Diskusijos dalyviai aptarė būtinybę tinkamai reglamentuoti teisę į lytinės tapatybės pripažinimą. Dirbantiems translyčių asmenų teisių apsaugos sferoje dažnai kyla klausimas, kodėl jau parengtas progresyvus Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektas taip ir nebuvo pateiktas svarstyti Seimui. Ar translyčiai asmenys gali gauti jiems reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose, kol nėra priimtas atitinkamas teisinis reguliavimas? Kokia apimtimi teisinio reguliavimo trūkumas veikia translyčių asmenų kasdienybę? Atsakymų į šiuos klausimus ir ieškojo diskusijos dalyviai.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vadovas Tomas Vytautas Raskevičius prieš prasidedant diskusijai perskaitė pranešimą „Lyties tapatybės pripažinimas: misija (ne)įmanoma?“
Jo teigimu, transseksualumo diagnozė ir pakaitinė hormonų terapija didžiąja dalimi neprieinamos sveikatos apsaugos sistemos kontekste, išskyrus privačias konsultacijas. Lyties pakeitimo operacija visais atvejais atliekama užsienyje. Be to, translyčiai asmenys, mūsų šalyje siekiantys pasikeisti asmens tapatybės dokumentus po atliktos lyties keitimo operacijos, priversti kreiptis į teismą.
2003–2017 metų laikotarpiu asmens tapatybės dokumentai teismo keliu pakeisti 15 asmenų. Kaip teigė T.V.Raskevičius, Lietuvoje egzistuoja medikalizuotas požiūris į lytinės tapatybės pripažinimą, tai reiškia, jog teisiniai procesai įmanomi tik po chirurginės intervencijos.
Jis taip pat priminė mūsų šalies įsipareigojimą – L. bylą prieš Lietuvą. EŽTT įpareigojo Lietuvą atlyginti ieškovui turtinę žalą. T. y. per tris mėnesius priimti lyties keitimo įstatymą arba padengti 40 tūkst. eurų užsienyje patirtas lyties keitimo išlaidas. Pasak T.V.Raskevičiaus, įsipareigojimas sureguliuoti lyties keitimo procedūrą niekur neišnyko.
2014-aisiais Europos Tarybos Ministrų komitetas bylos įgyvendinimui pritaikė sustiprintos priežiūros procedūrą.
2017-aisiais susiformavo progresyvi nacionalinių teismų praktika. Asmens tapatybės dokumentai translyčiams asmenims keičiami remiantis išimtinai psichiatro diagnoze (t. y. be privalomųjų chirurginio pobūdžio reikalavimų).
Pranešėjas priminė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje, kurį jis įvardijo kaip esminį. Jis teigia, kad kadangi įstatymo leidėjai iki šiol nėra priėmę įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo bei neapibrėžė įstatymiškai sąvokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu būdu“, teismas šalina šią įstatymo spragą, ad hoc nustatydamas, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinimas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys, tiek paties asmens socialinis elgesys.
T.V.Raskevičiaus duomenimis, 2017-aisiais penki translyčiai asmenys pasikeitė asmens tapatybės dokumentus teismo keliu, po metų – dar 14, 2019-aisiais – tokių buvo devyni. Jo teigimu, iš viso tokių žmonių, kurie realizavę šią teisę, yra apie 50.
Toliau pranešėjas kalbėjo apie lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektą, anot kurio, asmens tapatybės dokumentai translyčiams asmenims keičiami administracinės procedūros kontekste, materialiosios lytinės tapatybės pripažinimo sąlygos įvardijamos kaip transseksualumo diagnozė ir tai, kad asmuo yra pilnametis bei nesusituokęs. Teisę į lytinės tapatybės pripažinimą teismo sprendimu gali realizuoti ir nepilnamečiai asmenys nuo 16 m., o esant tėvų sutikimui – nuo 14 m., taip pat lytinės tapatybės pripažinimas neturi įtakos asmens teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki lytinės tapatybės pripažinimo, be to, įtvirtinamas translyčių asmenų diskriminacijos draudimas.
