„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kodėl mes bijome mylėti?

Santykiai yra viena svarbiausių žmogaus gyvenimo sričių, todėl normalu, kad jie verčia nerimauti, kelia abejonių ir baimių. Kai šie jausmai tampa pernelyg stiprūs, porai jie gali būti pražūtingi. Ko gi mes bijome?
Meilė
Meilė / „Shuterstock“ nuotr.

1. Pažintis. Paskambins ar nepaskambins?

Po pirmojo pasimatymo ji baiminasi: „Ar jis paskambins? O jeigu pasakiau ar padariau ką nors ne taip?“ Jį telefonas traukia kaip magnetas, bet širdis nerimauja: „O jeigu ji nelaukia mano skambučio? Gal jai nepatikau?“

Baimė nepatikti, būti atstumtam susijusi su asmenine patirtimi. Jeigu asmuo anksčiau patyrė skausmą dėl to, kad buvo atstumtas, jį užvaldo prieštaringi jausmai: galimo skausmo baimė ir meilės bei artumo poreikis. Dėl šio vidinio prieštaravimo tampa sunku objektyviai vertinti save, partnerį ir situaciją. Vieniems trūksta pagarbos ir pripažinimo (jų nesulaukė iš tėvų), kitiems – šilumos (vaikystėje nepakako meilės).

Jeigu jus užplūdo nerimas, paklauskite savęs: „Ar tikrai aš netinku tam žmogui?“, „Kodėl jis man netinka?“ Įsiklausykite į atsakymus ir, ko gero, pastebėsite, kad visa tai – paaugliškas maksimalizmas, su kuriuo metas atsisveikinti. Supraskite, niekas nežino, kaip susiklostys nauji santykiai, o nežinomybė visada kelia nerimą.

2. Pirmoji naktis. Ar sužibėsiu?

Atėjo ilgai laukta akimirka. Ji jaudinasi: „Ar jis norės manęs? Ar patiks mano figūra?“ Jo neapleidžia vienintelė mintis: „Kaip aš pasirodysiu?“

Intymūs santykiai kelia begalę baimių: apsinuoginti ne tik tiesiogine, bet ir simboline prasme, pajusti labai stiprius jausmus ir tapti priklausomam nuo partnerio, prarasti laisvę ir tapti kito asmens dalimi. Intymumas nuplėšia visas kaukes ir partneriai vienas priešais kitą stoja tokie, kokie yra iš tiesų. Į nerealias aukštumas kartelę užkelia literatūros ir erotinių filmų scenos, kur viskas gerokai perdėta – aistra, seksualumas ir idealizuotas supratimas „sukurti vienas kitam“. Partneriai nerimauja, kad jiems pavyks ne taip, kaip įsivaizdavo...

Svarbu atsiminti, kad seksualiniai troškimai nesusiję nei su estetinėmis kategorijomis, nei su patirtimi. Išvaizda svarbu, bet ji nėra didžiausia seksualumo dalis. Pirmoji naktis nėra lemtinga, žmonės privalo priprasti vienas prie kito, todėl visada egzistuoja galimybė pažinti tai, kas nežinoma.

3. Mes susitikinėjame. Tai jau rimta?

Laiką leisti kartu tampa įpročiu. Ji klausia savęs: „Ar jis trokšta rimtų santykių, ar viskas taip ir baigsis?“ Jis nerimauja: „Ar ši istorija nesukels sunkumų?“

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Ir gyveno jie ilgai, bet nelaimingai...“

Partneriai vienas kitam atiduoda visą energiją, laiką ir kartais gauna daugiau nei duoda. Tačiau kartais pusiausvyra tarp „duoti“ ir „gauti“ neišlaikoma: kiekvienas save dovanodamas kitam gali pasirodyti arba pernelyg egoistiškas, arba per dosnus. Bet kokie santykiai turi nematomas svarstykles ir, jeigu žmogus anksčiau tik duodavo, bet mažai gaudavo, jis pradės skaičiuoti komplimentų, dovanų kiekį, paslaugas, aukas ir elgsis į tai atsižvelgęs.

