Pagrindinė Dominyko emigracijos priežastis – aukštasis mokslas. „Sritis, į kurią norėjau susitelkti, buvo socialiniai mokslai. Norėjau mokytis būtent Jungtinėje Karalystėje, kurioje socialinių mokslų dėstymas skiriasi nuo Europos. Net ir kokybė – reitingai ganėtinai aiškūs. Mano universitetas nėra labai aukštai pačioje JK, bet Vilniaus Universitetą lenkia smarkiai.“
Dominykas prisipažįsta, kad anksčiau mąstė šiek tiek stereotipiškai. „Paauglystėje nebuvau sąžiningas Lietuvai ir jos universitetams. Įvaizdis, kurį buvau susidaręs, kad konservatizmas ten visiška norma. Tas įvaizdis – neteisingas, yra tikrai ir progresyvių žmonių ir socialiniai mokslai nėra vienpusiai, kaip galima būtų pamanyti, girdint keleto dėstytojų pasisakymus [viešojoje erdvėje]“, – kalba Dominykas.
Išvykęs netruko suprasti, jog priežasčių likti Jungtinėje Karalystėje yra daugiau. Didžiąją gyvenimo dalį Dominyką traukė multikultūriškumas ir atvirumas. „Lietuvoje to multikultūriškumo nėra. Visos diskusijos – hipotetinės. Pavyzdžiui, apie musulmonus – niekas neturi asmeninio santykio, bet kalba, kaip [su musulmonais] yra Anglijoje. Viskas, ką mačiau, tai žmonės, kurie ten negyveno, ir sako, jog multikultūriškumas yra visiškas gėris arba visų įmanomų blogų dalykų priežastis“.
„Smagu matyti tuos jaunus britus, kurie gėdijasi dalimi savo šalies praeities, ypač kolonializmu. Tuo pačiu, jie labai didžiuojasi dabartimi: Jungtinė Karalystė sugebėjo sukonstruoti nacionalinį identitetą taip, kad gali būti britas būdamas ir baltaodis, ir pakistanietis.“ Prieš atvykdamas į JK, Dominykas šiek tiek nerimavo dėl diskriminacijos nukreiptos prieš Rytų Europiečius, tačiau teigia, kad to patirti jam neteko.
Jaunuoliui JK imponuoja ne tik dėl rasinės ar etninės tolerancijos, bet ir dėl LGBTQ bendruomenės padėties. Dominykas yra biseksualus ir džiaugiasi patekęs į šalį, kurioje yra gerbiamas. „JK turbūt viena tolerantiškiausių šalių LGBT bendruomenei. Visuomenės mąstymas taip skiriasi nuo Lietuvos, kad kartais atrodo, jog net nebeverta diskutuoti [apie LGBT tematiką – aut. past.]. O Lietuvoje, nors „Baltic Pride“ praeina sklandžiai, po dviejų savaičių pasimato visur straipsniai, kad tradicinė šeima išmirs. Tai – visiškai absurdiški „argumentai“ ir jie labai dažni! Negalėčiau įsivaizduoti net JK kraštutinę dešinę ar geltonąją spaudą taip kalbant.“
Anot Dominyko, daug kur JK seksualinės orientacijos įvairovė tapo normalizuota ir šiek tiek mažiau kontroversiška tema. Pagarba LGBT bendruomenei taip pat nėra tik Londono ir kitų didmiesčių fenomenas. „Mano mažame mieste visai neseniai vyko Pride. Ėjau iš darbo ir mačiau grupę vidutinio amžiaus vyrų, kurie tiesiog šventė kažkokią tai savo šentę. Ėjo švęsti, bet kadangi tuo pat metu vyko Pride – na, ir ką? Prisijungė!“
Lietuvių emigracijos kontekste darosi populiaru kalbėti apie žmogaus orumą kaip emigracijos faktorių. Nors Dominykui ši sąvoka abstrakti, tad sunkiai apibrėžiama, jis sutinka, jog Anglijoje jaučiasi labiau gerbiamas. „Yra ekonominis orumas ir, manau, kad JK jo yra daugiau. Tai svarbi priežastis – žmogus uždirbantis minimumą gali gyventi daug geriau nei toks pat žmogus Lietuvoje.“
Tačiau orumas svarbus ne tik finansine, bet ir asmenine prasme. „[JK] žymiai labiau jautiesi, jog gali būti tuo, kuo nori ir tuo didžiuotis. Pirmiausia, įstatymai kitokie. Antra, kitoks ir visuomenės požiūris. Tai daro [teigiamą] įtaką tam, kaip save matai.“ Tos pačios lyties poroms galima sudaryti ir partnerystes, ir santuoką, įsivaikinti visoje Jungtinėje Karalystėje – spalio mėnesį tai tapo legalu ir Šiaurės Airijoje. Visuomenės požiūris taip pat palankus: į tos pačios lyties poras ir santykius teigiamai žiūri beveik 70% piliečių.