Anot pranešėjo, 2019-aisiais KT padarė svarbų pranešimą, konstatuodamas, kad viena iš pagal „Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu“.
Jei teisinis vyras pastotų...
T.V.Raskevičius atkreipė dėmesį, kad kalbėdami apie translyčius asmenis, pernelyg koncentruojamės į patį lyties keitimo faktą. Jis panoro atkreipti į politikos formuotojų dėmesį į translyčius asmenis kiek platesniame kontekste.
„Mes turime maždaug 50 žmonių, teismo būdu pakeitusių dokumentus, bet realiai jų statusas išlieka niekaip teisiškai nereglamentuotas, jie kasdien susiduria su subtiliomis įdomiomis situacijomis“, – kalbėjo jis.
Pranešėjas paminėjo, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko nepriklausomą translyčių asmenų padėties apžvalgą Lietuvoje, kurioje daugiausia akcentuotos praktinės problemos, su kuriomis šie žmonės susiduria. Anot jo, tarkime, pasikeitęs teismo keliu dokumentus, asmuo lieka vienos biologinės lyties, o teisiškai jis yra kitos lyties.
„Pavyzdžiui, yra tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos, kurias žmogus privalo gauti, remiantis savo biologine lytimi, tarkime, vizitas pas ginekologą, akušerį, urologą. Šiuo metu elektroninė sveikatos sistema neleidžia tokių žmonių registruoti pas specifinį specialistą. Asmens kodas neleidžia tokio paskyrimo įvesti. Galime tik įsivaizduoti, kokia situacija susiklostytų, jei teisinis vyras, na, pastotų, su kokia teisine situacija tuomet susidurtume...“, – svarstė T.V.Raskevičius.
Apibendrindamas jis teigė, kad galimybė pasikeisti asmens tapatybės dokumentus Lietuvoje egzistuoja, tačiau ją būtina įgyvendinti teismo keliu, lyties tapatumas dar tebelaikomas psichikos sutrikimu, liga, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija šįmet pašalino iš ligų sąrašo translytiškumą. Anot jo, apsauga nuo diskriminacijos lyties pagrindu nėra įtvirtinta teisės aktuose, tačiau yra progesyvus KT sausio mėnesio nutarimas, translyčių asmenų šeimos gyvenimas nėra apsaugotas, nes keisdami dokumentus jie privalo nutraukti sudarytą santuoką, jie nėra apsaugoti nuo neapykantos nusikaltimų. Taip pat sveikatos priežiūros paslaugos, susijusios su lyties keitimu, o tam tikrais atvejais ir bandant gauti bendrąsias sveikatos paslaugas, neprieinamos.
Pademonstravęs tarnybos parengtą translyčių asmenų Audronės ir Danilo istorija, jis pakvietė diskusijai.
Alisa Alasevičė, translyčių asmenų bendruomenės narė, šiuo metu gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, teigė, kad šiuo metu dirba Londono regioninėje ligoninėje. „Ten jau esu gerus pusę metų ir viskas klostosi puikiai“, – džiaugėsi ji.
Prisimindama gyvenimą Lietuvoje, ji pripažino, kad buvo sunku, jautė daug nerimo. Jos teigimu, savo lytinio identiteto suvokimas jai buvo palaipsnis procesas. „Galvoji, galvoji... Mano atveju, tiesiog kito kelio nebuvo. Priėjau tranziciją“, – kalbėjo pirmoji translytė moteris, kuri buvo susituokusi ir turinti tris vaikus.
„Mano atvejis buvo ne pirmas, teismo procesas vyko sklandžiai. Buvo nerimo dėl to, kad turiu vaikų ir buvau susituokusi – ar tai nesukliudys mano atžvilgiu teigiamam teismo sprendimui“, – atviravo ji. Šiuo metu ji jau pasikeitusi tapatybės dokumentus.
