Pasak VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ lektorės Gailės Kvietkutės-Gudelės, šiuolaikinėje visuomenėje mus pasiekia milžiniški informaciniai srautai, tad būtų naivu tikėtis, jog vaikai yra apsaugoti nuo seksualinio pobūdžio informacijos.
Būtent todėl, lektorės teigimu, vaiko lytiškumo ugdymas turėtų prasidėti nuo pat mažens bei vykti nuolat, ir šiuo atveju tėvų vaidmuo yra ypač svarbus.
Taigi kaip kalbėtis su vaiku apie lytiškumą ir nuo ko pradėti? Jau ne vienerius metus jaunimui vedanti paskaitas lytiškumo tema, G.Kvietkutė-Gudelė parodoje „Vaikų šalis 2019” sukvietė tėvus ir pedagogus diskusijai apie lytiškumo aktualijas vaikystėje ir paauglystėje.
Svarbu stebėti vaiko reakcijas
Anot G.Kvietkutės-Gudelės, apie lytiškumą su vaiku reikėtų kalbėtis kaip ir apie bet kokią kitą temą. Tačiau kaip žinoti, kada jau laikas tokiems pokalbiams? Ar tuomet, kai vaikas kažko paklausia, ar anksčiau?
Jos teigimu, vaiko ugdymas yra nuolatinis procesas, o mokymasis apie lytiškumą turėtų būti neatsiejama to dalis. Tad tėvams, auginantiems vaikus, integruoti lytiškumo temą reikėtų šiek tiek anksčiau, nei vaikas pradeda tiesiogiai klausinėti.
„Stebėkite vaiko reakcijas, kai jis susiduria su seksualinio pobūdžio turiniu. Jei vaikas per televizorių ar kitą kanalą pamato provokuojančią sceną (pvz., kaip žmonės bučiuojasi ar mylisi), reikėtų su juo apie tai pasikalbėti.
Aišku, jeigu vaikas į tai nesureaguoja ir nueina, nereikia jo vytis paskui, bet pamačius kažkokią jo reakciją naudinga būtų paklausti, ką jis apie tai mano, ir pateikti informaciją, atitinkamą jo amžiaus tarpsniui“, – nurodė G.Kvietkutė-Gudelė.
Atidus klausymasis padeda tinkamai ir laiku sureaguoti
Lektorė tikino, kad jau ikimokykliniame amžiuje vaikams pradeda kilti klausimų seksualine tematika, o kiekviena vaikų amžiaus grupė turi savitą bagažą jiems aktualių klausimų.
„Labai svarbu atidžiai klausytis vaiko ir nepraleisti pro akis akimirkų, kai jis ko nors paklausia ar ką nors pakomentuoja su lytiškumu susijusia tema, – tik tokiu atveju pavyks tinkamai ir laiku sureaguoti. Be to, verta bandyti užduoti jam klausimų, pavyzdžiui, „Kodėl tau taip pasirodė? Kodėl manai, kad čia gražu ar neteisinga?“ ir taip pradėti diskusiją.
Pamenu, mano dukra dešimties metų kikendama pasakė, kad berniukai vartė „Playboy“. Paklausiau, kodėl jai taip juokinga. Atsakė: „Nežinau.“ Tuomet paklausiau, kas yra tas „Playboy“. Ji vėl: „Nežinau. Berniukai sakė, kad juokinga.“
Supratau, kad tas mano vaikas nieko nežino. Paaiškinau jai, kad tai yra suaugusiems skirtas leidinys, kuriame yra pusnuogių moterų nuotraukos – tikriausiai berniukams dėl to buvo juokinga, kadangi įprastai žmonės pusnuogiai nevaikšto.
Supratau, kad tas mano vaikas nieko nežino. Paaiškinau jai, kad tai yra suaugusiems skirtas leidinys, kuriame yra pusnuogių moterų nuotraukos.
Taigi kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo kalbėjimo specifiką, kita vertus, skirtingi vaikai skirtingai žvelgia į pasaulį: vienas galbūt dar visai naivus, o kitas jau susirūpinęs mergaitėmis ar berniukais.
Priklausomai nuo vaikui kylančių klausimų, mums, suaugusiesiems, reikia labai intuityviai atrasti tinkamiausią paaiškinimą esamoje situacijoje“, – komentavo lektorė.
Ji pridūrė, jog kartais tėvams gali pagelbėti ir knygos apie lytiškumą, skirtos vaikams ir paaugliams, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į jų turinį, įvertinant, ar jis tinkamas individualiam vaikui.
