♦ „Nesuprantu, kaip ji nuolat įsigudrina užstoti televizorių būtent tada, kai beliko paskutinės rungtynių minutės, o mano mėgstama komanda staiga praranda kamuolį. Vietoj kamuolio matau jos sėdynę, nes, matote, reikia nuvalyti dulkes.“
♦ „Kartą atsikėliau anksčiau, kad paruoščiau jai pusryčius ir atneščiau į lovą. O ji pareiškė, kad reguliuoju jai gyvenimą ir už ją sprendžiu, ko ji norės pusryčiams.“
♦ „Viskas, kas yra mano, pasirodo, yra ir jos. Ji miega su mano marškinėliais, po namus šlaistosi su mano megztiniu, maunasi naujas mano vilnones kojines ir dar tyliai vagia mano skutimosi peiliukus!.. Paskui stebisi: „Ką? Nejaugi tau gaila?!“
♦ „Jos galva visuomet pilna idėjų, kurias reikia TUČTUOJAU įgyvendinti. Gerai, jei užeina noras naktį iškepti sausainių ar po dienos išvažiuoti atostogauti, bet dabar ji dega idėja, kad reikia kuo skubiau pastoti, paskui greitai pasistatyti namą.“
♦ „Mano žmona įsitikinusi, kad visi turi būti vegetarai. Svečiuose ji garsiai ir priekaištingai paklausia, kaip mes, nesusipratėliai, galime ryti vargšus gyvūnus, ir paaiškina, kad tie kiaulienos muštiniai kadaise buvo protingesni už šeimininkų šunis...“
♦ „Kartais bac – ji jau brunetė! Grįžau vakar – jau raudonplaukė! Blondinė buvo kokius penkis kartus. Kai tuokėmės, regis, plaukų dar nedažė, bet nebepamenu, kokios jie buvo spalvos.“
♦ „Kažkodėl jos lovos pusė užima pusę mano lovos pusės...“
♦ „Ji nešioja visokius keistus papuošalus. Kartą nuo naktinio stalelio laikraščiu bandžiau nuvaikyti bitę, pasirodo, tai buvo jos auskarai! O sykį vos neišsilaužiau danties, banydamas prieblandoje atsikąsti „meduolio“. Pasirodo, tai buvo jos sagė!..“
♦ „Ji iš principo neperka nukainotų prekių. Na, nebent ieško dovanos mano mamai...“
