Pasėdėjote su tėvais ir giminaičiais prie Kūčių ir Kalėdų stalo, o paskui – linksmasis tarpušventis iki pat naujamečių fejerverkų. Išsišėlus ir pailsėjus nuo kalakutų ir mišrainių, greitai persimetama prie švenčių pratęsimo draugų būrelyje ar netgi dviese.
Ir tada merginoms šauna į galvą štai tokios dovanų idėjos – tapti gyvu žaisliuku po egle. Gal tai asocijuojasi su vaikystės karnavaluose matytomis gerokai įkalusio Senio palydovėmis Snieguolėmis, kurių klostuoti sijonėliai vos dengdavo sėdmenis, o kojytes puošdavo balti ilgaauliai. Kuo gi ne olialia pupyčių pirmtakės?
Moterims patinka prabangūs apatiniai, o vyrai dievina jas su prabangiais apatiniais, tad kodėl, nelaukiant Valentino, kokį vakarą iš rūpestingos šeimininkės ar nuvargusios draugės nepavirsti žavia gundytoja? Vyrams, lygiai taip pat kaip vaikams, norisi stebuklų ir romantikos.
Argi ne stebuklas, kai geležinė darboholikė staiga virsta seksualia katyte, vilkinčia tik peršviečiamą peniuarą ir linguojančia zuikio ausimis, nudžiautomis nuo sūnaus karnavalinio kostiumo? Na, ir kas, kad vyrai kartais išmąsto savo mylimąsias „pradžiuginti“ puodų rinkiniu, negi atsakysi tuo pačiu? (Pabandyti, aišku, galima, bet palikime tai jo gimtadieniui).
Taip pat skaitykite: Atrasta laimės formulė, kurią intuityviai žinome visi
Bet kuo čia dėtas seksas ir Kalėdos? Mums irgi įdomu. Gal tai nuo euforijos ir stebuklų laukimo merginoms taip emocijos perdega arba pasiekia kulminaciją, jog paskui mėginama nuleisti tą stebuklą ant žemės ir išreikšti labai fiziškai – padovanoti orgazmą? O gal merginos trokšta ne tik būti dovana, bet ir ta išrinktąja, kuriai mylimasis pagaliau pasipirš? Šventės, pakili nuotaika, draugių „Facebook“ laiko juostose mirgantys statuso pakeitimai iš „vieniša“ į „susižadėjusi“ meilės verges raudonais aksomo kostiumėliais irgi skatina tokiems žygiams. Židinys, prie jo patiestas kilimelis, o ant jo – aistra alsuojanti nimfa... Tai tikrai Kalėdos?!
Ir jei teigtume, jog seksualiai šėlti per žiemos šventes labiau būdinga tik jaunimui, būtume neteisūs. Ne mažiau siautėja ir vyresnės poros. Esama tokių balandėlių, į kuriuos žiūrint švenčių vakarėliuose, net artimiems draugams nelabai yra kur akių dėti: jie juolat glamžosi ir mekena vienas kitam deminutyvus, paskui nuolat dingsta šeimininkų voniose, miegamuosiuose ar balkonuose. Įdomiausia, kad patys pasikvietę svečių, jie elgiasi visiškai priešingai, kaip pusę amžiaus kartu nuobodžiai nugyvenę sutuoktiniai – mat juos traukia, pavadinkime taip, šventinis seksas su pavojaus prieskoniu.
Santūresni piliečiai šventinį seksą pasilieka kaip desertą po viso švenčių maratono: darbo vakarėlių, vaikų karnavalų, namų puošybos bei nuolatinės patiekalų gamybos, dovanų pakavimo ir glėbesčiavimosi su tolimais ir keistais giminaičiais.
Šventės – tai ekstremalu, todėl nuo jų būtina pailsėti. Ir kas gi mus paguos, kai piniginė tuščia, skrandis pilnas, o sieloje – ilgesys? Taip, tai vis tas pats gyvenimo draugas ar gyvenimo draugė – jei tokių yra. O jei jaučiatės vieniša, kaip kokia nupuošta eglutė, belieka tikėtis stebuklo.
Taip pat skaitykite: Deivido istorija. „Vieną kartą Paryžiuj... Sukūriau stebuklą savo mamai“
Ar čia emocijos pasiekia kulminaciją, jog paskui mėginama nuleisti tą stebuklą ant žemės ir išreikšti labai fiziškai – padovanoti orgazmą?
Tikra istorija: dvi nevienišos damos gruodžio 30 dieną nuvyko pakelti ūpo vienišai ir liūdinčiai savo draugei. Po vienos kitos vyno taurės, kelių ašarų ir kelių valandų krykštavimo buvo ištarta sakralinė frazė: „Reikia tau kažką surasti!”.
Buvo išnaršytas vienos draugužės telefonas, prisimintas kažkoks vienišas užsimarinavęs vyrukas, jam paskambinta ir griežtai įsakyta: „Greitai atvažiuoji! Mūsų draugei reikia dovanos!”.
Vyrukas, dar linksmas nuo vakar, įžengė persirišęs stuomenį raudonu paskubomis rastu namie kaspinu, su eglutės blizgučiu ant ausies ir vyno buteliu rankose. Atėjo ir nebeišėjo. Dabar jiedu laimingi ir augina du vaikus. Taigi, linksmų švenčių! Ir – nepristikite dovanų...
