Trys dėkojimo kryptys
„Praktikuoti dėkingumą“ – šis žodžių junginys skamba gana keistai, ar ne? Viskas tarsi labai paprasta – esame kažkam už kažką dėkingi arba ne, o daugybė dalykų, kurie vyksta gyvenime, yra tarsi savaime suprantami.
Septynerius metus dėkingumą praktikuojanti Kristina į visus šiuos dalykus turi kitokį požiūrį.
Pasak moters, nuoširdus ir reguliariai „maitinamas“ dėkingumo jausmas padidina laimės pojūtį viduje, nes mes pradedame pastebėti tai, ko anksčiau nepastebėjome: kiek daug visko turime. Po truputį išmokstame dėkoti netgi už nesėkmes, nes sugebame jas paversti pamokomis ir suprasti, kodėl jos įvyko, ką jos mums davė ir kur atvedė.
„Aš kasdien rašau savotišką dienoraštį, kuriame vakare pergalvoju dieną ir padėkoju už tai, kas įvyko, kas man buvo svarbu. Dėkoti reikėtų trimis kryptimis. Viena iš jų – tai, ką žmonės dažniausiai pamiršta: dėkoti sau. Tiesiog ieškai dienoje momentų, kai buvai geras, ką nors gera padarei – kažkam pasakei komplimentą, padėjai išspręsti problemą ir pan.
Galbūt tiesiog sau kažką gera padarei, pasidžiaugti, kad kažkas tau pavyko, kad ir nesusierzinti konfliktinėje situacijoje, taip pat reikėtų nepamiršti padėkoti ir už savo netobulumus, nes jie taip pat kažko moko, pagaliau padėkoti už viską, ko esi gyvenime pasiekęs. Reikėtų surasti mažiausiai tris punktus, už kuriuos gali sau padėkoti. Patikėkite, tai labai pakelia savivertę ir didina pasitikėjimą savimi, ateina suvokimas, kad tu esi sau pakankamas, kad jaustumeisi laimingas.
Antra dėkojimo kryptis – globalesnė. Aš dėkoju už tai, kad apskritai esu gyvas. Kam dėkoti – kiekvienas žmogus tai vadina savo vardais – Dievu, Visata, Gamta, Gyvenimu. Galima net ir kieme augančiam medžiui dėkoti už tai, kad jis džiugina tave savo lapais ar pavėsiu, gėlei, praskrendančiam paukščiui, nes visa tai džiugina tavo akis ir sielą. Tai suteikia gyvenime tvirtesnę atramą.
Dėkingumo esmė – išgyventi „čia ir dabar“ pilnatvės akimirką ir mąstyti apie viską iš gausos.
Pagaliau trečia dėkojimo kryptis – aplinkai, pirmiausiai mus supantiems žmonėms, tiek pažįstamiems, tiek nepažįstamiems. Gal kažkoks praeivis tau nusišypsojo, ir tu dėkingas už tą šildančią šypseną, ar kažkas pasakė gerą žodį. Pasakytas tiesiog geras žodis visada duoda labai gerų rezultatų, todėl jų negailėkite. Kai pamatau susiraukusį žmogų, visada stengiuosi jam pasakyti kažką gera. Ir jo veidas iš karto pasikeičia“, – dalinosi pašnekovė.
Pasak jos, dėkingumo esmė – išgyventi „čia ir dabar“ pilnatvės akimirką ir mąstyti apie viską iš gausos, suvokiant, kiek daug gyvenime mes turime, tik iki šiol nevertinome. Tai daryti lektorė siūlo vartojant žodį „dėkoju“, kuris etimologiškai turi stipresnę prasmę bei energetinį krūvį nei „ačiū“.
Kelios paprastos dėkingumo praktikos
Kristina pasidalino keletu dėkingumo praktikų, kurias daro pati. Ji teigia, kad dėkingumas iš esmės moko žmones atkreipti dėmesį į mažas detales, kurios ir kuria stebuklą. Mes vis manome, kad reikia kažko labai daug, kad jaustumėmės laimingi. Dėkingumo praktikos leidžia pažvelgti giliau, tik svarbu jas daryti reguliariai ir nuoširdžiai.