Kartais išsigandęs rimtų santykių, žmogus stengiasi pabėgti. Bėgimas – apsauga nuo nuoskaudų, kurias sukelia poros santykiai. Partnerių artumas – puikus pagrindas ramiam pokalbiui. Galima kartu išanalizuoti kylančias abejones, pavyzdžiui, atsakyti į klausimą, ar santykiai turi ateitį. Naudinga pasakyti partneriui, ko tikitės iš santykių ir ko bijote. Dar naudingiau išgirsti, ko laukia jis.

4. Gyvenimas dviese. Ar sugebėsime sutarti?

Ateina laikas, kai abu pradeda kalbėtis apie gyvenimą kartu. Ji abejoja: „Ar prisitaikysiu prie jo?“ Jam neramu: „Mėgstu pamiegoti... Ar ji tikrai vyturys, kaip sako?“ Imame elgtis atsargiau, kyla abejonių: kaip seksis tvarkyti bendrą buitį, finansinius dalykus ir pan.

Domoplius.lt nuotr./Kraustymasis
Domoplius.lt nuotr./Kraustymasis

Kai pradedame gyventi kartu, kyla rizika sugriauti iliuzijas. Po truputį atsiskleidžia kiekvieno charakteris ir veidas, nustojame demonstruoti vien geruosius bruožus.

Kad išvengtume nemalonių staigmenų, nereikėtų skubėti apsigyventi po vienu stogu. Iš pradžių vertėtų kartu paatostogauti – išvykti į turistinę kelionę, išsinuomoti kaimo turizmo sodybą ar išsiruošti į žygį su palapinėmis. Neblogas santykių išbandymas – gyvenimas atskirai: tvirčiausi santykiai sieja du nepriklausomus žmones, kuriems gyvenimas be partnerio neatrodo kaip negyvenama dykynė.  

5. Bendros vertybės. Ar mes galvojame panašiai?

Draugams jis juokais papasakoja apie ginčą ir susitaikymą lovoje. Ji sutrikusi: „Kaip jis galėjo taip netaktiškai pasielgti?“ Tvirti santykiai priklauso nuo bendrų vertybių ir tokio paties požiūrio į gyvenimą. Svarbūs ne absoliučiai visi, bet pagrindiniai gyvenimo aspektai: ką mes galvojame apie vaikus ir savo tėvus, ribas partnerystėje, karjerą ir buitį, prioritetus ir siekius. Baimė atsiranda, kai lūkesčiai būna pernelyg skirtingi.

Todėl dar iki santuokos reikia kalbėtis apie tai, kas neduoda ramybės ar nepatinka, mokytis išklausyti ir suprasti. Svarbu išlaikyti pagarbų atstumą, gerbti partnerį, susitarti ir ieškoti kompromisų. Tai ypatingas menas, kurį įvaldę jausitės gerai net po pokalbių nemaloniomis temomis.

6. Asmeninis indėlis. Kaip gyvensime toliau?

Kartu laimingai pragyveno metus. Ji svajoja: „Neblogai būtų nusipirkti didesnį butą!“ Jis nenori apie tai galvoti: „Mums ir taip gerai, kam ką nors keisti?“

Jeigu jie ir toliau ruošiasi būti kartu, abu privalo kurti ateitį – galvoti apie vaikus, būstą. Jausmų logika tokia: rimti dviejų žmonių santykiai lemia trečio atsiradimą. Nebūtinai tai yra kūdikis, gali būti ir koks nors bendras projektas – kas nors, dėl ko kartu gyvename. Šiuo laikotarpiu kyla baimė pereiti į naują etapą, peržiūrėti prioritetus: prireiks keisti gyvenimo būdą, mažiau bendrauti su draugais, tėvais. Dėl baimės gali rastis kaltės jausmas ir net kankinančios mintys.

Šioje santykių stadijoje kiekvienas turėtų savęs paklausti, ar man patinka ši sąjunga ar tikiu jos ateitimi, ar iš viso noriu kurti bendrą ateitį. Jeigu atsakymai teigiami, belieka neatsisakyti savo principų ir toliau investuoti į santykius.

