Kaip tarptautinės programos „Veiksmai laimei“ (Action for Happiness) atstovė Lietuvoje ir „Laimės mokyklos“ iniciatyvos autorė matau, jog šis laikas, kai aplink karantinas, raginama izoliuotis ir tvyro valdomo chaoso atmosfera, privers daugelį iš naujo apsvarstyti daugelį sąvokų, taip pat ir asmeninę „laimės“ sampratą.
Apie Laimės dienos minėjimą
Jungtinių Tautų organizacija kovo 20-ąją paskelbė Laimės diena prieš aštuonerius metus, ir 2013-aisiais ši diena jau buvo minima oficialiai. Laimės dienos minėjimo tikslas – atkreipti visų pasaulio valstybių dėmesį į būtinybę dėti pastangas ir skatinti veiksmus, vedančius prie žmonių psichologinės, fizinės ir socialinės savijautos gerinimo.
Įdomu tai, jog Laimės dienos rezoliucijos paskelbimo iniciatorė – Butanas – pietų Azijoje esanti, buvusi viena labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, tačiau pripažįstama ir kaip viena laimingiausių šalių pasaulyje.
Pasaulyje Laimės dieną ketinta minėti rengiant sąskrydžius ir iniciatyvas, nukreiptas į žmonių emocinės sveikatos stiprinimą, sąmoningumo ir dėmesingumo ugdymo temas. Nes tiek psichologai, tiek žmogaus smegenis tyrinėjantys neuromokslininkai ar skirtingų dvasinių judėjimų atstovai pažymi, jog laimės įpročių ugdymas ir puoselėjimas yra itin glaudžiai susijęs bei remiasi įsisąmoninimo psichologijos (angl. mindfulness) pagrindais.
Todėl šiandien kalbiname medicinos mokslų daktarą, gydytoją psichoterapeutą Julių Neverauską, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos ir Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentą, ir Giedrę Žalytę, psichologę psichoterapeutę, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos ir Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos viceprezidentę.
– Kaip laimės sąvoka yra susijusi su įsisamoninimu (mindfulness)? Ir kas jums asmeniškai yra laimė?
J.Neverauskas: Mano įsitikinimu, laimė susideda iš dviejų svarbių komponentų: lūkesčių valdymo bei gebėjimo valdyti savo dėmesį ir pamatyti šviesiąją gyvenimo pusę.
Džiaugsmo jausmą mes dažniausiai patiriame tada, kai realybė viršija mūsų lūkesčius. Todėl, jeigu mūsų lūkesčiai dideli ir reikalavimai sau yra pernelyg aukšti, rizikuojame save pasmerkti būti nepatenkintais, net esant dideliems pasiekimams.
Dar daugiau kenčia žmonės, kurie vos ką nors pasiekę ir dar nepasidžiaugę, iškelia sau dar didesnius reikalavimus.
Dar daugiau kenčia žmonės, kurie vos ką nors pasiekę ir dar nepasidžiaugę, iškelia sau dar didesnius reikalavimus. Arba vadovaujasi taisykle „galėjo būti geriau“ ir nuolat turi priekaištų sau.
Dėmesingumo valdymas, kuriam labai daug dėmesio skiria įsisąmoninimo (mindfulness) praktikos, labai svarbus, nes jis padeda mums gyventi trimis būdais. Visų pirma, jis padeda valingai nukreipus į tai dėmesį pamatyti šviesiąją, teigiamą kiekvieno reiškinio pusę.
Pasaulyje nėra dalykų, kurie būtų vien neigiami. Pavyzdžiui, nesėkmė gali priversti mus pasimokyti ir tapti stipresniais, o artimojo mirtis – prisiminti, kad esame mirtingi, ir nukreipti dėmesį į tai ir tuos, ką mes dar turime.
Dėmesingumo valdymas taip pat padeda mums susikoncentruoti į dabarties momentą, nes kentėjimas atsiranda dažniausiai tada, kai mes gedime dėl praeities praradimų ar nesėkmių arba nerimaujame dėl ateities. Tačiau mūsų gyvenimas vyksta būtent dabarties momente, jame mes galime mokytis ir džiaugtis to rezultatais.
