Kodėl tai nėra gerai, atsako psichoterapijos ekspertai, cituojami „Everydayhealth“.
Kas yra „terapinis kalbėjimas“?
„Tai kalba, kuri paprastai vartojama terapiniame ar psichiatriniame kontekste, taikoma kasdieniuose, įprastuose pokalbiuose, dažnai neteisingai ar žalingai“, – sako gydytoja psichiatrė Errika D. Taylor, dirbanti paauglių ir suaugusiųjų psichiatre Durhame, Šiaurės Karolinoje.
Ji sako pastebėjusi, kad žmonės vis dažniau bendraudami tarpusavyje vartoja psichologines diagnozes ir kitus terminus. „Narcisizmas“ – vienas iš tokių terminų. Jis girdimas turbūt dažniausiai. Deja, dažnai šis terminas vartojamas neteisingai arba ne taip, kaip reikėtų.
„Terapijos kalbą galima nesunkiai atpažinti, nes tai yra kalba, pasiskolinta iš kieno nors terapijos patirties arba iš to, ką jis skaitė, girdėjo ar žiūrėjo“, – pastebi Niujorke dirbanti klinikinė psichologė daktarė Jephtha Tausig.
Specialistai pabrėžia, kad, net jei mūsų pačių terapijos seansuose išgirsti terminai mums padėjo, nereiškia, kad esate kvalifikuoti klijuoti etiketes kitiems ar diagnozuoti jų elgesį.
Klijuoja etiketes, kurių patys nelabai supranta
Ypač blogai, kai terapinė kalba tampa ginklu, kai ji naudojama siekiant manipuliuoti asmeniu ar situacija arba nutraukti ginčą, nesprendžiant esminių problemų. Netinkamas terapinių sąvokų aiškinimas gali lemti nesusikalbėjimą, o kartais – ir nutraukti santykius.
Pvz., žmonės dažnai sako, kad kažkas juos „traumavo“. Teminas „trauma“ paprastai vartojama potrauminio streso sutrikimo kontekste, kalbant apie situacijas (taip pat žmones, vietas, garsus ar kvapus), kurios gali priminti praeityje patirtį traumą.
Tačiau neretai žmonės šį terminą vartoja kasdienėje kalboje, siekdami sustabdyti jūsų dalyvavimą pokalbyje, kuris jiems nemalonus. Tačiau tai neleidžia iki galo išsiaiškinti ir išspręsti konfliktą produktyvesniu būdu.
Terminas „narcisizmas“ taip pat dažnai vartojamas neteisingai, nesuprantant narcisistinio asmenybės sutrikimo niuansų.
Naudojant šią „etiketę“ daromas platesnis kito asmens charakterio vertinimas, kuris gali būti pagrįstas arba ne. Nepamirškite, kad diagnozuoti gali tik psichikos sveikatos specialistas, turintis tam reikalingų kompetencijų.
3 požymiai, kad naudojate terapinę kalbą kitam žmogui, ir kaip nustoti tai daryti
Pasak psichologų, tikroji terapinės kalbos naudojimo žala atsiranda tada, kai ja apsiginkluojate. Psichoterapeutė Tracy Ross, įsikūrusi Niujorke, tai lygina su sakymu: „Aš žinau, kad tau kažkas negerai. Todėl tu turi pasitaisyti. Man tai viskas gerai.“
Jei nerimaujate, kad neteisingai naudojate terapinę kalbą arba naudojate ją kaip ginklą konfliktinėse situacijose, štai trys požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Psichikos sutrikimus vartojate norėdami apibūdinti kieno nors elgesį, sakydami, pavyzdžiui: „Tu esi narcizas arba „Tu turi OKS (obsesinį kompulsinį sutrikimą)“.
- Bendraudami su partneriu, draugu ar šeimos nariu „netyčia“ įterpiate terminus „toksiškas“, „traumuotas“ ir pan. Tai dažnai būna paskutinis žodis, argumentas, po kurio iš karštesnio pokalbio atsitraukiate.
- Ginčydamiesi pastebite, kad iš tiesų ginčijatės ne dėl konkretaus klausimo ar to, kaip jaučiatės, bet dėl psichoterapinio termino, kurį pavartojote.
Ką daryti? Psichikos sveikatos specialistai sako, jog tai paprasta – tereikia savo jausmus, emocijas, būsenas įvardinti paprastai, neieškant konkrečių terminų iš „psichologo kabineto“ ar savipagalbos knygos. Įvardinant paprastais žodžiais leisite lengviau jus suprasti ne tik kitiems – tai padės aiškiau matyti ir jausti patį save.
Specialiazuotus terminus palikite psichoterapijos konsultacijoms ir specialistams.