Įvardijo kaip grėsmę
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patarėja Rasa Svetikaitė, tęsdama diskusiją, kalbėjo apie tai, kad T.V.Raskevičius, plačiai apžvelgęs translyčių padėtį Lietuvoje, nepaminėjo vieno, didžiausią grėsmę, jos manymu, keliančio dalyko.
„Parengę progresyvų įstatymą, negalime žengti žingsnio toliau, yra Seimo narių grupės pasiūlymas įrašyti, kad lyties keitimas yra draudžiamas. Dar vienas draudimas, kurį norima įrašyti. Jam davus žalią šviesą, atsitiks tokia situacija, kad bus priimtas veidrodinis įstatymo projektas ir tuomet teismai nebeturėtų galimybės ar būtų suvaržyti daryti tai, ką šiandien savo aktyvia pozicija ir remiantis Konstitucija, žmogaus orumo nuostata, KT išsprendžia. Bent jau tokį žmonės teisminį kelią turi“, – kalbėjo R.Svetikaitė.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, tęsdamas šią mintį, kalbėjo: „KT, manau, pakankamai principingai pasisakė, klausimas, koks tos nuostatos potencialas. Pagal Konstituciją, juolab, kad yra nusistovėjusi tam tikra praktika neįstatyminiu lygiu, teismų sprendimai, yra žmonių teisiniai lūkesčiai... Turbūt mažinti žmogaus teisių standarto neišeina, juolab, kad labai aiškiai pasakyta, kad diskriminacija ir lytinės tapatybės pagrindu yra negalima.“
Pasak jo, R.Svetikaitės paminėtas įstatymas iškeltų klausimą dėl konstitucingumo, tačiau, jeigu byla pasiektų teismus, jie gali į KT kreiptis patys, juolab, dabar yra ir individualus konstitucinis skundas. Veiksmingų teisinių priemonių, anot jo, tikrai yra.
„Žmogaus orumas yra startinis taškas kitoms teisėms. Turint tokias nuostatas galit pasidaryt išvadas, kiek perspektyvūs tokie įstatymai“, – apibendrino jis.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, tęsdama, teigė, kad tuomet, kai įstatymų leidėjas nesiima iniciatyvos, šiuo atveju neteikia įstatymo projekto, įsikiša teismai, šalinantys įstatymų leidėjo spragą. Ji sakė, kad matytų galimybę kreiptis į KT, jei minėtas įstatymas, apie kurį kalbėjo R.Svetikaitė, būtų priimtas.
Ne visiems žingsniams reikia įstatymų
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas kalbėjo apie tai, kad ministerija jau yra parengusi aprašą, kaip būtų rengiamos tiek chirurginės, tiek neoperacinės procedūros, taip pat psichologinės pagalbos suteikimas translyčiams asmenims. Šis aprašas esą suderintas tiek su Akreditavimo tarnyba, tiek su organizacijomis, atstovaujančiomis translyčių asmenų interesams.
„Atsižvelgiant į dabartinę Civilinio kodekso formuluotę, vis dėlto įstatymas yra reikalingas, kad būtų priimtas šis aprašas“, – teigė jis. Jeigu įstatymas nebus priimtas, šis aprašas liks dulkėti stalčiuose? „Ministras daro, ką gali, savo kompetencijos ribose. Translyčiams asmenims psichologinė pagalba yra prieinama kaip ir visiems šalies piliečiams, o toliau klausimai – Teisingumo ministerijai“, – tęsė jis.
R.Svetikaitė, įsiterpusi, teigė, kad galima imtis tam tikrų žingsnių, kuriems nereikia priimti įstatymų.
„Kas yra padaryta, PSO išbraukė iš ligų sąrašo translytiškumą. SAM įsakymas šiai dienai su teisingumo ministro įtaka ir pagalba, kalbant apie tapimą teisėju, tai nebėra pripažįstama kaip liga. Anksčiau translytis(-ė) nebūtų galėjęs tapti teisėju(-a). Kalbu apie teisines profesijas, turim tokią situaciją su antstoliais, notarais, advokatais. Šitos profesijos irgi turi judėti, nelaukiant tų įstatymų“, – atkreipė dėmesį ji.
Anot jos, svarbūs lygių galimybių įstatymo pakeitimai, už kuriuos atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Teisingumo ministerija davė teisinę išvadą šiam įstatymo projektui, kad diskriminacija dėl lytinės tapatybės būtų draudžiama. Matysime, ar bus inkorporuota ši nuostata į įstatymo nuostatas“, – vylėsi ji.
A.Skardžiuvienė, tęsė, kad net ir nesant lytinės tapatybės pagrindui, draudžiama diskriminacija lyties pagrindu. „Neabejotinai vadovaujantis visais tarptautiniais dokumentais, išaiškinimais, matome, kad apsauga dėl lytinės tapatybės būtų taikoma jau dabar reglamentuojamam lyties keitimo draudimui. Jeigu asmuo dėl lytinės tapatybės būtų diskriminuojamas įstatymų apibrėžtose srityse, būtų taikoma apsauga, vadovaujantis būtent draudimu diskriminuoti lyties pagrindu“, – kalbėjo lygių galimybių kontrolierė.
Vis dėlto, pasak jos, lytinės tapatybės pagrindas, jei būtų išskirtas, tikrai įvestų aiškumo ir būtų labai naudingas, bet jau dabar tokiems asmenims taikoma apsauga. D.Žalimas diskusijoje pridūrė, kad ir konstituciškai, ne tik įstatymiškai, diskriminacija lyties pagrindu yra draudžiama.
Toliau A.Alasavičė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ji negalėjo gauti reikalingų medicinos paslaugų, o tranzicijos procesą nuo pat pradžios pradėjo svetur – naudojosi Jungtinės Karalystės medikų paslaugomis.
Reaguodamas į tai I.Rubikas sakė, kad, kalbant apie sveikatos draudimo finansavimo klausimus, kiekviena eilutė turi turėti teisinį pagrindą, įstatymas ir būtų būtinoji sąlyga, kad būtų procedūros finansuojamos.
„Šiais metais pradėjome peržiūrėti procedūrą ne tik teisininkų, bet ir medikų, vaistininkų, statutinių pareigūnų, tarkim, dėl įsivaikinimo, kad būtų išimti tokie reikalavimai kaip kad dėl translytiškumo. Taigi procesas įsibėgėjęs“, – konstatavo jis.
D.Žalimas išreiškė nuomonę, kad vien laukti įstatymo priėmimo – prastas požiūris: „Abejoju, kad aprašus, susijusius su profesijom, su sveikatos paslaugomis, taisyti trukdo įstatymai. Žmonės iš šalies išvažiuoja, nes nesprendžiamos praktinės problemos“. A.Skardžiuvienė pritarė šiai minčiai ir sakė, kad iniciatyva užtikrinti kiekvieno piliečio teisę į orumą ir pagarbą prigimtinėms teisėms turėtų kilti iš žmonių, kurie tarnauja valstybei.
„Esam aprašę kasdienių pavyzdžių, su kuriais kasdien susiduria translyčiai, ir juos galima spręsti nekeičiant įstatymų“, – įsitikinusi ji.
A.Alasevičė diskusijos pabaigoje visgi išreiškė viltį, kad Lietuvoje vyks pokyčių ir sparčiai.
„Džiaugiuosi, kad galėjau pasikeisti dokumentus, tai svarbus gyvenimo įvykis. Bet Lietuvoje labai daug turi kas pasikeisti, kad čia grįžčiau“, – teigė Jungtinėje Karalystėje gyvenanti diskusijos dalyvė.
Diskusiją moderavo lrt.lt portalo vyr. redaktorius Mindaugas Jackevičius.
