Per daugelį praktikos metų susipažinusi su šimtais tokių žmonių, autorė knygoje pateikia juos vienijančias savybes ir bruožus, nulemtus vaikystėje patirtų traumų, bei nurodo būdus, kaip atitrūkti nuo našta tapusios praeities ir išmokti gyventi kitaip.
Janet Geringer Woititz analizuoja, kas yra artimi ir sveiki santykiai poroje? Iš ko jie susideda ir kaip yra užmezgamas artimesnis ryšis? Juk sveiki santykiai nesusiklosto pernakt, esama daug jų sudedamųjų dalių, taipogi būtinos abipusės pastangos. Todėl autorės teigimu, pradedant naujus santykius, svarbu savo partneriui pasiūlyti tai, ko patys norėtumėte iš jo sulaukti. Ar jus sieja artimi santykiai, priklauso nuo to, kiek poroje vienas su kitu dalijatės – kiek kiekvienas iš santykių dalyvių yra pasirengęs duoti kitam. Tai tarsi susitarimas, kuris turi būti aiškiai išdėstytas ir suprantamas abiem pusėms. Esama įvairių tokių nerašytų susitarimų, tereikia išmokti juos atpažinti.
Kas būdinga sveikiems santykiams?
Visi sveiki santykiai pasižymi keliomis ypatybėmis. Jas aptiksite santykiuose su mylimuoju, tėvu, vaiku, drauge, sutuoktiniu ar net su darbdave ar bendradarbiu. Kiekvienu atveju nuo santykių pobūdžio priklausys, kaip ir kiek šios ypatybės pasireikš. Toliau pateiksime tokių savybių sąrašą, kuriame eilės tvarka nesvarbi, jie nėra išrikiuoti pagal reikšmę. Svarbiausia, kad santykiams nestigtų nė vienos iš šių sudedamųjų dalių, ir šios ypatybės poroje būtų būdingos tiek vienai, tiek kitai pusei. Jei bent vienos trūksta, su tuo žmogumi sveikų santykių nesukursite.
Gerai įsidėmėkite, kad artumo atsiranda tiek, kiek abu partneriai įdeda pastangų, kad atitiktų šiuos reikalavimus. Kai kuriems santykiams tai taikytina labiau ir yra svarbiau nei kitiems. Skaitydami šį sąrašą, panagrinėkite kiekvieną aspektą, kaip jis pasireiškia jūsų santykiuose su žmonėmis. Ar nieko netrūksta? Pamatysite, kodėl kai kurie santykiai klostosi sklandžiai, o kiti – ne taip gerai. Jei trūksta bent vienos dalies, santykiuose aptiksite žiojinčią kiaurymę.
Pažeidžiamumas. Kiek atsiveriu kitam žmogui? Kiek leidžiu jam ar jai paveikti mano jausmus?
Supratimas. Ar aš suprantu kitą žmogų? Ar suprantu, kodėl ji ar jis taip sako ar elgiasi?
Empatija. Kiek leidžiu sau įsijausti į tai, ką jaučia jis ar ji?
Atjauta. Ar man nuoširdžiai rūpi, dėl ko jaudinasi kitas žmogus?
Pagarba. Ar mano elgesys rodo, kad kitą žmogų vertinu?
Pasitikėjimas. Kiek ir kaip išsamiai leidžiu kitam žmogui sužinoti apie mane tai, ko nenorėčiau, kad žinotų visi?
Susitaikymas. Ar jaučiuosi gerai, būdamas kas esu? O mano partneris (-ė)?
Sąžiningumas. Ar šie santykiai grįsti tiesa, ar apipinti įvairiais žaidimais?
Bendravimas. Ar sugebame nesivaržydami aptarti svarbius santykių klausimus? Ar žinome, kaip kalbėtis, kad suprastume vienas kitą, ir santykiai dėl to dar sustiprėtų?
Suderinamumas. Ar abu tuos pačius dalykus mėgstame ir tokių pačių nemėgstame? Kiek teikiame svarbos tam, jei skiriasi kai kurie mūsų požiūriai ir įsitikinimai?
Asmenybės darna. Ar būdamas su kitu žmogumi išlieku savimi?
Atidumas. Ar atsižvelgiu į kito žmogaus ir į savo poreikius?
Šias ypatybes amerikiečių psichologė Janet Geringer Woititz dažniausiai įvardija kaip būtinas sveikiems santykiams plėtoti, nes iš jų ir susideda sveiki santykiai.
Baimės, kurias galite įveikti kartu
Skiriamasis sveikų santykių ženklas ir pagrindas, ant kurio viskas laikosi, yra atsakymas į klausimus: „Ar esu vertinamas realistiškai ir ar aš kitą vertinu taip pat? Ar jį matau tokį, koks yra? Ar jis mane mato tokią, kokia esu?“ Jei mąstote nerealistiškai, šios ypatybės niekuo nepadės. Tuomet jos neturi jokios reikšmės ir nieko ir nieko nenusako. Kad ir apie kokius santykius kalbėtume, kad jie būtų sveiki, kitas žmogus jus privalo vertinti realistiškai, ir jūs savo partnerį turite vertinti taip pat realistiškai. Žmogui, turinčiam tokią praeitį, tai ypač svarbu, nes jūsų patirtis verčia elgtis ne visai taip, kaip geriausia sveikiems santykiams. Tik žvelgdami realistiškai galėsite su partneriu aptarti problemas bei iš jų pasimokyti ir dar labiau vienas su kitu suartėsite. O vaizduote paremtus santykius išlaikyti sunku.
Suaugę alkoholikų vaikai bijo būti palikti. Tik kilus problemai, juos apima baimė, tad problemos dažniausiai net neaptariamos. Jeigu esate užmezgę santykius su žmogumi, kuriam reikia erdvės, ir puolate į kraštutinumus, toks elgesys bus itin pragaištingas. Savo partneriui pasakykite: „Turiu tokią bėdą – vos tarp mūsų kyla konfliktas, apninka baimė. Apie problemą nepajėgiu net pagalvoti. Matau, tu reaguoji visai kitaip, bet pažadėk: net jei tave mano elgesys pykdys, primink, kad mane myli. Tada galėsime aiškintis problemą.“
Sveikuose santykiuose tokios reakcijos yra aptariamos. Apie jas reikėtų pasikalbėti iš anksto, kad kilusios būtų suprastos teisingai. Jau pats pokalbis šiek tiek numalšins baimę būti paliktam. Tada galėsite ramia širdimi tarti: „Apie kokią problemą kalbėjomės, prieš man persigąstant?“ Dažnai atrodo, kad tai santykių problemos ir tarpusavio santykiams iš tiesų gali pakenkti ar net juos išardyti. Dauguma santykiuose pastebimų problemų atspindi asmens santykį su savimi, apie kurį dažnai net nesusimąstome. Norint kurtis sveikus ir sėkmingus santykius, nederėtų šito užmiršti.