Dėkingumo užrašai. Juose Kristina, neribodama savęs, dėkoja trimis minėtomis kryptimis. Ji pati tai mėgsta daryti ryte, kadangi tokiu būdu tarsi užsiprogramuoja dieną.
„Pavyzdžiui, galima dėkoti už tai, kad prabudai šiandien sveikas, kad esi šiltuose namuose, turi pilną šaldytuvą, kad turi prietaisus, sukurtus dėl tavo komforto. Tame pačiame lape dėkoji ir už tai, ko neturi, bet taip, tarsi jau turėtum. Pavyzdžiui, kai ruošiausi šiam renginiui, aš rašiau: „Ačiū Dieve, kad tu atsiunti man reikiamus žmones, sukuri tinkamas aplinkybes, kad galėčiau įgyvendinti savo sumanymą.“
Kai sutinku tuos žmones, suprantu, kad mano malda išgirsta. Šiuo atveju siūlau rašyti tiek dalykų, kiek ateina į galvą. Kitą dieną jie gali kartotis, tačiau kažkas ateina ir nauja. Gali būti, kad tam tikri dalykai šiuo metu aktualiausi, todėl norisi už juos dėkoti kasdien, tačiau po kurio laiko vietoj jų atsiras kiti.
Rašymas ranka apskritai turi labai stiprią energetiką, nes iš savo minčių srauto tu ištrauki ir suformuluoji tik tam tikras mintis ir lūkesčius. Kai man būna bloga nuotaika, kažkas suerzina ar įskaudina, aš pradedu rašyti už viską dėkodama. Ir man sugrįžta pusiausvyra, nes dėkingumas tiesiog pakeičia tavo energiją, tu imi visiškai kitaip jaustis“, – pasakojo Kristina.
Rašymas ranka turi labai stiprią energetiką, nes iš savo minčių srauto ištrauki ir suformuluoji tik tam tikras mintis ir lūkesčius.
Padėkos žinutė. Kiekvieną dieną būtinai turiu kam nors parašyti žinutę ir už ką nors padėkoti. Nereikia tikėtis, kad žmogus atrašys, bet jeigu jis atrašo, būna dar smagiau. Pavyzdžiui: „dėkoju, kad kažko mane pamokei“, „prisiminiau tave šiandien, ačiū, kad esi mano gyvenime“ ir pan.
Žmonės dažnai nedrįsta to daryti, bet kai padaro, tai pajunta didžiulį poveikį. Pačiai moteriai tai jau tapę ritualu – jeigu neišsiunti tokios žinutės, jautiesi kaip dantų neišvalęs.
Šimtas padėkos žingsnių. Tai paprasta, bet labai veiksminga praktika – eidamas gatve suskaičiuoji šimtą žingsnių su kiekvienu žingsniu sakydami padėkos žodį. Paprastai eidami mes būname paskendę savo mintyse, dėl ko nors jaudinamės, nervinamės, planuojame, svajojame, tačiau pabandykite eidami sutelkti dėmesį tik į žingsnius ir su kiekvienu žingsniu sakyti „ačiū“ arba „dėkoju“. Tai ir labai stiprus sąmoningumo ugdymas, kadangi susitelkiame į „čia ir dabar“ momentą.
Praktika streso valdymui. Stovi susierzinęs spūstyje ir nejudančioje eilėje prie kasos? Darykite tuo metu dėkingumo praktiką, ir susierzinimas išnyks.
„Kai tenka ilgai stovėti kamštyje ar priekyje lėtai važiuojantis vairuotojas neleidžia jo aplenkti, padėkoju jam kaip angelui sargui, kuris mane veda. Tokiais atvejais tu nusiramini, viduje atsiranda vidinis balansas – tau nebėra kur bėgti, skubėti, tu visur atsirasi tuo metu, kuriuo tau ir skirta atsirasti. Tai tinka ir laukiant poliklinikoje – visur, kur situacija mums kelia stresą.
