„Man viskas gerai“: kaip pasyvi agresija griauna santykius

Apie tai, kas yra pasyvi agresija bei kaip tokį elgesį atpažinti, pasakoja psichologė ir programos „Drauge“ vadovė Kristina Pliučienė.

– Kristina, rodos, kad apie pasyvią agresiją paskutiniu metu kalbama išties nemažai, tačiau ją atpažinti vis dar gali būti sudėtinga. Kaip apibūdintumėte, kas yra pasyviai agresyvus elgesys?

– Pasyvi agresija – tai pykčio ar nepasitenkinimo reiškimas netiesioginiais būdais. Taip reikšti tokias emocijas lengviau, saugiau, jaučiamės mažiau pažeidžiami. Neretai pasyvi agresija labai primena elementarų konflikto vengimą. Pavyzdžiui, kažkas gali sutikti atlikti užduotį, tačiau netyčia ją „pamiršti“ arba konflikto metu nuolat kartoti „man viskas gerai“, nors akivaizdu, kad taip nėra.

Dviprasmiškumas – pagrindinis pasyvaus agresyvumo bruožas. Pavyzdžiui, toks komentaras, kaip: „O, kokia įdomi apranga! Kaip gerai, kad tau nerūpi kitų nuomonė“ gali skambėti kaip komplimentas, tačiau po juo slepiasi noras „įkąsti“ ir netiesiogiai sukritikuoti jūsų aprangos pasirinkimą.

Pasyvus agresyvumas dažnai yra išmoktas elgesys. Įvairūs šaltiniai kaip pagrindinę tokio elgesio priežastį nurodo ankstyvąsias vaikystės patirtis. Tai, kaip vaiko tėvai išreiškia savo pyktį ar nepritarimą, kaip reaguoja į vaiko pyktį, gali būti susiję su tuo, kaip išmokstama reikšti nemalonias emocijas vyresniame amžiuje.

– Kodėl gali kilti noras elgtis pasyviai agresyviai?

– Pasyvi agresija gali būti taikoma tam, kad neprašydamas tiesiogiai žmogus gautų tai, ko trokšta. Pavyzdžiui, stengiamasi manipuliuoti tokiomis frazėmis kaip: „Tu esi vienintelis, kuris gali man padėti“ arba „Tu tiek daug keliauji, norėčiau ir aš sau tai leisti“. Išgirdę tokius komentarus galime pasijausti kalti dėl geresnės savo padėties, gali kilti noras kitą „gelbėti“, jam padėti, o pasyviai agresyvus žmogus siekia būtent to.

Yra ir tokių pasyvios agresijos formų kaip bambėjimas, nuolatinis skundimasis, pesimizmas, blogos nuotaikos demonstravimas. Taip elgdamasis asmuo netiesiogiai laukia palaikymo, užuojautos, pagalbos, supratimo, dėmesio – t. y. tų dalykų, kurių jam atrodo nepriimtina prašyti tiesiogiai.

Iš esmės, pasyvi agresija labai primena elementarų konflikto vengimą. Nenoras atvirai įvardinti savo nepasitenkinimo ar emocijų stebuklingai jų nepanaikina, o tiesiog prasiveržia tokiomis gerai pažįstamomis frazėmis: „Aš nepykstu“, „Man nesvarbu“, „Daryk kaip nori, man nerūpi“ ir pan.

– Kaip dar pasireiškia pasyvi agresija? Kokie dažniausi tokio elgesio požymiai?

– Be jau minėtų dviprasmiškų komplimentų, sarkazmo ar manipuliacijų, pasyviai agresyviam žmogui būdingas atidėliojimas ir laiko vilkinimas. Pavyzdžiui, pastebite, kad bendradarbis nuolat vėluoja arba atidėlioja pavestas užduotis, nors pradžioje iškart sutiko jas atlikti ir tikino, kad viską padarys. Galiausiai, nespėjęs atlikti darbo, pasiteisina tokiomis frazėmis, kaip: „Nežinojau, kad mums svarbu baigti šį projektą laiku!“ arba „Aš juk būčiau pabaigęs, jei būčiau žinojęs datą…“

Kitas pasyvaus elgesio požymis yra apkalbos. Kadangi pasyviai agresyvūs žmonės vengia konfliktinių situacijų, savo nepasitenkinimą jie išreiškia apkalbinėdami ar skleisdami gandus apie kitą asmenį. Deja, pasyviai agresyvus žmogus dažniausiai nesuvokia, kaip stipriai toks elgesys skaudina kitus.

