Meilės menas
Daugiau kaip prieš du tūkstantmečius parašytas veikalas apie meilės meną, intymiojo gyvenimo džiaugsmus ir paslaptis įdomus bei aktualus ir šiomis dienomis. Jis ne tik moko, kaip patirti malonumą ar patenkinti savo partnerį, bet ir yra puiki pažintinė knyga apie senovės Indiją, joje viešpatavusius papročius, tradicijas, kultūrą. O kai kurios garsenybės, atmetusios erotikos pamokas, šį kūrinį vadina net dvasinio tobulėjimo vadovu.
Manoma, kad Kama Sutrą parašė išminčius Vatsjajana, tačiau iš tiesų jis tik susistemino ir į vieną veikalą sutraukė skirtingų autorių nagrinėtas meilės temas. Ilgainiui garsųjį veikalą taisė, pildė, tobulino ir aiškino skirtingi autoriai.
Kama sanskrito kalba reiškia meilę. Induistai Kama vadino meilės dievą, deivės Lakšmės ir dievo Višnu sūnų. Jis vaizduojamas kaip sparnuotas vaikinas, jojantis ant papūgos ir savo meilės strėlėmis žeidžiantis mirtingųjų širdis.
Žodis sutra reiškia aforizmą, senovės Indijoje sutromis buvo vadinami pamokymai, aforizmai. Kitaip nei dažnai įsivaizduojama, Kama Sutroje ne tik mokoma, kaip mylėtis, bet ir daugelio kitų dalykų. Pavyzdžiui, teigiama, kad moteris turi gerai išmanyti 64 menus, kurių vienas ir yra meilės menas. Tokia moteris neva niekada nepražus, nes galės pelnyti žmonų jau turinčio vyro malonę arba išgyventi ir be vyro.
Neteisinga būtų Kama Sutrą laikyti tik banaliu kelių dešimčių erotinių pozų ar sekso technikos aprašymu, tik dar vienu sekso vadovėliu. Kažin ar tokiu atveju ji būtų išlikusi tokia populiari iki mūsų laikų?..
Egzistuoja ir daugiau nesusipratimų. Pavyzdžiui, teigiama, kad Kama Sutros pozų neįmanoma pakartoti realiame gyvenime dėl jų sudėtingumo. Paslaptis čia tikriausiai ta, kad Vakaruose dar nesukurta nieko panašaus. O fizinei meilei skirti yra arba pornografiniai žurnalai, arba medicininiai vadovėliai, kuriuos perskaičius apie seksą jau vargu ar dar galima kalbėti kaip apie meną. Juo labiau kad daugelis mūsų intymiuosius santykius labiau supranta kaip galimybę patenkinti savo aistras.
Rytuose intymieji santykiai bent jau senaisiais laikais buvo šventas ritualas, o kūriniai apie šią gyvenimo sritį reikalauja itin meniškos ir poetiškos formos. Tai akivaizdu skaitant, kaip rytiečiai vadino lytinius organus: Patikimas tarnas, Meilės strėlė – vyro, ar Paslaptingoji uola, Lotoso žiedas – moters.
Trys pradai
Senovės indai tikėjo, kad žmogus yra visapusė asmenybė tik tada, kai egzistuoja harmonija tarp trijų pradų. Dharma yra paklusnumas įstatymui, artha reiškia materialią naudą, o kama – pasitenkinimą. Indų filosofai manė, kad fizinių poreikių patenkinimas – jokiu būdu ne gėdingas ar slėptinas dalykas, o visavertės asmenybės dalis. Todėl kūdikio pradėjimas ir intymieji malonumai – visiškai priešingi dalykai, kuriems reikia visiškai kitaip nusiteikti. Kama Sutroje smulkiai pasakojama apie visas seksualinio gyvenimo subtilybes, aptariami net mažiausi niuansai, kaip suteikti malonumą kitam ir patirti fizinį pasitenkinimą abiem partneriams.
Indai suprato: norint, kad šeima darniai gyventų, labai svarbūs harmoningi lytiniai santykiai. Su šia mintimi tikriausiai reikėtų sutikti, nes statistikos duomenimis, pasaulyje net apie 80 proc. skyrybų įvyksta dėl nesėkmingo seksualinio gyvenimo. O dauguma puikiai sutariančių šeimų patvirtina, kad jaučiasi patenkinti savo intymiuoju gyvenimu.
Lytinis suderinamumas
Nors atrodytų, kad tik mūsų laikais pradėta garsiai kalbėti apie lytinį vyro ir moters neatitikimą, apie tai rašyta dar Kama Sutroje. Čia vyrai ir moterys skirstomi į tris grupes pagal lytinių organų dydį. Fiziniai duomenys lemia, ar jie tarpusavyje dera ar ne, ir pagal tai, ar mylėtis su vienu ar kitu partneriu bus gera. Iš čia atsiradęs toks supratimas kaip lygiavertės ir nelygiavertės (aukštoji ir žemoji) sueitys. Žinoma, geriausios lygiavertės, kai vyro ir moters lytiniai organai dera tarpusavyje. Tačiau atskiruose Kama Sutros skyriuose aprašomos ir vaizduojamos pozos, kuriomis mylėdamiesi jie gali patirti malonumą net tuo atveju, jei fiziniai duomenys neatitinka.