Nedetalizuoti to, ko vaikas neklausia
G.Kvietkutė-Gudelė taip pat nurodė, jog netinkamai kalbant su vaiku apie lytiškumą galima padaryti ir žalos.
„Nereikėtų išsiplėsti ir pasakoti daugiau, nei vaikas klausia. Pavyzdžiui, jei vaikas sužiuro į besibučiuojančius vyrus ar moteris, pakanka pasakyti, kad tai yra homoseksualūs asmenys (gėjai, lesbietės), ir tikrai nereikia detalizuoti, kaip jie mylisi ar panašiai.
Kitas dalykas, labai dažnai suaugusieji, išgirdę provokuojantį vaiko klausimą, pradeda jį užsipulti: „Iš kur išgirdai? Kas tau taip sakė?“ O vaiko klausimas taip ir lieka neatsakytas. Tokiais atvejais pirmiausia reikėtų atsakyti į vaiko klausimą arba paklausti, ką jis apie tai galvoja. Ir tik pokalbio pabaigoje užduoti tą nuo pat pirmos akimirkos knietintį klausimą – iš kur jis tai sužinojo“, – sakė ji.
Lytinis švietimas – ne tik apie seksą
Lektorė tikino, jog įprastai vaikai pradeda domėtis seksu maždaug dvylikos trylikos metų, o keturiolikmečiams kyla ir rimtesnių klausimų šia tema. Pavyzdžiui, kada pradėti lytinius santykius, kaip apsisaugoti nuo nėštumo ar kokios pasekmės gresia po aborto.
„Ką tai parodo? Kad jiems tikrai įdomu. Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad svarbu paaugliams (ir berniukams, ir mergaitėms) ne tik paaiškinti, kaip apsisaugoma nuo lytiškai plintančių ligų, nėštumo, kaip užsimezga gyvybė ir kokios galimos aborto pasekmės, bet ir apskritai papasakoti, kas yra įsimylėjimas, meilė, lytinis aktas, santykiai.
Dažnai žmonės mano, kad lytinis švietimas tik apie seksą. Nė velnio. Pirmiausia lytinis švietimas yra apie meilę ir savivertės ugdymą. Nes viena priežasčių, kodėl paaugliai įsivelia į ankstyvus lytinius santykius ir supainioja meilę su seksu, yra žema jų savivertė ar patiriama meilės ir dėmesio stoka šeimoje.
O prasta pirmojo lytinio akto patirtis, kada seksas įvyksta be meilės, tiek vaikinus, tiek merginas dažniausiai „veda“ į dar prastesnius santykius ar dažną partnerių kaitą, kas dar labiau žemina jų savivertę.
Būtent dėl to labai svarbu tiek su vaikinais, tiek su merginomis kalbėtis apie tai, su kuo verta pradėti vienokius ar kitokius santykius bei kaip svarbu branginti žmogų, su kuriuo kuri santykį“, – komentavo ji.
Neskubėti patarinėti
G.Kvietkutė-Gudelė išskyrė ir dar vieną klaidą, kurią daro tėvai, norėdami apsaugoti savo paauglius nuo ankstyvų lytinių santykių.
„Kai sakoma, kad bet koks lytinis santykis lygu nėštumui, jau perlenkiama lazda. Ar tikrai po kiekvieno lytinio santykio užsimezga gyvybė? Nereikia durninti paauglių. Reikia juos tinkamai apšviesti, po kokio lytinio santykio gimsta vaikai, ir kad nei viena kontraceptinė priemonė neapsaugo nuo nėštumo šimtu procentu“, – nurodė ji.
Anot specialistės, jei paauglė ar paauglys prasitaria tėvams, kad galimai įvyko nesaugus lytinis aktas, labai svarbu stengtis pirmiausia išklausyti, o ne patarinėti.
„Natūralu, kad nežinosite, ką atsakyti, jei jūsų paauglė pasakys, kad jai vėluoja mėnesinės. Tačiau tokiais atvejais labai svarbu, kad neužsipultumėte jos ir nepradėtumėte moralizuoti. Verčiau išklausykite, pabūkite šalia tyliai, palaikykite, padrąsinkite ir pasakykite, kad viskas bus gerai. Svarbiausia su vaiku užmegzti ryšį. O jei prireiktų pagalbos ar patarimo, visuomet galima pasitelkti specialistus, kad ir iš Krizinio nėštumo centro“, – teigė ji.