Mokėjimas grąžinti dėmesį iš ateities ir praeities link dabarties ir gyvenimo būtent ir padeda mums jaustis laimingesniais.
G.Žalytė: Įsisamoninimo praktikos gali labai padėti pastebėti, kas mums iš tiesų kelia laimės jausmą. Dėmesingumu grįsto streso valdymo programoje yra užduotis savaitę kasdien užsirašyti po vieną malonią patirtį. Kartais žmonės ateina po savaitės nieko neužsirašę ir sako, kad „nieko ypatingo per savaitę neįvyko“.
Dažnai mes turime išankstinius įsitikinimus, kas suteiks mums laimės jausmą, pavyzdžiui, kad tai turi būti kažkoks ypatingas dalykas. Tie įsitikinimai gali būti net ne mūsų, o paveldėti iš tėvų ar senelių.
Tad savo reakcijų (minčių, emocijų, kūno pojūčių) įsisąmoninimas per mindfulness praktikas leidžia mums suprasti, kas mums iš tiesų kelia džiaugsmo, laimės išgyvenimus.
Tarkime, man laimės jausmą teikia buvimas su artimais žmonėmis ir bendraminčiais; žaidimas su keturmečiu sūnėnu, kuomet ir sau leidžiu pasijusti vaiku; buvimas gamtoje ir susijungimas su ja, pasijautimas jos dalimi; įvairių dalykų darymas man priimtinu tempu; pažvelgimas į akis savo baimėms ir jų pripažinimas; leidimas sau pripažinti savo klaidas ir iš jų pasimokyti ir daug kitų mažų ir didelių dalykų.
– Šiemet pasaulis Laimės dieną pasitinka itin įsitempęs. Ar įmanoma šioje situacijoje žmogui jaustis laimingesniam? Kaip?
J.Neverauskas: Taip, mes patiriame iššūkių, kokių šiuolaikinė žmonių karta nėra patyrusi. Ir tai vyksta visame pasaulyje. Tačiau, mes galime pamatyti ir šviesiąją pusę.
Žmonės labai sparčiai mokosi, keičiasi, prisitaiko, atsiranda nauji lyderiai. Nebe reikalo kai kuriose kalbose žodžiai „krizė“ ir „galimybė“ reiškia tą patį. Krizės akivaizdoje mums atsiranda ir naujos galimybės: daugiau įsigilinti į save ir tikruosius savo poreikius, pagerinti santykius su artimais žmonėmis, atsisakius automatinių elgesių „rytas-vakaras“ stabtelti, pagalvoti – ko aš iš tikrųjų noriu ir ką dabar noriu ir galiu daryti, kokių naujų dalykų išmokti.
G.Žalytė: Žmonės visomis aplinkybėmis patiria įvairių emocijų. Tik pasakose yra taip, kad yra sunkumų laikas, kai herojai yra nelaimingi ir neramūs, ir laimės laikas, kuomet visi sunkumai nugalėti ir jie gyvena ilgai ir laimingai.
Labai įdomu žiūrėti Antrojo pasaulinio karo metais darytas nuotraukas, kuriose žmonės šalia griuvėsių groja ir dainuoja, kompanijos susėdusios kalbasi ir juokiasi ir t. t. Ir tai ne po karo, o karo metu.
Jeigu mokysimės pastebėti, atrasime, kad net ir tuomet, kai nerimo, įtampos, liūdesio daugiau, yra ir gražių, malonių, laimingų akimirkų. Nuolat galime rinktis, kur nukreipsime dėmesį, ir tikrai nėra būtina ar prasminga visą jį sutelkti tik įtemptų naujienų stebėjimui ir galvojimui apie tai.
Jeigu mokysimės pastebėti, atrasime, kad net ir tuomet, kai nerimo, įtampos, liūdesio daugiau, yra ir gražių, malonių, laimingų akimirkų.
