VšĮ „Mezgu mažam kovotojui“ – viena iš 24 gerumo iniciatyvų, kurias visus ateinančius metus globos portalo 15min projektas „Šiemet buvau geras“. Apie pergales, kurios skinamos siūlais ir virbalais, kalbamės su šios organizacijos Vilniaus ankstukų kuratore Aurelija Skrebiene.
– Kaip gimė jūsų iniciatyva? Kas paskatino ją įkurti?
– Pati pradžių pradžia yra liūdna... Elenos Zauer, kuri tuo metu gyveno Airijoje, du pirmieji vaikučiai atskubėjo į šį pasaulį, bet ir greitai iškeliavo. Airijos ligoninėje jai juos atnešė aprengtus vilnoniais mezginukais. Sunkiai laukėsi ir trečio, ir ketvirto vaikelio, o gulėdama ligoninėje galvojo apie savo angeliukus... ir mezginius, kuriuos gavo nemokamai. Kaip buvo gera, kad kažkas pasirūpino taip reikalingais vilnoniais drabužėliais.
Taip Elenai kilo mintis megzti į pasaulį skubantiems mažyliams, taip pat ir suvienyti mezgėjas Airijoje, kad megztų Klaipėdos, iš kur ji pati kilusi, mažyliams. Kai į internetą buvo įkeltos pirmosios mezginukų nuotraukos su žinute, kad ieškome mezgėjų, atsirado labai daug norinčių prisidėti savo rankų darbu. Jau buvo sunku suprasti – kur, kas ir už ką atsakingas. Tada feisbuke Elena parašė, kad ieškoma, kas gali surinkti mezginius Lietuvoje, Šiauliuose.
Irena Putvinskienė, naršydama feisbuke, atsitiktinai pamatė Elenos skelbimą. Iš karto atsiliepė į prašymą, nes ir iki tol visada visiems padėdavo: mezgė onkologiniams ligoniukams, vaikų namams. Irena energingai įsitraukė į temą, domėjosi ir ieškojo informacijos, kas geriausia anksti gimusiems mažyliams.
Mezgėjos buvo išsibarsčiusios ne tik po įvairiausius Lietuvos kampelius, bet ir po įvairiausias feisbuko grupes. Kad sklandžiau vyktų darbas, sukūrėme atskirą grupę. Taip gimė pirmiausia uždara grupė „Lietuvos mažiausieji“, į kurią kvietėme prisijungti visus norinčius. Į grupę buvo talpinama informacija kaip megzti, kokio dydžio. Tiesiogiai bendradarbiaudavome su Šiaulių Moters ir vaiko klinikų, Klaipėdos ligoninės, Santaros ligoninės gydytojomis ir slaugytojoms, kurios kiekvieną dieną kovoja už mažylių gyvenimą.
Kauno klinikų ankstukus, kaip išsiaiškinome, globoja neišnešiotukų tėvus jungianti asociacija „Padedu augti“. Gauname iš iš Kauno klinikų prašymų gauti dovanų komplektuką. Stengiamės operatyviai reaguoti ir komplektėlį išsiųsti dar tą pačią dieną.
– Vos prieš metus pradėjusią veikti socialinių tinklų grupę jau pavyko institucionalizuoti.
– Džiaugiamės, kad įkūrėme VšĮ „Mezgu mažam kovotojui“. Labai daug padėjo mūsų aštuonkojų nėrėja Jurga Jazdauskienė. Jeigu ne jos ryžtas, abejoju, ar būtų pavykę.
Dabar galime drąsiau prašyti pagalbos. Galime drąsiau pasakoti, kas mes čia tokios esam, kad prašome ne sau, prašome patiems mažiausiems, prašome siūlų ar finansinės paramos siūlams įsigyti. Nors perkame siūlus ir iš savo asmeninių lėšų, bet jų nepakanka. O savo laiko mes neskaičiuojame. Tokiam tikslui negaila.
Nors perkame siūlus ir iš savo asmeninių lėšų, bet jų nepakanka. O savo laiko mes neskaičiuojame.
– Paminėjote nertus aštuonkojus.
– Aštuonkojų terapijos istorija prasidėjo Danijoje, kai vieno ankstuko mama šalia jo inkubatoriuje padėjo mažą nertą aštuonkojį. Neišnešiotukas nustojo ištraukinėti vamzdelius bei zondus, vietoj to čiupinėjo aštuonkojuko kojytes. Mokslininkai teigia, jog šie žaislai kelia ankstukams saugumo ir ramybės jausmą, galbūt primena buvimą gimdoje.
– Pristatykite aktyviausias savo nares.
