LGBTI+ teisių situacija Lietuvoje: sisteminių pokyčių link

2024 m. laikotarpis žymėjo svarbius pokyčius Lietuvos LGBTI+ teisių raidoje: LGBTI+ teisių festivalis „LT Pride“ sulaukė virš 15 000 dalyvių, LR Konstitucinis Teismas pripažino, jog nuo 2009 m. veikusi nuostata, draudžianti nepilnamečiams skleisti informaciją apie tos pačios lyties šeimas, prieštarauja Konstitucijai, pirmą kartą vykdytas precedento neturintis projektas, kurio ašis buvo LGBTI+ įtraukties vertinimas Lietuvos savivaldybėse. Taip pat Europos Komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) paragino Lietuvos vyriausybę sukurti nacionalinį LGBTI+ teisių planą.
LGBTI+ teisių situacija Lietuvoje: sisteminių pokyčių link
LGBTI+ teisių situacija Lietuvoje: sisteminių pokyčių link / A. Didžgalvio nuotr.

„LGBTI+ bendruomenė yra visuomenės dalis ir tik institucijoms veikiant išvien ir koordinuotai galime tikėtis realių pokyčių užtikrinant esmines visų visuomenės narių teises ir lygias galimybes. Džiaugiuosi tęsiamu konstruktyviu santykiu su Vilniaus miesto savivaldybe ir tikiuosi, jog geriausios praktikos bus palaipsniui diegiamos ir kitose Lietuvos savivaldybėse“, – sako Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.

Dar 2023 m. Lietuvos gėjų lyga parengė nacionalinio LGBTI+ plano gaires, kurias pristatė nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. „Labai svarbu, kad LGBTI+ teisių problemos buvo pristatytos Seimo kontrolierių įstaigos organizuotų tarpinstitucinių diskusijų metu, tai rodo didesnę pilietinės visuomenės ir institucijų sąveiką. LGBTI+ asmenų poreikiai ir lygių galimybių užtikrinimas turi rasti vietą ir Lietuvos strateginio planavimo priemonėse.“, – tęsė Vladimiras Simonko.

A. Didžgalvio nuotr./LGBTI+ teisių situacija Lietuvoje: sisteminių pokyčių link
A. Didžgalvio nuotr./LGBTI+ teisių situacija Lietuvoje: sisteminių pokyčių link

Lietuvoje ypač problematiškos sritys išlieka tos pačios lyties šeimų teisinius santykius apibrėžiančio instituto nebuvimas, aiškios teisinės apsaugos dėl lytinės tapatybės ir raiškos trūkumas, o teisinio lyties pripažinimo procesas vis dar reikalauja medicininės diagnozės ir teismo patvirtinimo.

2024 m. gruodžio 18 d. Konstitucinio Teismo sprendimas tapo istoriniu įvykiu LGBTI+ teisių raidoje. Teismas, pripažindamas vadinamąjį „gėjų propagandos“ draudimą prieštaraujančiu Konstitucijai, suformulavo europinius standartus atitinkančią nacionalinę praktiką. Sprendime pabrėžta, kad informacija apie įvairius šeimos modelius ir tarpasmeninius santykius negali būti automatiškai laikoma netinkama, o dabartinis reguliavimas trukdo nepilnamečių vystymuisi į brandžias, visapusiškas asmenybes.

„Ši žmogaus teisių ir demokratinių vertybių pergalė yra gerokai pavėluota. Nuo 2009 m., kuomet nuostata dėl LGBTI+ informacijos ribojimo tapo Lietuvos teisinės sistemos dalimi, įstatymų leidėjui buvo daug progų jos atsisakyti ir nelaukiant Lietuvos pralaimėjimo Strasbūre. „Gėjų propagandos draudimo“ nuostata Lietuvoje nebegalioja nuo Konstitucinio Teismo sprendimo, tačiau sprendimų priėmėjai turi įvertinti ir tai, kad svarbu ne tik formaliai įgyvendinti Strasbūro sprendimą, bet ir padėti visuomenei įsisąmoninti šią teisinę ir socialinę realybę bei sudaryti sąlygas šalinti sisteminės LGBTI+ asmenų nelygybės padarinius. Tikiuosi, kad Konstitucinio Teismo sprendimas taps akstinu skirti daugiau dėmesio kokybiškam visuomenės ir specialistų informavimui LGBTI+ teisių temomis“, – dėstė teisininkė, Lietuvos gėjų lygos atstovė Monika Antanaitytė.

Teisėsaugos institucijos raginamos aktyviau reaguoti į neapykantos reiškinius

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos tyrimas dėl policijos veiksmų 2023 m. sužlugdytame pilietinės visuomenės proteste už įtraukų švietimą atskleidė sistemines spragas teisėsaugos sistemoje. Seimo kontrolierė, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė nustatė, kad policijos pareigūnų nepakankamas aktyvumas reaguojant į priešiškai nusiteikusių provokatorių veiksmus pažeidė susirinkimo dalyvių teises. Provokatoriai ne tik darė psichologinį spaudimą, bet ir naudojo valstybinių vėliavų kotus bauginant taikius protestuotojus, tačiau policija nesiėmė pakankamų veiksmų susirinkimo dalyvių apsaugai.

