrodymų norint vykdytoją patraukti atsakomybėn. Juos gauti yra sunku tais atvejais, kai prašoma atvesti liudininkus, kurie galėtų patvirtinti matę paviešintus kadrus.
Ilgas teisinis kelias kelia nusivylimą, o aplinkybes dar sunkina ir aukų emocinė būsena. Dauguma jų bijo būti dar labiau pasmerktos ar atsidurti situacijoje, kai apie jų paviešintą vaizdo medžiagą sužino artimieji. Aukos dažniausiai vengia pranešti apie nusikaltimą ne dėl teisinių aplinkybių, bet požiūrio, kuris kyla iš kultūros.
Net ir Australijoje, kur ši veikla atskirai apibrėžta teisiškai, visuomenė yra linkusi kaltinti patį asmenį, kurio intymiais kadrais buvo pasidalyta be jo sutikimo, negu šios nusikalstamos veiklos vykdytoją.
Visuomenė yra linkusi kaltinti patį asmenį, kurio intymiais kadrais buvo pasidalyta be jo sutikimo, negu šios nusikalstamos veiklos vykdytoją
Lietuvoje – dar nekriminalizuota
Pasaulinės tendencijos rodo, kad valstybės jau atpažįsta keršto pornografiją kaip nusikalstamą veiklą ir ją atskirai kriminalizuoja. Tačiau kaip yra Lietuvoje?
Europos Sąjungoje „keršto pornografijos“ terminas – jau apibrėžtas. Lygių galimybių kontrolieriaus Lietuvoje įgyvendintas projektas „Visų reikalas“ keršto pornografiją taip pat įvardija kaip vieną iš smurto elektroninėje erdvėje formų.
Lietuvoje keršto pornografija dar nėra kriminalizuota, tačiau egzistuoja kiti įstatymai, ribojantys tokio pobūdžio veiklą. Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, panašaus pobūdžio veikla Lietuvoje dar nėra dažna.
„Tokių registruotų atvejų nėra daug, bet gali būti, kad žmonės tiesiog retai kreipiasi į teisėsaugos institucijas ar teismą dėl tokio pobūdžio veiksmų“, – pasakojo R.Matonis.
Riboja kiti teisės aktai
Kaip aiškino R.Matonis, šiuo metu vienas iš galiojančių teisės aktų, galinčių apriboti tokio pobūdžio veiklą, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnis. Šis straipsnis nurodo, kad asmuo gali būti fotografuojamas tik gavus jo sutikimą, tas pats galioja ir dėl jo nuotraukų disponavimo.
Straipsnis išskiria, kad asmuo gali būti fotografuojamas be jo sutikimo, kai to reikalauja teisėsaugos institucijos, yra susiję su visuomenine veikla, ar, kai asmuo yra viešoje vietoje. Tačiau net tais atvejais šių atvaizdų negalima platinti, jei tai gali pažeminti asmens orumą, garbę, ar dalykinę reputaciją.
Trečioji straipsnio dalis nurodo, kad žmogus, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, gali reikalauti atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, tai po jo mirties gali padaryti ir jo tėvai, sutuoktinis ar vaikai.
Panašiai su keršto pornografija susijusią veiklą riboja ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnis, nurodantis asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.
Šis straipsnis skelbia, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, o informacija apie jį gali būti viešinama tik gavus jo sutikimą, kurį po mirties gali suteikti ir jo vaikai, sutuoktinis ar tėvai. Nukentėjęs gali pareikšti ieškinį, siekiant atlyginti turtinę ar neturtine žalą.
Pasak R.Matonio, baudžiamoji atsakomybė numato tik vieną atvejį, susijusį su pornografiniu turiniu. Jį nurodo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnis.
Disponavimo pornografinio turinio dalykais straipsnio pirmoji dalis skelbia, kad žmogus, kuris platino, gamino ar įsigijo pornografinio turinio dalykus, su tikslu juos toliau platinti, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba jos atėmimu iki vienerių metų.
Intymūs kadrai plinta socialiniuose tinkluose
Keršto pornografija dažniausiai platinama socialiniuose tinkluose. Dėl šios priežasties, šių platformų gigantai taip pat jau yra atpažinę nekonsensualinės pornografijos grėsmę ir imasi veiksmų užkirsti jai kelią.
Kaip rašo „NBC News“, „Facebook“ platforma sukūrė atskirą 25-erių žmonių komandą, kurių pagrindinis darbas – atpažinti ir užkirsti kelią nekonsensualinės pornografijos plitimui šiame socialiniame tinkle.
Šiam tikslui pasiekti „Facebook“ naudoja dirbtinio intelekto įrankius, kurie buvo sukurti tam, kad jau pirmosiomis atvaizdo įkėlimo akimirkomis atpažintų juos kaip nekonsensualinę pornografiją ir nedelsiant juos pašalintų, taip užkertant kelią tolimesniam jų plitimui.
„Facebook“ platformai taip pat priklauso ir kitas socialinių medijų gigantas – „Instagram“, kuriame vartotojai taip pat gali pranešti apie be jų sutikimo paviešintus vaizdus.
Tačiau, kaip praneša „Insider“, koronaviruso sukeltos pandemijos metu sumažėjo „Instagram“ darbuotojų komanda, o dėl šios priežasties pradėjo lėtėti ir platformos reakcija į pranešimus dėl be sutikimo paviešintų intymių kadrų.
Be to, ši platforma taip pat nesuteikia galimybės pranešant pažymėti, kad atvaizdas yra būtent keršto pornografija. Vartotojas gali pasirinkti pranešti apie nederamą atvaizdą, jį įvardijant tik kaip „priekabiavimą“ arba „nuogumą“.
Dėl šios priežasties, pranešimai neturi atskiro prioretizavimo, o tai irgi sulėtina atvaizdo pašalinimo procesą.
