Nusikelkime trumpam į vasarą. Saulė, šiluma, kūną glostantis malonus vėjelis – žodžiu, fantastiškas oras. Eidamas su draugu Palangos Basanavičiaus gatve matau aibę gražių, lengvai apsirengusių moterų. „Ech, gyvenimas yra gražus“, – pagalvoju sau. Pastebiu, kad, skindamasis su draugu kelią žmonių jūroje, mano akys nevalingai krypsta tai į moterų krūtines, tai į stangrius jų užpakaliukus, tai į dailias kojas... Mintyse, lyg kokiame filme apie Terminatorių, raudonais kryželiais pažymiu „moteriškus objektus“ galimoms savo žvilgsnio atakoms... „Tfu!!! Na ir mintys sukasi mano galvoje!..“ – sudrausminu save ir savo vaizduotę.
Visgi iš pradžių vyrai į moterį žvelgia kaip į visumą. Jos kūnas – krūtinė, kojos, sėdmenys, rankos – nedalijamas lyg torto gabaliukai į desertines lėkštes. Aišku, būna atvejų, kai kokia nors jos kūno dalis kardinaliai išsiskiria iš bendro konteksto. Tada, mielosios, nepykite – sunku susivaldyti… Juk kai vyrai mato vidutinio ūgio dailiosios lyties atstovę su F dydžio krūtine ir dar įsispraudusią į ypač aptemptus marškinėlius, vargu ar didžioji jų dalis susituri ir „nenuskenuoja“. Nori nenori vyras pirmiausia žvilgteli ten, ką pati moteris demonstratyviai išryškina, pabrėžia.
Ką vyrai pastebi pirmiausia?
Iš pradžių moteriškus privalumus apžvelkime iš toli. Taigi... Įsivaizduokime moterį. Kol kas ji dar toli, matyti tik jos siluetas. Bet štai ji pamažu artėja mūsų link, ir ima ryškėti tie iki skausmo žinomi ir tokie gundantys, viliojantys kontūrai. Kur pirmiausia krypsta žvilgsnis? Ne, tikrai ne į kojas! Ir net ne į tą vietą, nuo kur jos prasideda. Ogi į eiseną ir laikyseną. Deja, kartais pasitaiko tokių silpnosios lyties atstovių, į kurias, net žvelgdamas iš toli, žaibiškai sau ištari: „Tikrai ne!“ „Kodėl?“ – paklausite jūs. Nepamenu tiksliai filmo pavadinimo, bet giliai atmintin įsirėžė vieno vyro žaviai panelei tariami žodžiai: „Galva turi būti vos vos pakelta, akys kiek nuleistos žemyn, pečiai atlošti atgal. Eisena lengva. Moters judesiai turi būti grakštūs ir plastiški lyg panteros, pasiruošusios šuoliui.“ Štai! Sutikite, net ir po 25 metų šie pamokantys vyro žodžiai vis dar bus aktualūs moterims.
Pagaliau ji priėjo arčiau. Pamažu ima ryškėti detalės. Kruopščiai, nuo galvos ligi kojų apžiūrime ją. Žvilgsnis užkliūva už kai kurių moters figūros „detalių“. Kas pirmiausia lyg magnetas traukia mūsų akis? Viskas priklauso nuo žiūros taško! Jei vejamės moterį iš nugaros, be abejonės, žvilgčiosime į jos užpakaliuką. Paskui – užpakaliukas ir liemuo, tiksliau – mus labiau domina tas skirtumas tarp liemens ir sėdynės. (Asmeniškai man šis momentas moters siluete yra labai erotiškas.) Tada pamažu leidžiamės iš viršaus žemyn, itin atidžiai nužvelgiame kojas ir, priklausomai nuo matomo vaizdo bei sukeltų emocijų, arba aplenkiame šią moterį, arba atsiliekame ir einame savu keliu, kol sutiksime kitą pakeleivę.
Tarkime, vaizdas iš nugaros mums padarė įspūdį. Kas toliau? Pamažu lenkiame moterį ir labai atsargiai bei subtiliai užmetame akį į jos krūtinę. Ką? Neįžiūrėjome? Tuomet drąsiai sustojame ir vaizduojame, kad neva kalbame mobiliuoju telefonu. Na, štai ir matome „paradinę“ moters pusę, kitaip tariant, tą pusę, kokią ji pati save regi veidrodyje. Maža to, tai yra ta pusė, kuri labiau „paruošta“ mūsų vyriškajam žvilgsniui. Žiūrime... į veidą. Ar pastebėjote, kad krūtinė nusirito į antrą planą?! Kai žvelgiame į moterį iš priekio, iš pradžių visada atkreipiame dėmesį į veidą. Netikite? Pamėginkite! Tik paskui seka visa kita. Ir pagaliau pats pozityviausias momentas! Mūsų mažoje Lietuvoje yra daugybė mielų, žavių ir simpatiškų moterų! Ačiū tau... Tiksliau, kam „ačiū“? Ai, nesvarbu! Tiesiog ačiū, ir tiek! Žiūrime, stebime ją ir negalime atitraukti akių nuo ypatingo jos žvilgsnio, įstabios ir mielos jos šypsenos… Taip, gal šios moters išvaizda ne kaip modelio, tačiau kažkodėl nelabai ir svarbu, kad jos krūtinė nedidelė, o kojos kiek storokos…
Kontaktiniai lęšiai kartais gąsdina…
Taigi moteris vis arčiau ir arčiau mūsų. Nors su ja jau bendraujame, drauge leipstame iš juoko, flirtuojame, tačiau mes, vyrai, nepamiršome esminės savo užduoties – atidžiai nužvelgti moterį. Akys, plaukai, rankos ir vėl krūtinė!.. Sutikite, atidžiai nužvelgti silpnosios lyties atstovės krūtinę iš arti yra labai malonus procesas, ypač jei ji pasipuošusi šiek tiek aptemptu ar gilios iškirptės drabužiu. Juk gražios krūtinės nepaslėps jokia liemenėlė!.. Be abejo, nepamirškime kartais atplėšti žvilgsnio nuo šios jos kūno dalies ir pažvelgti moteriai į akis. Aišku, pasitaiko atvejų, kai moters akys būna daug išraiškingesnės nei visa kita. O jei dar nuostabiai žvilga – išvis fantastika. Beje, kontaktiniai lęšiai retkarčiais gali atstumti ar net išgąsdinti.
Pabendravome, pasijuokėme ir atsisveikinome. Palydime ją žvilgsniu ir dar kartą mintyse įtvirtiname konkrečios moters vaizdinį. Arba atvirkščiai – triname jį kuo skubiau iš atminties.
Užpakaliukas, kojos, krūtinė – viskas gerai, bet štai vedžioju savo augintinį po kiemą ir matau jauną mamytę, stumiančią vežimėlį. Ir užpakaliukas platus, ir šioks toks pilvukas yra, ir krūtinė, vertinant iš megztuko, buvo keliais dydžiais mažesnė bei kitokios formos... Viskas aišku ir natūralu – moters kūnas dar neatsigavo po nėštumo bei gimdymo. Lyg ir viskas ne taip, kaip rašiau anksčiau, ir tokios moters neturėčiau pastebėti, bet man ji patinka. Patinka tokia, kokia yra. Štai ir pamėginkite man paaiškinti, į ką gi mes, vyrai, žiūrime pirmiausia?..
Nuoširdžiai jūsų
Statistinis vyras