Anot Dominyko, padėtis ryškiai skiriasi Lietuvoje. „Aš buvau gan diskretiškas su savo tapatybe. Kartais sakoma, jog biseksualiems žmonėms yra lengviau būti diskretiškiems. Aš nenorėjau to slėpti, bet buvo daug žmonių, kuriems tai tikrai būtų buvę problema. Mums turbūt būtų tekę nustoti bendrauti“.
Nors fizinio smurto dėl savo orientacijos nepatyrė, Dominykas dažnai girdėjo paniekinančius ir agresyvius komentarus nukreiptus prieš LGBTQ bendruomenę ir žinojo, kad tie pikti žodžiai skirti ir jam. Dažniausiai prie jo priekabiavo dėl netradicinės išvaizdos. Tačiau vaikinas teigia, jog LGBTQ žmonėms dažnai išsivysto apgulties mentalitetas. „Būdavo piktų marozų, kurie rėkdavo man „py****s”, bet tai nebūtinai susiję su seksualine orientacija. Bet jei kas nors ir priekabiauja, visada galvoju – gal jie žino? Gal jie [tai daro] dėl mano seksualinės orientacijos?“
Jungtinėje Karalystėje asmens seksualinė orientacija mažai kam betrukdo. „Tai nėra iškeliama kaip moralinė problema ir nėra taip, kad dabar ten reikia apie mano tapatybę apturėti debatą. Priėmimo kultūra didesnė, nereikia net diskusijų. Prisipažinus visi turbūt tiesiog sakytų „gerai, tęsiam toliau pokalbį“.
Apie savo biseksualumą Dominykas žinojo dar prieš išvykdamas, tačiau tada nebuvo svarbi priežastis emigruoti. Tačiau išvykęs dėl mokslų, dabar nebenori taip greitai palikti JK dėl tolerancijos LGBTQ.
„Gyvenant tokioje visuomenėje kaip JK, seksualinė orientacija tampa normali tavo gyvenimo dalis. Pradedi mažiau apie tai kalbėti, mažiau apie tai galvoti. Nebėra tos vidinės įtampos. Taip pat mažiau baimės eiti į pasimatymus. Lietuvoje visada būtų paranoja, ar kas nors išduos mane pažįstamiems, ar pamatys, kas neturėtų pamatyti, programėlėse. Žinoma, tai nėra logiškai paaiškinama – gi kiti irgi bijo būti išviešinti“.
Lietuva – gimtoji šalis, kuri jam patinka ir kurioje gyvena draugai ir šeima. Tačiau jis laukia pokyčių būtent LGBTQ teisių klausimais. „Ne vien todėl, kad tai man darytų tiesioginę įtaką. Žinoma, nereikėtų aiškintis kasdien, kodėl tu toks esi. Negirdėtum įžeidimų, kurie yra apie tave. LGBT teisių padėtis taip pat yra geras visuomenės indikatorius – kokia visuomenė yra toje šalyje. Aš noriu gyventi šalyje, kuri priima įvairovę“.
