Moters vaidmuo ir padėtis visuomenėje visais laikais buvo išskirtiniai, o tai įtakojo kultūros ir kalbos formavimąsi. Žodžio „moteris“ prasminis laukas kiekvienoje kalboje yra gana platus, jis apima ir fizinius, ir psichologinius, ir sociologinius, ir etninius moteriškos giminės požymius.
Bendrą „moteriškos lyties asmuo“ reikšmę turintys sinonimai įprastai skirstomi pagal amžių, šeiminę padėtį, kai kuriose šalyse – ir pagal kitus kriterijus, pavyzdžiui, socialinę padėtį, tarnybinį statusą, išsilavinimo lygį ir kt.
Lietuvių kalboje žodis „moteris“ kildinamas iš „motina“, „motė“, „motulė“, kas pabrėžia jos pagrindinę socialinę funkciją. „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“ (Jono 2:1-4), sakė savo motinai Jėzus Kristus. Tačiau kas buvo tinkama Biblijos laikais, negalioja mūsų. Kreipinys „moterie“ XIX amžiuje traktuojamas ne tik kaip nemandagus, bet ir kaip šiurkštus. Dar labiau gali įžeisti šnekamasis vedinys „moteriške“.
Kreipiniai „ponia“ ir „panelė“ yra dažniausiai vartojami rodant pagarbą ir bendraujant oficialiai. Nuo seno šie žodžiai turėjo labai tiksliai apibrėžtą prasmę, nusakančią moters šeiminę padėtį, tačiau šiais laikais skirtumo riba nėra tokia griežta: netekėjusi šalies prezidentė yra vadinama „ponia Grybauskaitė“, dar viena politikos srityje žinoma ir taip pat vieniša moteris – „ponia Blinkevičiūtė“. Ironiška būtų vadinti solidaus amžiaus moteris panelėmis, nors tam tikrais atvejais toks kreipinys galėtų virsti komplimentu ir tapti šypsenos veide priežastimi.
Anglų kalboje bendrą reikšmę „moteris“ realizuoja žodžiai „woman“, „lady“, „female“, „girl“, „dame“. JAV, kur etiketo taisyklės yra gana demokratiškos, kreipinys „young woman“ yra galimas ir pakankamai neutralus, tačiau Didžiojoje Britanijoje jį derėtų vartoti atsargiau.
Ironiška būtų vadinti solidaus amžiaus moteris panelėmis, nors tam tikrais atvejais toks kreipinys galėtų virsti komplimentu ir tapti šypsenos veide priežastimi.
„Lady“ reikšmėje atsispindi ir socialinis aspektas: neretai kartu vartojami požymiai „of good family“, „of high position“ („Lady President“, „First Lady“). Žodis dažniausiai nurodo į tituluotą asmenį (ar tituluoto asmens žmoną, dukterį), todėl šiuolaikinėje kalboje jo vartojimas yra ribojamas vartojimo sritimi. Kaip išimtis kreipinys vartojamas teigiama prasme, bendraujant su didele auditorija („ladies and gentelmen“). Tačiau šiomis dienomis žodis „lady“ yra vartojamas, norint išreikšti savo nepasitenkinimą ar ironišką požiūrį bei tai pabrėžti, t. y. jis yra emociškai neigiamas.
Kreipiniai „miss“ ir „missis“ anglų kalboje yra oficialūs, dažniausiai vartojami rašytinėje kalboje. Svarbu pabrėžti, kad po šio kreipinio, jeigu yra žinoma, pridedama pavardė, bet ne vardas – tai buvo būdinga vergų laikais kreipiniams į šeimininkes JAV, todėl gali turėti neigiamą reikšmę. Neseniai atsiradęs neutralus kreipinys „ms“ naudojamas kreipiantis į moterį, nepriklausomai nuo to, ar ji ištekėjusi, ar ne, ir todėl yra labiau priimtinas moterims. O Europos Parlamento vadovybė pradedant nuo 2009 metų rekomenduoja kreiptis į parlamento nares tik visu vardu ir pavarde, neapibrėžiant jų statuso ir tokiu būdu nediskriminuojant.
Etiketas anglų kalboje numato ir dar aukštesnę mandagumo formą, „madam“, kuri yra kilusi iš prancūzų kalbos ir kurią patartina vartoti kreipiantis į vyresnio amžiaus moteris. Jos trumpinys „mam“ buvo plačiai vartojamas anglų kalbos šalyse iki XIX amžiaus, bet šiuo metu jis įsitvirtino JAV ir turi reikšmę „šeimininkė“, „globotoja“ ir pan., taip pat tai yra paplitusi karininkų kreipinio forma į karinį laipsnį turinčią moterį.
Rusų kalboje žodis «женщина» („ženščina“, liet. moteris) atsirado ne taip seniai, XVIII amžiuje. Iki tol dailiosios lyties atstovės turėjo labai griežtai apibrėžtą socialinį vaidmenį – žmona, todėl ir buvo vadinamos «жена» (liet. žmona). Tas galiojo net netekėjusiai moteriai, o situaciją gelbėjo kiti semantiniai šios grupės, patikslinantys žodžiai: «матушка» („matuška“, liet. motinėlė) «сестра» („sestra“, liet. sesuo) ir kt.
Įdomu, kad skirtingai nei lietuvių ir anglų, rusų kalboje šiais laikais nėra tokio kreipinio, kuris atitiktų kreipinius „pone“ ir „panele“.
Vėliau, XIX amžiuje, atsirado tokie kreipiniai, kaip «госпожа» („gospoža“), «сударыня» („sudarynia“), nurodantys į privilegijuotą klasę, o XX amžiuje, socialiniam režimui pasikeitus, «гражданка» („graždanka“) ir «товарищ» („tovaršč“), turintys politinę reikšmę.
Įdomu, kad skirtingai nei lietuvių ir anglų, rusų kalboje šiais laikais nėra tokio kreipinio, kuris atitiktų kreipinius „pone“ ir „panele“. «Женщина» ir «девушка» („devuška“, liet. mergina) yra artimiausi jų atitikmenys ir yra plačiai paplitę prekybos, aptarnavimo sferoje. Tačiau „Ars libri“ pastebi, kad kartais tokie kreipiniai traktuojami moterų kaip įžeidžiantys, pabrėžiantys lytį bei amžių, todėl juos reiktų vartoti labai atsargiai.
Atminkite, jog ir nuoširdžiausias kreipinys gali būti netinkamas. Taigi, visuomet patariame atsižvelgti į kalbinę situaciją ir aplinkybes bei pasirinkti kreipinį, kuriuo pradžiuginsite savo brangiąsias bei gerbiamąsias ne mažiau nei gėlėmis.
Medžiagą parengė vertimų biuras „Ars libri“