Pavyzdžiui, turėjau apsilankyti pas nelabai malonų gydytoją, tačiau jau sėdėdama prie kabineto dėkojau jam, įsivaizdavau, koks šiandien jis geras, atsipalaidavęs ir geranoriškas. Su šia dėkingumo energija ir įėjau, iš karto pasakiau jam gerą žodį. Neįsivaizduojate – išskyrėme kaip puikūs draugai. Taigi labai svarbu, kaip mes patys save paruošiame situacijai“, – patarė pašnekovė.
Malda ir kvėpavimas. Ši technika ne Kristinos sukruta – ją naudoja daugelis koučerių. Ji pati naudoja dainos ketureilį, kurį dainuoja tiek garsiai, tiek tyliai: tai padeda save išjudinti energetiškai. Žmogus gali pasirinkti, kas jam labiau priimtina, pavyzdžiui, susikurti savo maldą. Malda apskritai turi labai stiprų energetinį krūvį ir labai daug ką gali. Ji gali būti ilgesnė, trumpesnė, tai nesvarbu, svarbu ją sakant įsijausti.
Dar vienas puikus būdas susibalansuoti – sąmoningas kvėpavimas. Įkvepiame į save dėkingumą, iškvepiame baimes, abejones, negatyvias mintis.
Dėkingumo laiškas. „Baigiantis metams visada rekomenduoju žmonėms permąstyti savo gyvenimą ir parašyti padėkos laišką, kuriame padėkoji už viską, ką esi gyvenime gavęs. Tai gali būti įvairūs įvykiai, žmonės, pasiekimai, patirtys ir pan. Rašant tokį laišką galima pamatyti, kad net skaudūs įvykiai, pavyzdžiui, skyrybos, turi tam tikrą gerą rezultatą, ir tuomet mes sugebame padėkoti ir už juos“, – sakė lektorė.
Padėkos skambutis nepažįstamajam. Ši praktika skirta, kaip ji pati sako, aštrių pojūčių mėgėjams – paimate telefoną susirandate bet kokį telefono numerį ir paskambinate visai nepažįstam žmogui. Ir, pavyzdžiui, sakome: „Laba diena, noriu jums šiandien padėkoti už tai, kad dirbate tokį reikalingą darbą (jeigu tai įstaiga), esate nuostabus žmogus! Linkiu šiandien ypatingos dienos.
Galima pamatyti, kad net skaudūs įvykiai, pavyzdžiui, skyrybos, turi tam tikrą gerą rezultatą
„Esu tai dariusi. Pirmiausiai būna nustebimo reakcija, žmogus sutrinka, o paskui būna visaip. Su vienu pasišneki kaip su geriausiu draugu, o kitas taip ir lieka toje nuostabos stadijoje, tuomet palinki jam tiesiog geros dienos. Tačiau kaip jūs manote, ar žmogus tą dieną prisimins kaip ypatingą?
Pačiam skambinančiajam toks dėkingumo dalijimo momentas taip pat yra didžiulė dovana. Šiai praktikai reikia išeiti iš komforto zonos, bet kuo daugiau padarai neįprastų dalykų, tuo didesnė vertę gauni sau, ir tuo didesni pokyčiai tavyje įvyksta“, – teigė Kristina.
Maži gyvenimo stebuklai
Kaip dėkingumo praktikos pasireiškia jos pačios gyvenime? Tiesiogiai – atsako moteris.
„Paskutinis įvykis buvo susijęs su patalpomis renginiui. Esu daug metų organizavusi renginius ir žinau, kad kalėdiniu laikotarpiu būna viskas užimta, todėl į daugybę užklausų dėl patalpų Vilniuje gavau „ne“. Neseniai padariau vieną iš dėkingumo meditacijų: tris kartus įkvėpi ir iškvėpi, nusiramini ir pradedi įsijausti į dėkingumo būseną – kad esi už viską dėkingas.
Ir šioje būsenoje įsivaizdavau salę, kurioje norėčiau, kad vyktų renginys: kokio ji dydžio, kaip ji atrodo, kaip renkasi žmonės, kaip visi gerai nusiteikę, kaip vyksta renginys. Tai buvo labai konkreti, man žinoma salė. Po šios vizualizacijos mintyse padėkojau už tai, kad tai bus. Ir tą pačią dieną, penktą valandą vakaro, gavau iš tos įmonės laišką, kad jiems labai patiko mano idėja ir jie pasiruošę man nemokamai suteikti salę“, – dalinosi pašnekovė.
Pasak jos, gyvenime niekas – tiek geri, tiek blogi dalykai – nevyksta, ko nesi išjautęs ir užprogramavęs, viskam yra priežasties ir pasekmės ryšys. Neseniai moteris ryte rado išdaužtą mašinos langą. Ji tikina, kad dėkingumo praktikos jai padeda net tokius nemalonumus pamatyti plačiau: „Aš padėkojau už šią pamoką, nes per ją supratau, kad seniai kažką dariau už dyka.“
Dėkingumo renginį Kristina organizuoja su nuliniu biudžetu, įdėdama savo energiją ir lėšas, tačiau jos entuziazmas atveria ir kitų širdis prisidėti prie renginio. Taigi beprotiška idėja jau įgavo kūną.
Keliam dėkingumo bangą!
Gruodžio 18 d. Vilniuje vyksiančio teorinio-praktinio seminaro metu Kristina kartu su kitomis lektorėmis žada pasidalinti dėkingumo praktikomis, kurias vėliau kiekvienas galės naudoti savo kasdieniame gyvenime. Ar per dėkingumą galite pritraukti daugiau gausos į savo gyvenimą? Kaip, kam ir kokiais būdais išreiškiamas dėkingumas veikia kaip magnetas? Kokios yra paprastos, bet efektyvios, dėkingumo metodikos ir praktikos? Seminaro metu bus atsakyta į šiuos tris pagrindinius klausimus.
Visa už seminarą surinkta pinigų suma bus skirta dailininkės Erikos Petunovienės-Aytės moterų ciklo parodos atidarymui 2020 m.
Kodėl ne vargšams, skurstantiems ar daugiavaikėms šeimoms? „Fondų, organizacijų, kalėdinių iniciatyvų, kurios jiems padeda, yra labai daug. Todėl renginys skirtas paremti pozityvias iniciatyvas, kurios turi ir išliekamąją vertę, kad visu tuo galėtų džiaugtis visi, kas tik norės. Palaikau ir remiu tuos, kurie kuria grožį, gėrį ir nori jį paskleisti kitiems“, – teigė pašnekovė.
Personalines parodas rengianti ir pati parodose bei meno simpoziumuose (Indijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kt.) dalyvaujanti tapytoja šiuo metu susidomėjusi tema, kaip yra matomos moterys: kaip lygiavertės asmenybės ar tik gražus modelis? Su kokiais iššūkiais mes susiduriame šiandien ir ar tai nevaržo mūsų pasirinkimo laisvės, sprendimų ir kelio? Todėl gimstantis paveikslų ciklas moteris vaizduoja netikėtai, kitokiu kampu, išlaisvintas nuo „vyriškojo žvilgsnio“. Menininkės tikslas – papasakoti istorijas, kurios jai pačiai suteikia stiprybės.
Panaši iniciatyva gruodžio 11 d. vyks Utenoje. Čia už seminarą surinkti pinigai bus skirti romanus rašančios neįgalios moters Mildos Masalienės knygai išleisti.
Daugiau informacijos apie seminarą Vilniuje rasite čia. Informacija apie seminarą Utenoje – čia.
