Kelerius metus logopede dirbanti Vaida Liepienė sako, jog noras įgyti naujų žinių ir jas pritaikyti praktikoje dirbant su vaikais, buvo toks didelis, kad neliko vietos jokioms dvejonėms, rašoma Nacionalinės švietimo agentūros pranešime žiniasklaidai.
„Mokytojos darbas darželyje man išties patiko ir gerai sekėsi. Tačiau ilgainiui atsirado suvokimas, kad galiu nuveikti kažką daugiau. Dirbdama su 3-6 metų vaikais mačiau kaip prastėja jų kalba, vis garsiau buvo kalbama, kad trūksta logopedų. Labai liūdna, kad daugėja trimečių, kurie dar išvis nekalba, nors pagal savo raidą jie turėtų kalbėti jau taip, kad juos suprastų bet kuris žmogus. Buvo vienintelis kelias jiems padėti – įgyti logopedinių žinių“, – pasakoja Klaipėdos lopšelio – darželio „Vyturėlis“ logopedė Vaida Liepienė.
Ilgainiui atsirado suvokimas, kad galiu nuveikti kažką daugiau.
Norėjo akademinių žinių
Anot vaikų logopedės, kalbos prastėjimui įtakos turi pasikeitęs gyvenimo tempas bei technologijos, kurios neretai tampa savotišku išsigelbėjimu labai užsiėmusiems tėvams. Supratusi, kad neturi reikiamų kompetencijų, kurios leistų vaikams organizuoti veiklas, lavinančias jų kalbą, pradėjo ieškoti tinkamų studijų.
„Bakalauro studijos gąsdino savo trukme, o kursų nenorėjau, nes man buvo svarbu gauti akademinių žinių, todėl perkvalifikavimo studijos VDU tapo puikia alternatyva. Atsimenu tarties perklausai pasirinkau ištrauką iš „Mažojo princo“, slapta vildamasi, kad šis pasirinkimas man padės įstoti. Noras buvo toks didelis, jog buvau net pasiryžusi už studijas mokėti pati, tačiau to neprireikė“, – džiaugiasi klaipėdietė.
Be tarties perklausos dar laukė motyvacinis pokalbis, taip pat reikėjo pristatyti darbdavio rekomendaciją ir kitus reikalingus dokumentus. Priešingai nei stojant į kitus universitetus, VDU nereikalavo turėti specialiojo pedagogo kvalifikacijos. Būsimos logopedės studijos apmokėtos Europos Sąjungos finansuoto projekto „Tęsk“ lėšomis, jo įgyvendinimu rūpinosi Nacionalinė švietimo agentūra.
Studijų naudą pajuto iškart
Logopedės specialybę įgijusi V. Liepienė sako, kad studijų naudą pajuto jau po pirmų paskaitų. Nors jungtis į paskaitas nuotoliniu būdu iš pradžių buvo kiek nedrąsu, tačiau ta baimė greitai pranyko.
„Iš karto pasijuto, kad paskaitas veda profesionalai, o žinios yra pagrįstos mokslu. Tuo pačiu dalis dėstytojų buvo praktikuojantys logopedai, todėl iškart mokėmės savo žinias pritaikyti praktiškai.
Pirmą pusmetį gavau labai daug žinių apie specialiuosius ugdymo poreikius, o tai šiandien ypač aktuali tema. Po šių paskaitų buvo daug lengviau darželio grupėje atpažinti tam tikrus dalykus, suprasti, kodėl tai vyksta ir ką su tuo daryti“, – sako logopedės išsilavinimą įgijusi Vaida.
Dar vienas privalumas buvo tas, kad praktinių darbų nereikėjo atlikti individualiai – visas kursas buvo suskirstytas į mažesnes grupeles ir užduotis atlikome kartu. Tai, anot pašnekovės, palengvina ir padrąsina, nes nelieki vienas su užduotimi, visada turi su kuo pasitarti ar padiskutuoti.
Patogus studijų grafikas
Logopedijos studijos VDU truko pusantrų metų ir vyko nuotoliniu būdu. Specialistės teigimu, studijos buvo intensyvios, tačiau grafikas buvo patogus, todėl buvo įmanoma suderinti ir darbą, ir šeimos rūpesčius.
„Paskaitos vykdavo penktadieniais po pietų ir visą šeštadienį. Dirbant pedagoginį darbą, viską galima suderinti – penktadieniais dirbau iki pietų, o po pietų jungdavausi nuotoliu į paskaitas. Kai įstojau, šeima žinojo ir nusiteikė, kad pusantrų metų visi mano šeštadieniai bus užimti, tad įsivažiuoti į tą ritmą nebuvo sudėtinga“, – prisimena moteris.
Pradėti perkvalifikavimo studijas V. Liepienė nusprendė būdama 43 metų. Tai, anot jos, yra aukso amžius, kuomet dar turi daug jėgų, nemažai patirties ir sąmoningai priimi visą informaciją.
Kai įstojau, šeima žinojo ir nusiteikė, kad pusantrų metų visi mano šeštadieniai bus užimti.
„Mane labai nudžiugino, kad į studijas susirinko nemažai vyresnio amžiaus moterų. Amžius tikrai nėra kliūtis ar riba mokytis naujų dalykų. Priešingai, manau, kai studijuoji jau būdamas brandus žmogus, tavo mokymasis tampa kur kas sąmoningesnis – tu žinai dėl ko tu tai darai. Lyginu save, kai pirmą kartą įstojau studijuoti būdama 18-os metų ir dabar – jaunystėje man rūpėjo visai kiti dalykai. Gautame logopedijos studijų pažymėjime mano rezultatai buvo puikūs ir labai geri“, – sako klaipėdietė.
Siekia įgyti magistro laipsnį
Klaipėdos lopšelyje – darželyje dirbanti V. Liepienė džiaugiasi ne tik administracijos palaikymu, bet ir pedagogų skatinimu nuolat tobulėti.
„Taip sutapo, kad baigusi studijas, sužinojau, kad iš mūsų darželio išeina logopedė, kuri dirbo dviejuose darželiuose ir dėl didelio krūvio apsisprendė pasirinkti darbą vienoje įstaigoje. Man buvo pasiūlyta jos vieta. Dar vienas gražus sutapimas, prieš kelerius metus du universitetai – Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo – parengė tarpkryptinę magistro studijų programą, skirtą logopedams – „Kalbėjimo ir kalbos terapija“.
Tad aš toliau gilinu savo žinias. Esu įsitikinusi, kad kai eini klausydama savo širdies, tau atsiveria tokių kelių apie kuriuos net nebūtum pagalvojęs. Man perkvalifikavimo studijos padėjo atrasti save ir savo pašaukimą“, – teigia Klaipėdos lopšelio – darželio „Vyturėlis“ logopedė.
Baigusi šias studijas Vaida logopede galės dirbti ir medicinos įstaigose bei su vaikų reabilitacija. Tačiau kol kas apie tai negalvoja, nes jaučiasi laiminga dirbdama vaikų darželyje.
Kai eini klausydama savo širdies, tau atsiveria tokių kelių apie kuriuos net nebūtum pagalvojęs.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų.
