„Įprasta visuomenės reakcija į seksualinį smurtą yra, žinoma, smerkti prievartavimą, tačiau tuo pačiu jausti bejėgystę, nes neįsivaizduojame, ką galime padaryti. Dėl to dažniausiai imame reguliuoti nukentėjusio asmens elgesį: negerk, nesirenk „provokuojančiai“, nevaikščiok vėlai naktį ir t. t. Kitaip tariant, mes mokome, kaip išvengti seksualinio smurto, o ne kaip nesmurtauti ir neprievartauti“, – sako Akvilė Giniotaitė, Įvairovės ir edukacijos namų lytiškumo ugdymo ekspertė.
Anot specialistės, visuomenė turėtų geriau žinoti, ką daryti patyrus seksualinį smurtą, todėl bendradarbiaujant su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, Lietuvos akušerių ginekologų draugija, parengta paprasta ir aiški atmintinė, ką daryti seksualinės prievartos atveju.
Atmintine nuo lapkričio 25 dienos iki gruodžio 10 d., minint 16 aktyvizmo dienų prieš smurtą lyties pagrindu, savo paskyrose soc. tinkluose dalinsis ir būrys kitų organizacijų bei iniciatyvų – Lietuvos žmogaus teisių centras, Jaunimo linija, Jaunimo reikalų departamentas, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, labdaros ir paramos fondas „Frida“, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, Atviras jaunimo centras „Mes“, soc. tinklų iniciatyva „Ne kopūstų vaikai“ ir „Fema“.
Nevyriausybininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors atmintinėje į vieną vietą sudėti patarimai, ką daryti patyrus seksualinį smurtą, vis dėlto efektyvios pagalbos sistemos tokio smurto aukoms tiesiog nėra.
„Tarptautiniai dokumentai, tokie kaip Stambulo konvencija numato, kad valstybės privalo sukurti efektyvią pagalbos sistemą seksualinio smurto aukoms. Tokie centrai turi turėti specialiai parengtus specialistus, kurie padėtų maksimaliai greitai ir kaip įmanoma mažiau traumuojančiu būdu padėti gauti medicininę, psichologinę ir teisinę pagalbą. Nėra normalu, kad seksualinio smurto aukos turi internete skaityti atmintines.
Taip pat nėra normalu, kad šiuo metu pagalbos sistemoje dirbantys specialistai turi labai mažai žinių, kaip padėti seksualinio smurto atvejais, todėl vis girdime istorijas apie tai, kaip pagalba tiesiog nesuteikiama, aukos siuntinėjamos iš vienos įstaigos į kitą“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.
2013 m. Lietuva pasirašė Stambulo konvenciją, tačiau jos iki šiol neratifikavo.
Specialistai pabrėžia, kad seksualinis smurtas – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Toks smurtas sukelia gėdos ir nepasitikėjimo jausmus, aukos dažnai serga depresija, iš naujo išgyvena prievartos situacijas lyg jos vyktų čia ir dabar, taip pat patiria potrauminį sindromą.
2014 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros vykdyta apklausa parodė, kad viena iš 10 Sąjungos moterų (nuo 15 metų amžiaus) yra patyrusi seksualinį smurtą, o viena iš 20 buvo išžaginta.
Tikslių skaičių, kokia dalis moterų Lietuvoje yra patyrusios seksualinį smurtą nežinome – iki šiol neatliktas išsamus populiacijos tyrimas.
