Tiesiog ji ilgai manė, kad jos vyras pernelyg priekabus, pernelyg smulkmeniškas, o gal – pernelyg pavargęs ja domėtis. Esą ne ji pirma, ne ji paskutinė, idealių vyrų nebūna. O kaip atsitinka, kad, regis, racionalios moterys išteka už gėjų?
Į niūrų darboholikių gyvenimą jie įsiveržia kaip šventinis fejerverkas. Taip, kad gyvenimo prispausta moteris staiga pamano, kad pagaliau ir jai pasisekė. Nes jis impozantiškos išvaizdos, protingas, galantiškas, patrauklus, stilingai apsirengęs (skirtingai nuo kitų jos pažįstamų vyrų), žavus ir mielas. Jos tėvai ir draugai netgi patiria šoką: štai jų pelenę pelenuose pagaliau atkapstė tikras Princas. Reikia jį griebti ir nepaleisti.
Ji griebia ir nepaleidžia. Jiedu padraugauja. Jis mandagus, bet šiek tiek ciniškas. Jo komplimentai gerokai skiriasi nuo kitų, kuriuos yra girdėjusi (tiesą sakant, girdėjusi retai...). Jis negiria jos gražių akių, biusto ar kojų, o pareiškia, pavyzdžiui: „Gavai gerą išsilavinimą“, „Esi įdomi pašnekovė“ ar „Nesi plepi, kaip kitos“. Bet jai tai patinka. PAGALIAU kažkas įžvelgė jos dvasinius klodus. O be to, jis gražus ir draugės pavydi...
Ir jiedu pradeda kartu gyventi. Paskui susituokia. O ilgainiui jaunajai žmonai ima ir paaiškėja keletas dalykų, kuriuos jai mėgina įteigti sutuoktinis.
Kad ji nerangi. Nemoka net arbatos į puodelį įpilti neišlaisčiusi. Ir apskritai ji – niekinė šeimininkė. Kiekvienas neatsargus jos judesys būna sutinkamas atitinkama grimasa, kuri reiškia nuostabą ir pasidygėjimą.
Kad ji negraži. Po vieno vakarėlio, daug išgėręs, jis paatvirauja, kad vedė ją tikrai ne dėl grožio. O dėl to, kad praktiška, sukalbama ir santūri. Nes tai lyg ir atperka tai, kad ji neseksuali, nemoteriška ir neįdomi. Kai ji pasipuošia nauja suknele ir pasidažo, jis išreiškia savo nuomonę: „Gal persirenk? Ai, tiek to, vis tiek geriau nebus...“
Kad ji nepatraukli. Ir, aišku, jam neįdomus seksas su tokia moterimi. Netraukia tas jos noras puoštis, flirtuoti, kikenti, plepėti... Erzina visa tai, kaip ji nesupranta?! Ir jeigu ji rodo iniciatyvą, jam iškart pradingsta bet kokia erekcija, nes „juk vyras turi vilioti, čia jo priedermė. Ko ta moteris lipa ant jo?“
Arba pakrypsta viskas į kitą pusę: moters elgesio nori švelnaus, nuolaidaus, moteriško, pasyvaus (pridėkime dar jos organizuotumą ir darbšumą), o išvaizdos pageidautų tokios nekrintančios į akis – džinsai, megztukas, aulinukai ir berniukiška šukuosena. Apatiniai - medvilniniai-motininiai, nekeliantys jokių erotinių fantazijų.
Kad ji tiesiog negabi. Nes ką bedarytų – vadovautų bankui, dainuotų, gydytų žmones – tai jam atrodys keisti išmislai ir moteriškos nesąmonės. Negi ji ką nors sugeba? Jis tai padarytų daug geriau net nemirktelėjęs. Jei tik panorėtų. Bet argi tokiam įdomiam ir išsilavinusiam žmogui tai būtų įdomu?
Jis jos neįžeidinėja, bet visada duoda suprasti, kad ji tiesiog nedera prie didingos JO asmenybės. Tai kodėl jis vedė? Todėl, kad ji kaip tik pasimaišė po kojomis. Nes jos tėvas turtingas. Nes jo mama jau norėjo anūkų. Nes kažkam gi reikia jo kojines skalbti. Nes taip paprasčiau gyventi visuomenėje. Juk esi šeimos vyras. Kas kad lankaisi pas kitą vyrą.
O vieną dieną ji sužino teisybę. Arba nesužino. Ir toliau gyvena manydama, kad santuoka tiesiog nenusisekė. Juk ne jai vienai...
