Silpnaprotystės ir siauros apyvarpės ryšys
Viskas prasidėjo gūdžiais 1870 metais, kai Amerikos medicinos asociacijos konferencijoje vienas iškiliausių to meto medikų – gydytojas Levis E. Sayras sensacingai pristatė pranešimą apie „neabejotiną“ įvairių ligų ir siauros apyvarpės ryšį. Šis „atradimas“supurtė medicinos visuomenę.
Tai buvo keisti laikai, kada gydytojai moterų „isteriją“ gydė masturbacija arba pašalindami kiaušides, o vyrų susirgimus gydė pašalindami apyvarpę. Viskas prasidėjo nuo to, kad gydytojas Levis E. Sayras, konsultuodamas negalintį vaikščioti 5 metų berniuką, pastebėjo, kad jis turi susiaurėjusią apyvarpę - fimozę. Pasak gydytojo, praėjus dviem savaitėm nuo apipjaustymo berniukas pradėjo vaikščioti.
Šimtai Amerikos gydytojų garsiausiuose to meto medicinos žurnaluose pradėjo spausdinti straipsnius, patvirtinančius L. E. Sayerso atradimą. Metai po metų fimozės sąlygojamų ligų sąrašas plėtėsi. Gydytojai tikėjo, kad fimozė gali sukelti galvos skausmus, sąnarių ligas, žarnyno sutrikimus ir net silpnaprotystę ar kitas psichikos ligas. Kai kurie gydytojai netgi aprašė fimozės sąlygotus mirties atvejus.