7. Pora „su stažu“. Ar man vis dar baisu?

Praėjus 10–15 metų bendras gyvenimas nusistovi. Ji jaudinasi tik dėl vaikų: „Įstotų vyresnėlis į universitetą... O su vyru? Jam viskas gerai.“ Jis: „Tikrai? Manote, kad mano žmona pasikeitė?“

Pora suformavo portretą, sukūrė bendrą istoriją. Kasdieniame gyvenime partneriai nebejaučia baimės arba ją užmiršo. Dabar atrodo, kad kitas užkariautas visam laikui, todėl imame nebevertinti partnerio, manome, kad jis nesugeba suvilioti kitų arba gyventi savarankiškai, be mūsų.

Klystame. 15–17 bendro gyvenimo metų – kritinis amžius. Vaikai emociškai atsiskiria nuo tėvų, todėl sutuoktiniai tam tikra prasme tampa laisvi. Neretai tenka iš naujo mokytis bendrauti, nes vaikų priežiūra, auklėjimo problemos nepalikdavo laiko gilintis į jausmus ir emocijas. Kartais vaikų problemų griebiamasi bėgant nuo problemų su partneriu. Todėl vaikams atsiskyrus emociškai, vėliau ir fiziškai, dažnai iškyla klausimas: „Ar žmogus, su kuriuo gyvenu, yra mano lemtis?“ Ne visi pasiruošę atsakyti teigiamai, kai kurie tiki, kad ateityje gali sutikti kitą, patirti tikrą jausmą. Didžiosios meilės ilgesys gali paskatinti skirtis.

Daug metų kartu praleidusios poros santykiai ne visada tampa trapesni, labiau pažeidžiami, tačiau sutuoktinių gyvenime mažiau naujovių ir šviežumo. Viskas įprasta, nuspėjama, niekas nesukelia stiprių jausmų. Poros jausmai primena sūpuokles: jų prasmė ir paskirtis – judėti, o ramybė viską sustabdo. Kažkas privalo jas įsupti. Gerai, jei partneriai tai supranta. Šioje santykių stadijoje daug kas priklauso nuo gebėjimų stebinti, kurti naujas šventes ir ritualus.

Kada vyras pasiruošęs vesti?

„Shuterstock“ nuotr./Sutuoktiniai
„Shuterstock“ nuotr./Sutuoktiniai

Psichologai teigia, kad vyro apsisprendimą atsisveikinti su viengungyste lemia vienintelis faktorius – biologinis laikrodis. Moteris pagal keturis požymius gali nuspėti, kada vyras subręsta šeimai. Grupė specialistų apklausė 2 500 vyrų nuo 17 iki 70 metų ir išsiaiškino svarbius ženklus, rodančius, kad kavalierius pasiruošęs pirštis savo damai:

  • Nenorėjimas lankytis mėgstamuose baruose, naktiniuose klubuose ir panašiose vietose.
  • Finansinė nepriklausomybė. Jeigu vaikinas dar negali savarankiškai apmokėti visų savo sąskaitų, vargu ar norės šią naštą perkelti žmonai.
  • Atsiradęs troškimas tapti tėčiu. Tai be vargo galima pastebėti pagal tai, kaip jis elgiasi su svetimais vaikais.
  • Pradeda elgtis kaip tikras vyras, pavyzdžiui, kuria bendros ateities planus, supažindina merginą su savo tėvais.

Renkasi namų šeimininkes

Vieša paslaptis, kad moterį vyrai renkasi pagal išvaizdą. Kuo dama gražesnė, tuo didesni šansai tapti mylima ir vienintele. Tiesa, tokių moterų Žemėje ne tiek daug, kiek norėtų vyrai, todėl pasiseka nedaugeliui. Likusieji priversti rinktis: gražios ar geros šeimininkės reikia šeimyniniam gyvenimui.

Britanijos mokslininkai nevedusių vyrų paklausė, kokią moterį jie rinktųsi... Pasirodo, 34 proc. vyrų nori gražios antrosios pusės. 52 proc. pareiškė, kad jiems reikia geros šeimininkės, kuri ir pamaitins, ir apskalbs, ir namus sutvarkys. 14 proc. sakė, kad jiems nesvarbu, kaip skaniai dailiosios lyties atstovė gamina. Jie pasiruošę pamilti paprastos išvaizdos merginą, svarbiausia – nuoširdūs jausmai. Daug vyrų prisipažino pasiruošę tvarkytis namuose, jeigu išrinktoji bus to verta.

Tekstas psichologės R. Aukštinaitytės

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“