– Kai kitas nuolat naudoja pasyvią agresiją, bendravimas su tokiu asmeniu gali tapti sudėtingas. Greičiausiai, tai trukdo atvirai, tiesiai komunikuoti, kyla nesusipratimų, apmaudo, nusivylimo. Kaip dar pasyvi agresija veikia tarpusavio santykius?

– Pirmiausiai, tai trukdo spręsti problemą, nes problema yra tiesiog neaiški, ją vengiama įvardinti. Taip pat, nuolat susiduriant su pasyviai agresyviu asmeniu, kuris vengia tiesioginės akistatos, gali būti sunku juo pasitikėti, kurti tvirtus bendradarbiavimu grįstus santykius.

Kai viena pusė nuolat vengia konflikto, nepasitenkinimas ir nesusipratimai gali tiesiog augti. Ilgainiui gali būti sunku atsekti konflikto priežastis ir perdėtai jautriai sureaguoti iš pažiūros nesudėtingoje situacijoje. Laikui bėgant emocinis artumas santykyje gali išblėsti, o pats ryšys nutrūkti, todėl pasyviai agresyvaus elgesio problemos sprendimas santykiuose yra labai svarbus sveikam bendravimui, abipusei pagarbai ir palaikančiai aplinkai puoselėti.

– Susidūrus su pasyviai agresyviu žmogumi gali kilti daug neigiamų emocijų. Kaip reaguoti į pasyvią agresiją ir save apsaugoti?

– Geriausias būdas reaguoti į pasyvią agresiją yra inicijuoti pokalbį ir atvirai pasidalinti savo jausmais. Bandykite taktiškai, nepuolant, pasiteirauti kito apie jį ar ją kamuojančias problemas ir pasiūlykite kartu ieškoti sprendimo būdų.

Neretai pasyvią agresiją kitas naudoja nesąmoningai, nes atvirai reikšti savo emocijas jam yra sudėtinga. Svarbu brėžti ribas, atspindėti tai, ką girdite ar pastebite ir kviesti pagarbiam, atviram dialogui.

Svarbiausia, neatsakykite į pasyviai agresyvų elgesį tuo pačiu, tokiu būdu tikrai nieko nelaimėsite. Verčiau koncentruokitės į atviro ir saugaus santykio kūrimą. Stenkitės kuo aiškiau parodyti, kad priimate ir suprantate kitą, o išreikšti savo nepasitenkinimą jis ar ji gali ir tiesioginiais būdais.

– Kristina, o ką daryti, kai pastebiu tai savyje? Gal galėtumėte pasidalinti patarimais, kaip sau padėti?

– Pirmiausia, raskite laiko apmąstyti savo elgesį ir jo poveikį. Nustatykite situacijas, kuriose esate linkę elgtis pasyviai agresyviai ir pabandykite suprasti, kas skatina tokį elgesį. Tai gali būti stresas, jausmas, kad tavęs neišklauso, arba konfrontacijos baimė. Apskritai, savo emocinio pasaulio pažinimas yra tai, nuo ko verta pradėti. Tiesa, vienam tai padaryti gali būti nelengva, todėl pagalbos visada galima kreiptis į psichologą.

Svarbu mokytis tiesiai, bet pagarbiai reikšti savo jausmus ir mintis. Nebijokite aiškiai įvardinti savo poreikių. Poreikiai nebūtinai bus patenkinti, tačiau aplinkiniai supras, ko jums reikia. Taip pat būkite atviri, skatinkite nuoširdžius pokalbius su asmenimis, kuriais pasitikite. Priimkite grįžtamąją informaciją apie savo elgesį ir būkite pasirengę keistis.

Žinoma, norint pakeisti elgesį, reikia nemažai laiko ir pastangų. Būkite kantrūs ir nuosekliai praktikuokite sveikesnius bendravimo metodus. O jei jaučiate, kad trūksta palaikymo, padėti gali ir dalyvavimas programoje „Drauge“, kuri siūlo užmegzti draugystę su savanoriu ir drauge įveikti iškilusius sunkumus. Daugiau galima sužinoti internetinėje svetainėje.