Meilė – tik cheminė reakcija? Kas vyksta įsimylėjėlių smegenyse

Dėl meilės žmonės kuria eiles, muziką. Dėl meilės gyvena ar miršta... Net ir patyrę nelaimingą meilę be atodairos neria į kito žmogaus glėbį. Ir kas gi ta meilė? Šį kartą žodį suteikiame mokslininkams, tomografu tyrusiems įsimylėjėlių smegenis.
Meilė
Meilė / „Fotolia“ nuotr.

Mokslininkai nustatė, smegenų sritis, atsakingas už meilę ir šiltus jausmus. Jų iš viso yra trys. Pirmoji lemia geismą, seksualinį potraukį, kuris verčia mus susirasti partnerį. Antroji skatina potraukį (t. y. įsimylėjimą ir aistrą arba romantinę meilę), dėl kurio visą energiją norisi skirti tik tam vieninteliam žmogui. Ir trečioji – prieraišumo sritis, suteikianti galimybę toleruoti partnerį bent jau tiek laiko, kiek jo reikės palikuoniams užauginti. Arba net visą gyvenimą. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad būtent romantinė meilė, o ne geidulys, yra esminis žmonių dauginimosi instinkto variklis.

Hormonų audros ir atoslūgiai

Įsimylėjus smegenyse vyksta ryškių pokyčių. Ypač suaktyvėja dvi smegenų sritys. Vieną jų mokslininkai vadina pačia primityviausia (neturinčia nieko bendra su emocijomis, pažinimu), ją turi net ropliai. Ši smegenų sritis atsakinga už priklausomybes, dėmesio koncentraciją, norą bet kokia kaina patirti malonumą. Ji suaktyvėja ir kai siekiame gabalėlio šokolado, tikimės šoktelėti karjeros laipteliu ar laimėti žaisdami kazino. Tačiau stipriausiai šią smegenų dalį žmonėms sukrutina įsimylėjimas ir... kokainas. Tiesa, pirmasis kur kas daugiau.

Beje, šių abiejų hormonų vyrams ir moterims padaugėja ir patiriant orgazmą, todėl pasimylėjus su atsitiktiniu vyru taip pat galima patirti nežemiško susiliejimo, artumo pojūtį...

Kitoje smegenų dalyje įsimylėjus pradedami gaminti mūsų organizmo stipriausi hormonai: dopaminas ir noradrenalinas. Jie aktyviai sklinda po smegenis, todėl žmogus gali susitelkti į vieną vienintelį dalyką – meilę. Ir tai daro be galo energingai, pavydžiai, džiaugsmingai – verždamasis paskęsti euforijoje, t. y. mylimojo glėbyje dažniausiai net netenka sveikos nuovokos. Mat kai įsimylime, smegenų sritys, atsakingos už neigiamas emocijas ir racionalius sprendimus, tarsi užmiega. Ne veltui hormonas dopaminas dar vadinamas natūraliu narkotiku, stumiančiu į beprotybę ir pašalinančiu vidinę kontrolę.

Taip pat skaitykite: 12 laimingos santuokos paslapčių

Įsimylėjėlių smegenys buvo ištirtos ir po dvejų metų. Paaiškėjo, kad aktyvios jau visai kitos sritys: atsakingos už emocijas, kūno reakcijas, atmintį, dėmesį... Dopamino gerokai sumažėjo. Ką gi, gamta padeda mums aistringai įsimylėti, kad susirastume partnerį ir susilauktume palikuonių. Kai tai įvyksta, ji rūpinasi sukurti ramią aplinką vaikui užauginti.

Romantinė meilė – nevaldomas poreikis

Turėdami omenyje įsimylėjusių žmonių smegenų veiklos pokyčius, mokslininkai padarė išvadą: meilė – ne emocija, ne jausmų grandinė, o vienas mūsų esminių poreikių, gyvenimo variklių, varomoji jėga. Jie netgi paskelbė keletą teiginių, turinčių mus įtikinti, kad romantinė meilė – poreikis susiporuoti su geidžiamu partneriu, o ne emocija.

  • Romantinę meilę, kaip ir kai kuriuos esminius poreikius (troškulį, šalčio pojūtį), sunku nuslopinti. O emocijos kinta gana greitai.  
  • Romantinė meilė, kaip ir kai kurie esminiai poreikiai, nukreipiama į vieną konkretų tikslą: meilė – į mylimąjį, alkis – į maistą... O emocijos siejamos su daugeliu objektų ir idėjų.
  • Romantinė meilė nėra susijusi su kokia nors veido išraiška. Visos pagrindinės emocijos turi kokią nors stereotipinę veido išraišką.
  • Romantinę meilę, kaip ir esminius poreikius, labai sunku valdyti.
  • Romantinė meilė, kaip ir esminiai poreikiai, susijusi su dideliu dopamino kiekiu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis