Taip nutinka dėl daugelio priežasčių: istorinės neteisybės, kurią LGBT bendruomenei teko patirti nelaisvoje Lietuvoje, vidinės homofobijos, pokyčių baimės bei diskriminacijos LGBT bendruomenėje. Didžiąją gyvenimo dalį pragyvenus slepiant savo LGBT tapatybę, nėra lengva ryžtis atsiskleisti.
– Gerasis Suomijos pavyzdys: „Vaivorykštės“ sertifikavimo sistema ir lygybės bei įvairovės įtvirtinimas LGBT senjorų sveikatos priežiūros įstaigose.
– LGBT žmogaus teisių apsauga Suomijoje gerokai labiau išplėtota. Suomijos LGBTI organizacija „Seta“ jau ne vienerius metus rūpinasi tuo, kad vyresnio amžiaus LGBTI žmonės būtų įtraukti į vietos bendruomenę, bei veda mokymus specializuotų paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms tiekėjams. Šiuose mokymuose dalyvavęs sveikatos priežiūros įstaigų personalas įgyja jautrumo vyresnių LGBTI žmonių atžvilgiu. Tai padeda užtikrinti, kad gyvenimo saulėlydį senelių namuose sutinkantys vyresnio amžiaus žmonės turėtų galimybę gyventi laisvai, nepatirdami diskriminacijos.
Vilniuje viešėję „Seta“ darbo su senjorais koordinatorius Touko Niinimäki ir vyresnio amžiaus organizacijos savanoris Risto sutiko pasidalyti gerąja Suomijos patirtimi užtikrinant lygias LGBT senjorų teises ir apsaugą nuo diskriminacijos. Pašnekovai taip pat papasakojo apie „Seta“ darbą skatinant jauno ir vyresnio amžiaus LGBT asmenų bendradarbiavimą.
– Kada Suomijoje imta kalbėti apie diskriminacijos dėl amžiaus LGBT žmonių atžvilgiu problemą? Ar šį fenomeną pripažįsta Suomijos valdžios atstovai? Kokių priemonių buvo imtasi siekiant pateikti efektyvų atsaką šiai problemai spręsti?
Touko: Suomijoje nuo 2012 metų vykdėme du projektus LGBT senjorams. Poreikis įgyvendinti šiuos projektus kilo gavus nacionalinių ir tarptautinių LGBT senjorų apklausų rezultatus. Apklausų rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus LGBT žmonės, kurie kreipiasi sveikatos priežiūros paslaugų, susiduria su diskriminacija ir socialine atskirtimi. Tuomet ėmėmės įgyvendinti projektą, kuriuo siekėme sumažinti nelygybę, su kuria sendami susiduria LGBT senjorai.
Suomijoje nėra įstatymo, kuris apibrėžtų LGBT senjorų žmogaus teisių apsaugą. Tačiau vyresnių žmonių teises apibrėžia mūsų lygybės įstatymas. Įgyvendindami minėtus projektus organizavome mokymus mokslo įstaigose, kuriose ruošiami senelių namų ir vyresnio amžiaus žmonėms skirtų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Mokymuose dalyvauja ir „Seta“ vyresnio amžiaus savanoriai, kurie pasakoja savo asmenines istorijas. Taip pat bendradarbiaujame su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios dirba su vyresnio amžiaus žmonėmis, reguliariai susitinkame su valdžios atstovais.
– Diskriminacija dėl amžiaus LGBT senjorų atžvilgiu yra labai opi, bet vis dar nepripažįstama problema. Tai – įvairialypis reiškinys: vyresnio amžiaus LGBT žmones LGBT bendruomenė diskriminuoja dėl amžiaus, plačioji visuomenė – tiek dėl amžiaus, tiek dėl LGBT tapatybės. Kokį patarimą galėtumėte duoti Lietuvai siekiant spręsti šią problemą? Nuo ko pradėti?
Touko: Dažniausiai žmonės diskriminuoja todėl, kad vieni kitų nepažįsta. Taigi pirmiausia reikėtų paskatinti juos susitikti vieniems su kitais ir pasidalyti savo istorijomis. Panašiuose susitikimuose išmokstama priimti įvairovę ir kitokį požiūrį. Taip pat reikalinga užmegzti ryšį su kitomis organizacijomis, sveikatos priežiūros įstaigomis bei didinti sąmoningumą diskriminacijos dėl amžiaus srityje. Atlikus šiuos „namų darbus“ galima susitikti su vietos politikais ir sprendimų priėmėjais bei skatinti juos įtvirtinti LGBT senjorų žmogaus teisių apsaugą šalies įstatymuose. Prieš įtraukiant LGBT senjorus į organizacijos veiklą, verta organizuoti paramos grupes senjorams, kuriose jie galėtų susitikti ir susipažinti vieni su kitais.
Kokias priemones siekiant pasipriešinti diskriminacijai dėl amžiaus LGBT žmonių atžvilgiu įgyvendina vyriausybė, „Seta“ ir kitos nevyriausybinės organizacijos Suomijoje? Ar kova su diskriminacija dėl amžiaus yra vienas iš „Seta“ strateginių tikslų? Gal galėtumėte pasidalyti gerąja Suomijos praktika šioje srityje?
Touko: Mūsų sėkmė slypi mokymų organizavime, bendradarbiavime bei įstatyminėje bazėje. Kaip vieną gerųjų pavyzdžių galėčiau išskirti „Vaivorykštės“ pažymėjimą, kuris suteikiamas 6 val. trukmės jautrumo LGBT klausimais mokymuose dalyvavusioms ir įvairovės bei lygybės planus parengusioms senjorų sveikatos priežiūros įstaigoms.
Dažniausiai žmonės diskriminuoja dėl to, kad vieni kitų nepažįsta.
Vėliau lygybės ir įvairovės plane apibrėžtos priemonės 6 mėnesius taikomos praktikoje. Jei strateginiai tikslai pasiekiami – įstaiga gauna specialius lipdukus, kurie reiškia, jog įstaigoje kiekvienas LGBT senjoras gali jaustis saugiai ir komfortiškai. Šis sertifikavimo modelis pirmiausiai imtas taikyti Nyderlanduose.
– Ar Suomijos vyriausybė įgyvendina programas, kuriomis skiriamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms vyresnių LGBT asmenų žmogaus teisių srityje? Ar panašiuose projektuose aktyviai dalyvauja žiniasklaida, ministerijos, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kontrolierių įstaigos? Ar, jūsų nuomone, nevyriausybinės organizacijos Suomijoje yra pajėgios įgyvendinti projektus nesant vyriausybės paramos?
Touko: Mūsų veiklą finansuoja Suomijos vyriausybė. Jūsų minėtos institucijos nėra tiesiogiai įsitraukusios į mūsų veiklą, kuria siekiama pasipriešinti diskriminacijai dėl amžiaus, tačiau be jų skiriamo finansavimo mūsų veiklos nebūtų įmanomos. Sėkmingai bendradarbiaujame ir su žiniasklaidos atstovais, kurie rengia publikacijas apie diskriminaciją dėl amžiaus. Reguliariai susitinkame su lygybės ir nediskriminavimo kontrolierių įstaigų atstovais.
– Ar Suomija yra viena iš lyderių užtikrinant vyresnio amžiaus LGBT žmonių teisių apsaugą? Kokia situacija yra kitose Europos šalyse? Ar Europoje esama valstybių, kurias galėtume pavadinti LGBT senjorų „rojumi“?
Touko: Diskriminaciją dėl amžiaus draudžia mūsų šalies Konstitucija. Suomijoje taip pat galioja lygybės įstatymai. Skirtingose Europos šalyse padėtis šiuo klausimu yra nevienoda. LGBT senjorų padėtį skirtingose šalyse apibrėžia galiojantys įstatymai. Mūsų šalyje darbdaviai privalo imtis priemonių siekiant įgyvendinti visų darbuotojų lygybę ir skatinti įvairovę darbovietėje. LGBT senjorų padėtis gana gera tose šalyse, kur veikia sveikatos priežiūros įstaigų sertifikavimo sistema, pavyzdžiui: Nyderlanduose, Švedijoje ir Suomijoje.
– Ar vyresnio amžiaus LGBT žmonės Suomijoje patys aktyviai gina savo teises, didina sąmoningumą apie diskriminaciją dėl amžiaus ir įsitraukia į bendruomeninę veiklą?
Risto: „Seta“ organizuojamuose mokymuose dalyvauja ir vyresnio amžiaus organizacijos savanoriai, kurie papasakoja apie savo patiriamus iššūkius.
Touko: Mokymuose aktyviai dalyvauja 7–9 vyresnio amžiaus savanoriai. Helsinkyje ir keliuose kituose Suomijos miestuose veikia LGBT senjorų tarpusavio paramos grupė. LGBT senjorai dalyvauja ir kituose mūsų organizacijos renginiuose, yra aktyvūs mūsų bendruomenės nariai.
Suomijoje apie šią problemą kalbama nemažai, tačiau jau atėjo laikas lygybę įgyvendinti praktikoje.
– Lietuvoje daugelis LGBT senjorų slepia savo LGBT tapatybę dėl istorinės neteisybės, kurią teko išgyventi netolimoje praeityje. Jie susiduria su skurdu ir socialine izoliacija, nes yra atstumti artimųjų. Kokias problemas patiria LGBT senjorai Suomijoje? Ką reikėtų padaryti, kad visi LGBT senjorai galėtų gyventi visavertį gyvenimą?
Risto: Suomijoje aštuntajame dešimtmetyje taip pat buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė už tos pačios lyties asmenų santykius. Devintajame dešimtmetyje homoseksualumas buvo laikomas „psichiniu sutrikimu“. Dešimtajame dešimtmetyje nebuvo galima viešai kalbėti LGBT klausimais. Taigi Suomiją ir Lietuvą sieja panaši istorinė patirtis. Tikiuosi, kad man daugiau niekada nebeteks slėpti savo seksualinės orientacijos.
Touko: LGBT senjorams Suomijoje sveikatos priežiūros srityje vis dar stinga matomumo. Reikalinga didinti visuomenės sąmoningumą diskriminacijos dėl amžiaus ir LGBT tapatybės srityse. Suomijoje apie šią problemą kalbama nemažai, tačiau jau atėjo laikas lygybę įgyvendinti praktikoje. Metas pripažinti specifinius LGBT senjorų poreikius. Lygybės įgyvendinimo planai vyresnių žmonių sveikatos priežiūros įstaigose turi būti ne išimtis, o norma.
LGBT senjorų padėtis Lietuvoje: socialinė izoliacija ir nejautri valdžios institucijų politika
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad pastaruoju metu Lietuvoje ypač ryškus jaunystės kultas. Tai tapo norma visose visuomenės grupėse. Ne išimtis ir LGBT bendruomenė, kuri Lietuvoje vis dar išlieka diskriminuojama ir uždara. Taigi LGBT bendruomenė patiria daugialypę diskriminaciją tiek dėl amžiaus, tiek dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.
Jaunystės kultas ypač išryškėja socialiniuose tinklapiuose „Facebook“, „Instagram“ bei tarp LGBT bendruomenės narių populiariame „Grindr“, kuriuose vartotojai skatinami viešai atskleisti savo amžių. „Socialiniai tinklapiai tampa socialinės atskirties įrankiais ir apie tai Lietuvoje nėra kalbama. Taigi vyresnio amžiaus LGBT bendruomenės nariai patiria socialinę izoliaciją vien dėl to, kad jų amžius neatitinka Lietuvoje įprastų „standartų“, – įsitikinęs LGL vadovas.
„LGBT senjorai Lietuvoje neturi galimybės atvirai bendrauti nei su jaunimu, nei su kitais vyresnio amžiaus žmonėmis. Tai ypač ryškiai matosi mažesniuose Lietuvos miestuose. Provincijoje gyvenančių LGBT senjorų padėtis iš tiesų nepavydėtina. Šie žmonės neturi galimybės gyventi visavertį gyvenimą. Kai kurie jų apskritai nebeturi motyvacijos gyventi“, – tikina Vladimiras Simonko.
„Diskriminacija dėl amžiaus LGBT senjorų atžvilgiu Lietuvoje yra ypač opi problema, kuri negali būti palikta spręsti pačiai LGBT bendruomenei. Tai – mūsų visų ir valstybės atsakomybė. Iki šiol negaliu suprasti, kodėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai šis klausimas turi rūpėti labiausiai, labai formaliai atmetė LGL pusę metų rengtą paraišką įgyvendinti projektą „Aktyvus dalyvavimas ir lygios galimybės visiems“ pagal Europos socialinio fondo agentūros administruojamą programą „54+“. Tai – bandomasis projektas, dėl kurio LGBT senjorai būtų galėję save realizuoti ir būti naudingi visuomenei. Toks nejautrus požiūris leidžia daryti išvadą, kad vargu ar vyresnio amžiaus LGBT žmonių problemos artimiausiu metu taps prioritetu mūsų valstybei. Tenka apgailestauti, kad mes rizikuojame ir toliau skatinti didelę LGBT senjorų socialinę atskirtį“, – pabrėžia LGL vadovas.