Šios dienos ir savaitės yra mūsų gyvenimo dienos ir savaitės. Niekas mums jų nekompensuos ir negrąžins Tad galima rinktis, kaip ir esamomis sudėtingomis aplinkybėmis jas praleisti kuo prasmingiau.
– Keli jūsų patarimai ar įžvalgos – kas padėtų visiems išgyventi šį laikotarpį lengviau, kai daug nerimo dėl sveikatos, darbų, griūna ateities planai?
J.Neverauskas: Duosiu keletą patarimų, kurie gali padėti apsaugoti savo psichologinę būseną ir išsaugoti psichologinę sveikatą didžiulių iššūkių akivaizdoje:
- Išlikime vieningi ir solidarūs visuomenės nariai. Būtent sutelktumas, atsakomybė už save, savo artimuosius ir visus visuomenės narius dabar labai reikalingi šiuo sunkiu laikotarpiu. Bendromis pastangomis ir laikantis taisyklių bei tvarkos, funkcionuoti šioje sunkioje situacijoje ir susidoroti su iššūkiais bus lengviau.
- Neapsunkinkime ir taip sunkios situacijos. Šiuo metu venkime konfliktinių situacijų artimoje ir darbinėje aplinkoje. Kiek galime, atidėkime sudėtingų tarpasmeninių santykių sprendimus. „Nekaitinkime atmosferos“ pernelyg stipriu reagavimu į aplinkos dirgiklius ir elkimės priešingai, kai susiduriame su kitų žmonių pakeltu balsu, susierzinimu ar pykčiu, t. y. kiek įmanoma ramiau. Papildomo streso mums visiems šiuo metu tikrai nereikia, o įtemptu metu konfliktinės situacijos gali įsiliepsnoti labai greitai, padarydamos didelės žalos mums visiems.
- Būtinai rūpinkimės savo saugumu, bet nepanikuokime. Atsakingai elkimės ir rūpinkimės savo, artimųjų bei kitų žmonių saugumu. Laikykimės visų oficialių rekomendacijų. Neatsakinga drąsa, bravūriškumas ir aplaidumas šiuo metu labai pavojingi. Kita vertus, pernelyg didelė baimė ir panika, taip pat pastangos apsisaugoti 100 proc. irgi gali pridaryti daug žalos. Šiuo atveju, svarbu nuolat daryti tai, kas būtina bei svarbiausia, ir susitaikyti su tuo, kad absoliutaus saugumo šiame pasaulyje nėra, ypač ilguoju laikotarpiu. Perdėtos, neracionalios apsisaugojimo pastangos atima iš mūsų resursus ir galimybę padaryti kitus, gal būt ne mažiau prasmingus dalykus.
- Pasirūpinkime savo baziniais poreikiais. Laikykimės sveiko dienos režimo. Tvarkingai ir sveikai maitinkimės, išsimiegokime. Tai svarbu mūsų imunitetui ir fizinei bei psichologinei sveikatai.
- Mokykimės valdyti stresą. Neįmanoma išvengti streso šiuo laikotarpiu, bet galima išvengti alinančios ir sekinančios distresinės būklės. Pozityviai bendraukime su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais. Susikurkime palaikymo ratą ir patys būkime aktyvia jo dalimi. Ir nepradėkime blogai jaustis, kad blogai jaučiamės. Žmonės dažnai padidina savo stresą kvadratu pradėdami kentėti todėl, kad blogai jaučiasi arba gali blogai jaustis ateityje. To irgi moko įsisąmoninimo (mindfulness) praktikos.
- Išmintingai valdykite gaunamą informaciją. Žinias gaukime tik iš patikimų šaltinių, venkime informacijos, kuri specialiai sukurta nerimui ir įtampai kelti. Domėkitės naujienomis nusistatytu laiku daugiausiai du kartus per dieną ir paskirkite tam tik ribotą laiką.
