Rasti partnerį būnant vyresnei – sudėtinga
Jovita (vardas pakeistas – aut. past.) su savo sutuoktiniu kartu išgyveno 22 metus, buvo susilaukę dukros. Vis dėlto, būdamas 52-ejų, vyras nuskendo. Tuo metu Jovitai buvo 46 metai.
„Mano vyras buvo iš Mažeikių rajono, bet gyveno ir dirbo Gargžduose. Su seserimi ten važiuodavome pas pusseserę, kuri turėjo daug draugų, visi buvo bendraamžiai. Išsiskyrusi su vyru, ji susipažino su vaikinu, turėjusiu du brolius. Tuo metu juokais pasakiau, kad pripirštų man vieną iš jų. Pripiršo, – šypteli Jovita.
– Pusseserė ištekėjo, o po kelių mėnesių tą padariau ir aš. Gyvenome Gargžduose, nors turėjau butą Klaipėdoje. Tik kai išėjau į dekretą, persikėlėme ten, o po 7 metų – į kaimą.“
Nutikus nelaimei, Jovita liko našlė. Kaip pati sako, 4 metus ji neieškojo naujo partnerio, nors buvo nemažai tokių, kurie piršosi.
„Netiko nė vienas, bet svarbu, kad dukra nepaliko manęs vienos, – pasakoja moteris. – Paskui, kai atsigavau, pagalvojau – ko man negyventi, nesilinksminti?“
Kai atsigavau, pagalvojau – ko man negyventi, nesilinksminti?
Praėjus keleriems metams, Jovitos keliai susitiko su seniai pažįstamu draugu, kuris buvo išvykęs gyventi į Londoną. Bičiuliai vienas kitą pamatė gimtadienyje, po kurio vėl ėmė bendrauti.