– Tai „Mezgu mažam kovotojui“ direktorė, įkūrėja, mezgėja, guodėja, konsultantė Irena Putvinskienė. Klaipėdos ankstukus kuruoja Asta Žalostnikovienė.
Vilniaus mažuliukus globoja Aurelija Skrebienė. Ir mūsų buhalterė, aštuonkojų nėrimo profesionalė Jurga Jazdauskienė.
Didžiausias dėžes siūlų ir mezginukų mažyliams atsiunčia Rima Levinienė iš Vokietijos, Virginija Čepulienė iš Airijos.
Ir daugelis kitų, neskaičiuojančių laiko ir pinigų. Mes jas vadiname fėjomis – pledukų fėja, kepuriukų fėja, žaisliukų fėja, spalvų fėja... Tai Lina Dragašienė iš Kuršėnų, Laimutė Petrikauskienė, Ina Kazakevič ir Miroslava Gudelevičienė iš Radviliškio, Neringa Povilaitienė ir Irina Babrauskienė iš Šiaulių, Gražina Mintautienė ir Virginija Siniauskienė, Irena Žilaitienė iš Jurbarko raj., Inga Veržbickienė iš Ukmergės, Angelė Laurinavičienė, Rasa Uzdrė, Virginija Tursienė iš Vilniaus, Jolita Pam, kurios dvynukai gimė Santaros ligoninėje.
– Kaip jūs, Aurelija, patekote į šią bendruomenę?
– Mano istorija truputėlį kitokia. Turėjau du sūnus, ramiai sau dirbau Lietuvos statistikos departamente skyriaus vedėjos patarėja, buvo viskas gerai, nieko keisti nenorėjau ir tikrai neplanavau kada nors dar turėti vaikų. Greit įsitikinau, ką reiškia posakis „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“. Trečias nėštumas buvo be galo sunkus... Atsisluoksniavus placentai, nuo 12 savaitės gulėjau arba ligoninėj, arba namie. Gydytojai prognozavo priešlaikinį gimdymą. Kiekvieną dieną keliasdešimt kartų į dieną skaičiau, koks būtų, jeigu gimtų šiandien, kokios būtų rankytės, kojytes, kas mūsų lauktų, džiaugiausi sulaukus tos dienos, kai jis būtų jau tilpęs į delną. Skaičiau mamų pasidalinimus, kurioms gimę ankstukai. Ačiū gydytojams ir Dievui, kad aš išnešiojau, išgulėjau iki 39 savaitės, gimė sveikas berniukas.
O aš nenustojau skaityti apie ankstukus, kaip jų tėvai kiekvieną dieną kovoja už gyvenimą. Taip atradau ir grupę „Lietuvos mažiausieji“, kaip tik buvo prašymas, kad reikalingi vilnos pledukai, kojinytės, liemenytės Santaros ligoninei. Nedvejodama parašiau, kad numegsiu. Taip ir mezgu iki šiol.
Jei palaikote „Mezgu mažam kovotojui“ savanorių veiklą ir norėtumėte paaukoti siūlų, skambinkite ar rašykite tel. 867479091.
Jei norite prisidėti lėšomis:
Gavėjas: VšĮ „Mezgu mažam kovotojui“
Gavėjo kodas: 305553890
Gavėjo sąskaita: LT774010051005364565
Mokėjimo paskirtis: PARAMA
Naujienų portalas 15min 2021-aisiais rems ir globos 24 nevyriausybines organizacijas ir gerumo iniciatyvas, kurios kasdieniais darbais prisideda prie taip reikalingų pokyčių mūsų šalyje. Kasdien iki Kalėdų pristatome po vieną „Šiemet buvau geras“ organizaciją. Su jomis susipažinti galite čia.
-
Elektrėnų savanoriai likimo skriaudžiamus lanko su šypsena ir dainomis: „Mes – draugai, o ne guodėjai“
-
Negailestinga liga neparklupdė: kojos netekęs visaginietis sportuoti įkvepia likimo draugus
-
Kasmet – dešimtys išpildytų sunkiai sergančių vaikų svajonių: nuo dovanotų kompiuterių iki gydymo užsienyje
-
„Gelbėkit vaikus“ akiratyje – per 1000 skurdą ir atskirtį kenčiančių vaikų
-
Nevaikiškas traumas išgyvenusiems vaikams – pagalba atrandant saugią kasdienybę
-
Raudonojo Kryžiaus savanoriai senelius lanko saugiai: „Gerti arbatą ar drauge mankštintis galima ir iš balkono“
-
Savanoriai korepetitoriai moko vaikus globos namuose
-
Unikaliame virtualios biblioterapijos projekte vaikai savo problemas patiki „avatarams“
