Pasak J.Sabaitės-Melnikovienės, kalendorinis amžius retai kada atspinti psichologinį žmogaus amžių. Vieni ties 30 ar 40 metų riba jaučiasi tik pradedantys suaugusio žmogaus gyvenimą, kiti gali jaustis, kad jau nugyventa didžioji dalis jų produktyvaus gyvenimo. Taigi viskas priklauso nuo požiūrio. Galima galvoti, kad dalis gyvenimo jau praeityje, jausti praradimo ir nusivylimo jausmą, kad kažko nepadarėme. Tačiau galima galvoti ir taip, kaip mąsto žmonės, kurie turi daug fizinės ir psichinės energijos: „Jau turiu patirties, jau žinau, ko noriu iš gyvenimo, tad galiu atsiverti naujiems patyrimams ir tam, ką gyvenimas atneš šiandien ir rytoj“.
Savo amžiaus vertinimas gali priklausyti ir nuo kultūrinių stereotipų. Vakarų Europoje visiškai natūralu moterims pirmą kartą gimdyti 40–45 metų, nes šiame amžiaus tarpsnyje jos jaučiasi sąmoningos, jaunos, energingos ir sveikos. Tačiau mūsų šalies visuomenėje tai amžius, kai asmuo, ypač moteris, priskiriamas brandesnių žmonių kategorijai.
„Iš tiesų, ar žmogus jaučiasi senas ar jaunas, priklauso tik nuo jo paties. Teko sutikti 24–28 metų jaunus žmones, kurie sako „man tiek daug metų, bet aš nieko nepadaręs“, ir tokių, kuriems per 55-erius, o jie svarsto apie profesijos keitimą ir prieš akis mato daug galimybių. Yra 30-mečių, viduje besijaučiančių paaugliais, ir 45-mečių, kartojančių, kad „gyvenimas praėjo“, – teigė pašnekovė.
4 klausimai, kuriuos reikia sau užduoti
Kiekviename iš savo raidos etapų žmogui svarbu iš naujo pažinti ir priimti save, todėl svarbu stabtelėti ir užduoti sau kelis klausimus.