Štai pluša moteriškė vakare jogos kilimėlį pasitiesusi, pilvo presą tobulina, o apvalainas sutuoktinis ramiai kažką kramsnoja ir viena rankyte kompiuterio pelę švelniai maigo. Žiūri žiūri žmona į jį, tokį laimingą, savimi patenkintą ir neištvėrusi klausia: „Klausyk, pasakyk tu man, kaip tu susigyveni su savo trūkumais ir nekreipi į juos dėmesio?“ Vyriškis lėtai pasisuka, nubraukia trupinius nuo pilvo ir nuoširdžiai nustemba: „Tai kad neturiu aš tų trūkumų...“
Ir per pirmą romantišką pasimatymą vyrai dažniau prisimena ne tai, kokia suknele vilkėjo jo mylimoji, o kokį skanų kepsnį jis sukirto. Nes alkani vyrai jaučiasi visiškai bejėgiai prieš skanų maistą – jie nesidrovi juo mėgautis, kaip ir visais kitais jusliniais malonumais, įskaitant seksą.
Taip pat skaitykite: Ženklai, kada „tai – tik seksas“ perauga į rimtus santykius
Moterys sau turi daugybę pretenzijų. Ypač tos, kurių vaikystėje tėvai negyrė. Kurioms vis kalė į galvą, kad „galėtum ir geriau“ – mokytis, tvarkyti kambarį, šokti ir dainuoti. Tokios mergaitės kaip benamiai kačiukai – gali viską atiduoti tam, kuris paglostys ir pagirs, kad „tu visai nieko“. O jei niekas nepagirs ir nepaglostys, jausis kaip vaikystėje – nepakankamai gera, graži, protinga. Tokia, kokią reikia dantis sukandus tobulinti iki begalybės.
Taip pat skaitykite: Kuo virsta seksas po vedybų?
Paskui mergaitė sutinka JĮ – tą, kuris nuolatos tikina, kad ji pati pačiausia. Gražiausia ir protingiausia. Bet ji netiki, nors tu ką. Nes žodelis „graži“ – tai tikrai ne apie ją, o apie manekenes iš žurnalų ir laidų vedėjas iš televizijos. Ir kenčia ji baisiai ir beprasmiškai, prisigalvoja daugybę dalykų, kurie savimi pasitikinčiam vyrui tik juoką keltų, ir dėl visko kaltina save. Jis nepaskambino – vadinasi, aną kartą kažką ne taip pasakiau, patikino, kad šiandien neturės laiko susitikti – turbūt nebemyli, jam nepatinku.
Senas geras močiučių išbandytas būdas: susinervinai, nuliūdai ar apskritai nežinai, ko nori – eik ir išplauk grindis. Galvoje prašviesės.
O kaip dėl to vyriškio vaikystės? Argi jam taip pat nesakė – „galėtum geriau“? Gal ir sakė. Bet jis kažkodėl sau atrodė toooks kietas (apie tai bylojo ir įsimylėjusių panų žvilgsniai), kad kritikos savo adresu tiesiog negirdėjo.
Užtat fiksavo visas pagyras ir net užuominas į jas: „Kai labai nori, pasirodo, gali net šešetą iš fizikos gauti“, kai jo stropuolės vienmetės raudodavo dėl kiekvieno devintuko, mat gi galėjo gauti dešimt. Kodėl? Nes moterys didesnės perfekcionistės ir linkusios matyti smulkmenas, o ne visą vaizdą.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kurie padės išsiugdyti pasitikėjimą savimi
Tad užaugusios ir subrendusios jos vėl trokšta tų dešimtukų – jas ir mylėti reikia dešimtukui, kitaip nesupras. Ir jei jis laiku nepaskambina, jau katastrofa. Net jei paskui ir tikina, kad myli, galvoja ir ilgisi, bet tik labai darbais užsivertęs. O ji juo netiki. Nes ir pati savimi netiki.
O jei jau visai atvirai – tai ji visą laiką tikisi, kad tas geras vyrukas ją mes, nes susiras tobulesnę. Ji sako, kad labai ilgisi ir nori dažniau susitikti, o iš tikrųjų bijo, kad ją tiesiog paliks. Ji apie tai galvoja ir galvoja. Ir dar – apie tai, kad protingose knygose rašoma: reikia save pamilti. Kaip? Už ką? Tiesiog. Už tai, kad esate.
Taip pat skaitykite: Kaip vyrai renkasi žmonas?
Galite pasižiūrėti kokią nebanalią dramą su puikiais aktoriais ar perskaityti sukrečiantį romaną – tikri jausmai, melancholiški peizažai ir bauginančios situacijos išspaus ašarą – net ne todėl, kad bus gaila to nuostabaus herojaus ar herojės, bet todėl, kad tarsi pajusite gyvenimo grožį ir amžinybės dvelksmą, meilės didybę ir žmogaus ribotumą – tuomet menkos jūsų problemėlės galbūt susitrauks iki aguonos grūdo dydžio, ir tiesiog pajusite, kad esate verta didingesnių dalykų, pajėgi įveikti sunkumus, susitaikyti su aplinkybėmis. Ir, aišku, pamilti save.
Tokios mergaitės kaip benamiai kačiukai – gali viską atiduoti tam, kuris paglostys ir pagirs, kad „tu visai nieko“.
Tam padės ir harmoninga aplinka. Senas geras močiučių išbandytas būdas: susinervinai, nuliūdai ar apskritai nežinai, ko nori – eik ir išplauk grindis. Galvoje prašviesės. Tai geriau nei savitaiga ir savianalizė. Kai namie švaru, gražu, jauku – taip ir jaučiamės. Ir nebesvarbu, kas ką sako ir kas ką mano.
Jei giliai viduje jaučiamės gražios ir grožis supa iš išorės – jaučiame harmoniją ir ramybę. Ir galime jaustis mylinčios – save ir tą kitą. Ir mylimos, be jokios abejonės.
Taip pat skaitykite: 50 tiesų, kurias tėvai turėtų perduoti savo vaikams
