Beveik visi tarp pažįstamų rastume porą, su gana ryškiu tarpusavio amžiaus skirtumu. Ir dažnai atviriau kalbėdamiesi girdime, kad viskas sklandu, išskyrus... intymųjį gyvenimą.
Negailestingasis laikas
Kalbant moksline kalba, seksualinių sunkumų priežastis yra skirtingas abiejų lyčių seksualinio vystymosi tempas. Kitaip tariant, didesniąją gyvenimo dalį partnerių galimybės ir poreikiai būna skirtingi. Labai sunku suderinti tai, ko trokštame lovoje, su tuo, ką mylimas žmogus gali mums duoti. Kai jaunas vyras žino, ko nori, kai jaučia savo, kaip seksualinio partnerio, vertę, jauna moteris dar nebūna labai patyrusi ir atradusi erotinius malonumus. Kai vyras sensta ir gali vis mažiau, moteris neretai pradeda reikalauti daug daugiau. Pasitaiko tam tikrame bendro kelio etape aštrūs barniai, o kartais ir skyrybos pradeda grėsti poroms, kurios iki tol puikiai sutardavo.
Seksualiai vyras pajėgiausias 24–26 m., paskui iš lėto, bet nuolat jo potencija mažėja. 55–65 m. gali ir visai dingti (aišku, būna ir išimčių: tarkime, Pablo Picasso ir Anthony Quinnas laimingais tėvais tapo būdami 70 m. amžiaus).
Nykstančio pajėgumo bėdas dažnai dar pagilina ir andropauzės sukeliami hormonų pokyčiai. Vyrai, kurie nesusitaiko su mažėjančiomis seksualinėmis galimybėmis, pradeda karštligiškai ieškoti savo vyriškumo patvirtinimo, susirasdami jaunesnę partnerę ir šalia jos tikėdamiesi ilgiau išlaikyti jaunystę ir puikią formą. Siekdami psichologiškai atjaunėti, jie dažnai keičia ir gyvenimo būdą, pradeda elgtis ir rengtis kaip labai jauni vyrai. Šitaip jie nori save ir ypač aplinkinius, įtikinti, kad jiems viskas gerai, jie ir toliau yra tokie pat seksualūs nuotykių ieškotojai, kokie buvo prieš ketvirtį amžiaus.
Gelbėtojo sindromas
Moterys seksualumo apogėjų pasiekia vėliau nei vyrai – tik 35–45 m. Vėliau, panašiai kaip ir vyrų, erotiniai jų poreikiai iš lėto silpnėja. Menopauzė, kuri gali prasidėti jau 45 m. moteriai, taip pat sukelia nemažai rūpesčių. Hormonų pokyčiai moteris irgi verčia pakeisti gyvenimo įpročius. Staiga joms nustoja turėti reikšmę ilgametis ryšys su partneriu ir iš jo kylantys prieraišumas, draugystė, saugumo pojūtis. Viskas nueina į tolesnį planą, svarbu tik viena: puikus seksas su jaunesniu vyru. Būtent tokiai situacijai seksologai taiko posakį „gelbėtojo sindromas“. Net ir tvirčiausios santuokos gali subyrėti, kai seksualiai nepatenkintos moters akiratyje atsiduria jaunas vaikinas, trokštantis jos glamonių.
Trumpa laimė
Kai 50–60 m. vyras savo kelyje sutinka perpus jaunesnę partnerę, viskas klostosi puikiai, nes kurį laiką vienas kitam turi daug ką duoti. Moteris jaunyste, grožiu, žavesiu vyrą stimuliuoja ir leidžia pamiršti tekantį laiką. Vyras jai imponuoja gyvenimo stabilumu ir meilužio patirtimi – sekse jam nėra jokių paslapčių. Jų intymūs įpročiai panašūs. Žavingas įžanginis žaidimas, akto trukmė, kiekvieno suartėjimo metu pasiekiamas orgazmas, raminančios glamonės po suartėjimo – viskas jaudina ir tenkina. Bet idilė trunka neilgai, ir vyras tampa ją trikdančia puse. Jam tenka pamažu „nulipti nuo pjedestalo“, jis vis mažiau nori ir gali mylėtis. O jaunos mylimosios poreikiai vis didėja...
Ką daryti?
Aišku, galima griebtis pagalbinio seksualinių technikų arsenalo ir, pavyzdžiui, mylėtis pozomis, kurios leidžia vyrui valdyti savo susijaudinimą (tai visos klasikinės „misionieriaus“ pozos atmainos, nes jose vyras yra dominuojanti pusė ir taip veda meilės žaidimą, kad pasiektų orgazmą). Moters vaidmuo taip pat svarbus. Švelni moteris sugebės sužadinti partnerį glamonėmis ir pasiekti, kad tada, kai ji jau pasiekia finišą, ir jis būtų pasiruošęs. Jei ji pasiekia orgazmą, o vyras ne, ji moka lūpomis arba ranka taip sujaudinti jį, kad nesunkiai išsiveržia sėkla. Įvairių intymiam gyvenimui praturtinti tarnaujančių techninių subtilybių yra daug. Bet net ir tada, kai tinkamai jomis naudojamės, turime tiesiog žinoti, kokios perspektyvos, esant amžiaus skirtumui, mūsų laukia. Džiaugtis viskuo, kas nugvelbiama iš negailestingai tekančio laiko, kartu suvokiant, kad aistringo sekso miegamajame kiekvieną mėnesį bus vis mažiau, yra menas.