Lietuvos gėjų lygos atstovų teigimu, organizaciją 2024 m. pasiekė nemažai LGBTI+ bendruomenės narių skundų dėl policijos darbo trūkumų neapykantos nusikaltimų atvejais. Nukentėjusiųjų asmeninės patirtys rodo, kad neapykantos atvejai, net ir tada, kai prieš nukentėjusiuosius yra panaudojami smurtiniai veiksmai, pavyzdžiui, ašarinės dujos, nėra vertinami pakankamai rimtai, o pažeidėjams skiriamos nominalios administracinės baudos nepasiekia savo tikslo – veiksmus nukreiptus prieš LGBTI+ asmenis jie linkę kartoti. Taip pat trūksta specializuotų psichologinės pagalbos priemonių. Tarp 23 Lietuvoje veikiančių pagalbos tarnybų nukentėjusiems nuo neapykantos nusikaltimų, nėra nei vienos, kuri specializuotųsi teikiant pagalbą LGBTI+ asmenims.

Sisteminiai iššūkiai sveikatos apsaugos sistemoje

Sveikatos priežiūros sistema išryškėja kaip viena problemiškiausių sričių LGBTI+ teisių užtikrinimo kontekste. Poįstatyminiai aktai dėl translyčių asmenų sveikatos priežiūros kritikuojami dėl nepakankamos aprėpties, lyties patvirtinimo operacijos praktiškai neprieinamos, o hormonų terapija nekompensuojama. Šie sisteminiai trūkumai ne tik riboja LGBTI+ asmenų prieigą prie būtinų sveikatos priežiūros paslaugų, bet ir kuria papildomą psichologinę įtampą bendruomenėje.

Lietuvos gėjų lyga kartu su Seksualinės medicinos draugija organizavo mokymus LGBTI+ sveikatos tema, kuriuos vedė patyrę savo srities medicinos gydytojai: Donata Lukošiūtė, Giedrė Jonušienė ir Robertas Adomaitis.

A. Didžgalvio nuotr./LGBTI+ teisių situacija Lietuvoje: sisteminių pokyčių link
A. Didžgalvio nuotr./LGBTI+ teisių situacija Lietuvoje: sisteminių pokyčių link

„Lyties netapatumas arba translytiškumas – tai yra nepriklausoma individuali būsena ir nėra jokio psichopatologinio sutrikimo dalis. Asmenys su lyties netapatumu, jaučiantys distresą ir disforiją ir siekiantys lytį patvirtinančių medicininių procedūrų, turi tokią pagalbą gauti, išlaikant aukščiausius konfidencialumo ir etikos principus.

Net 1:3 translyčių asmenų teigia susidūrę su stigma ar diskriminacija sveikatos priežiūros įstaigose, o 1:4 išsakė baimę, kad dėl diskriminacijos negaus pagalbos. Uždelsta pagalba pasireiškia stigmos – ligos modelio pasekmėmis, kai dėl translyčių asmenų atskirties yra bloga jų socialinė ir ekonominė padėtis, psichinė ir fizinė sveikata, kas predisponuoja ankstyvas ligas ir mirtis. Yra žinoma, kad psichinė sveikata gerėja ir mažumų stresas mažėja, kai translytis asmuo sulaukia profesionalios pagalbos“, – savo pranešime dėstė gydytoja psichiatrė Dr.Giedrė Jonušienė.

„Lytiniai santykiai atsirado kaip dauginimosi funkcija, tačiau ilgainiui žmonių tarpe jie įgijo visiškai kitą, šiuo metu dominuojančią funkciją – tapo bendravimo priemone. Lytiniai santykiai yra ypatingai stiprus prielankumo ir įsipareigojimo ženklas. Daugelis žmonių, taip pat ir LGBTQ+, ieško artimo partnerio, nes mūsų sąmonėje toks partneris yra svarbus saugumo garantas. LGBTQ+ žmogus nuolat patiria išorinį spaudimą iš visuomenės dėl neįprasto partnerio pasirinkimo, taip pat išgyvena dėl mažesnių galimybių rasti partnerį nei heteroseksualus asmuo. Nuolatinis mažumų stresas blogina LGBTQ+ asmenų fizinę sveikatą“, – teigė seksualinės medicinos gydytojas, urologas Robertas Adomaitis.

Regioninė dimensija ir „tylos spiralės“ fenomenas

Kauno technologijos universiteto tyrėjų komandos atlikta išsami Lietuvos savivaldybių politikos priemonių analizė atskleidė skirtumus tarp savivaldybių požiūrio į LGBTI+ teises. Tai, kad tik viena savivaldybė savo strateginiuose planuose mini LGBTI+ bendruomenę, iliustruoja sisteminį LGBTI+ asmenų nematomumą instituciniu lygmeniu.