- Užsiimkite prasminga veikla. Būkime užimti. Rūpinkimės buitimi, atlikime darbines užduotis, prisiminkime nepadarytus darbus ir įsipareigojimus. Pasirūpinkime savo augalais ir augintiniais. Nepamirškime, kad šis laikas gali būti puikus tobulėjimui. Judėjimo apribojimai palieka mums laiko knygų skaitymui, kalbų mokymuisi, hobiams.
G.Žalytė: Dar pridėčiau – atleiskime sau ir kitiems, jeigu dėl įtampos kartais prarandame savikontrolę, pasielgiame ne taip, kaip norėjome, sukonfliktuojame ar nuveikiame mažiau, nei norėjome.
Kai streso lygis išauga, mūsų mąstymas tampa labiau „sustabarėjęs“, mažiau lankstus, gali aktyvuotis mūsų giluminės baimės, kurios palankesniais laikais galbūt buvo nelabai juntamos.
Dabartinė situacija gali būti sudėtingesnė tiems, kurie savo ir artimųjų sveikatą suvokia kaip trapią, lengvai pažeidžiamą, net jeigu realaus pagrindo tam ir nėra. Taip pat tiems, kas bijo netekti namų, pragyvenimo šaltinio, galbūt net atsidurti gatvėje.
Saugumas mums visiems labai svarbus, tačiau kai kurie žmonės, dažniausiai dėl stiprių vaikystės išgyvenimų, gali būti itin jautrūs šioms temoms. Pripažinkime ir stenkimės suprasti savo bei artimųjų reakcijas bei atleisti sau ar kitiems, ir vėl nukreipti save norima, prasminga kryptimi. Visi darome geriausia, ką galime.
Jungtinių Tautų organizacija Laimės dienos proga parengė 10 žingsnių atmintinę kovoje prieš COVID-19:
- Būkime vieningi. Ši pandemija ir nelaimė palietė mus visus ir visi turime susitelkti jos įveikimui.
- Vykdykime rekomendacijas. Dažniau plaukime rankas, laikykimės atstumo, likime namuose, stenkimės palaikyti fizinę formą.
- Dalyvaukime renginiuose virtualiai. Išnaudokime interneto resursus ir kultūros bei švietimo teikiamas galimybes.
- Bendraukime ir kurkime ryšius technologijomis. Linksmų paveikslėlių dalinimasis, kasdieniai skambučiai, žavių akimirkų fiksavimas gali suteikti naują kokybę bendravimui.
- Būkime geri, padėkime vieni kitiems bėdoje ir nepamirškime padėkoti už gerus darbus. Paskambinkime draugams, paklauskime kaimynų, ar nereikia pagalbos ir padėkokime tiems, kurie priešakinėse linijose, Galbūt jų artimiesiems reikia maisto, pagalbos prižiūrint vaikus, emocinės paramos.
- Išlikime aktyviais ir sąmoningais. Mankštinkimės kasdien, praktikuokime mindfulness, jogą, medituokime. Fizinis aktyvumas padeda mažinti stresą ir stiprina imunitetą, kuris dabar taip svarbus.
- Būkime optimistiški, pozityvūs ir atsparūs panikai. Tik būdami budrūs ir veikdami vieningai kartu galime atsilaikyti prieš pandemijos pasekmes.
- Remkimės tik patikrinta informacija. Venkime mitų, iškreiptos informacijos ir remkimės tik patikrintais faktais bei oficialiomis naujienomis.
- Mėgaukimės gamta. Venkime susibūrimų, tačiau išnaudokime atokias gamtos vietas buvimui gryname ore, pasivaikščiojimams.
- Keiskime sistemą ir kurkime HAPPYTALIZMĄ. Esama situacija parodė, jog valstybėms laikas daryti sisteminius pokyčius ir diegti holistinį požiūrį į valdymą, siekiant prevenciškai valdyti globalias grėsmes.
Janina Sabaitė-Melnikovienė yra „Laimės mokykla“ įkūrėja, mindfulness instruktorė