VU TSPMI docentė dr. Ievos Petronytės-Urbonavičienė diskusijos Nacionaliniame žmogaus teisių forume metu akcentavo ir „tylos spiralės“ fenomeną – regionuose ne tik LGBTI+ asmenys, bet ir jų teisių palaikytojai renkasi tylėti, vengdami socialinių sankcijų. Šią dinamiką iliustruoja skirtinga savivaldybių reakcija į LGBTI+ renginius: kai 2023 m. Kaune nė viena savivaldybės įstaiga nesutiko suteikti erdvės „Pride“ renginiui, 2024 m. šios diskusijos metu Akmenės rajono meras netikėtai pažadėjo leisti surengti „Pride“ eitynes savo mieste.

Kompetencijų ugdymo svarba

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamas projektas „Efektyvesnė LGBTI+ teisių apsauga stiprinant tarpinsitucinį bendradarbiavimą“ tapo precedento neturinčiu bandymu spręsti specialistų kompetencijų trūkumo LGBTI+ teisių srityje problemą. Projekto veiklos pasiekė daugiau nei 500 specialistų iš švietimo, socialinės apsaugos, teisėsaugos, kultūros ir sveikatos apsaugos sektorių, renginiai specialistams vyko ne tik Vilniuje, bet ir Visagine, Kelmėje, Zarasuose, Mažeikiuose, Kaune.

A. Didžgalvio nuotr./LGBTI+ teisių situacija Lietuvoje: sisteminių pokyčių link
A. Didžgalvio nuotr./LGBTI+ teisių situacija Lietuvoje: sisteminių pokyčių link

Nors projektas nuo pat pradžių sulaukė populistinių ir prieš LGBTI+ teises nukreiptų jėgų kritikos ir pasipriešinimo, jis sukūrė proveržį didinant visuomenės ir specialistų informuotumą LGBTI+ teisių srityje. Projekto metu buvo atliktas pirmas reprezentatyvus tyrimas apie LGBTI+ įtrauktį Lietuvos savivaldybėse, o projekto metu vykę mokymai buvo orientuoti tiek į jautrumo didinimą, tiek į praktinių įgūdžių ugdymą ir konkrečių problemų sprendimą skirtinguose sektoriuose.

Institucinis požiūris į LGBTI+ teises atskleidžia kompleksišką pokyčių dinamiką. Viena vertus, stebima reikšminga pažanga nacionaliniu lygmeniu – nuo istorinio Konstitucinio Teismo sprendimo iki precedento neturinčio tarpinstitucinio bendradarbiavimo projekto. Kita vertus, regioninė realybė, kurią atskleidžia mokslininkų atlikti tyrimai, rodo tebeegzistuojančią atskirtį tarp centro ir periferijos požiūrio į LGBTI+ teises.

LGBTI+ bendruomenei 2025-ieji žada didesnį matomumą

Vilniuje 2025-ieji taps išskirtiniais metais LGBTI+ bendruomenei – miestas priims du didžiausius regiono LGBTI+ renginius. Birželio 2–8 dienomis vyks „Baltic Pride“ festivalis, kurio kulminacija taps birželio 7 d. eitynės, kuriose, remiantis 2024 m. „LT Pride“ patirtimi, tikimasi sulaukti virš 15 000 dalyvių. Tais pačiais metais Vilnius taps ir didžiausios Europoje LGBTI+ teisių konferencijos šeimininku – ILGA-Europe renginys į sostinę pritrauks daugiau nei 600 delegatų iš Europos ir Centrinės Azijos.

Vilnius nurungė ne vieną Europos didmiestį dėl teisės organizuoti ILGA-Europe konferenciją. Miesto kandidatūrą sustiprino aktyvios LGBT+ bendruomenės, aktualios žmogaus teisių problemos ir puikus pasirengimas rengiant tokio pobūdžio masinius renginius. „Turėsime galimybę visai Europai parodyti, koks gyvybingas mūsų LGBT+ žmogaus teisių judėjimas ir koks atviras ir LGBT+ draugiškas mūsų miestas“, – pabrėžė LGL vadovas Vladimiras Simonko.

Reikšminga ir tai, kad ILGA-Europe konferencija į Vilnių grįžta po 18 metų – pirmą kartą ji čia vyko 2007 metais ir buvo sutikta protestais. Dabar, 2024 m. lapkritį vykusiame „Baltic Pride 2025“ pristatyme Vilniaus miesto savivaldybėje, kuriame dalyvavo LGBTIQ+ draugiško verslo ir diplomatinių atstovybių atstovai, matomas ryškus pokytis instituciniame požiūryje ir visuomenės nuostatose.

Straipsnis yra projekto „Efektyvesnė LGBTI teisių apsauga stiprinant tarpinstitucinį Bendradarbiavimą“ (nr.: SV5-147), kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dalis. Projektą vykdo Lietuvos gėjų lyga, projekto partneriai: Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga, Vilniaus miesto savivaldybė ir Kauno technologijos universitetas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų