„Liaudies išmintis sako, kad jeigu muša, tai myli. Deja, šiuo atveju išmintis klaidinga. Gaila, kad toks požiūris įsišaknijęs ir vaikų auklėjime. Daugelis galvoja, kad pliaukštelėjimas vaikui nėra smurtas, o tik auklėjimo priemonė.
Vieninteliai dalykai, kurių išmoksta mušami vaikai, yra baimė, pyktis ir nepasitikėjimas. Tad mūsų visuomenei svarbu mokytis pozityvaus auklėjimo – skatinti tinkamą vaikų elgesį ir mokyti prisiimti atsakomybę už netinkamą“, – sako A.Gataveckas.
Svarbu išmokyti suvokti pasekmes, o ne bausti
Menininkai sako, kad ši problema aktuali toli gražu ne tik asocialiose ar tėvystės įgūdžių stokojančiose šeimose.
„Man yra tekę susidurti ir dirbti su žmonėmis, kurie yra išsilavinę, apsiskaitę, pasiturintys, turi šeimas ir kategoriškai pareiškia, kad beržinė košė pakenkti negali, nes patys jos vaikystėje gaudavo ir išaugo visaverčiais žmonėmis. Suprantu, kad taip „auklėtai“ visuomenės daliai galbūt sunku suvokti, kuo tai blogai – kad mušamas vaikas negauna informacijos, koks jo poelgis būtų buvęs teisingas, o tik bausmę“, – teigia Algirdas.
Broliui antrina ir Remigijus, sakydamas, kad vaikai turi jausti netinkamo elgesio pasekmes, bet jos negali būti smurtinės. „Smurtu negalima nieko išmokyti, nebent baimės ir nepasitikėjimo artimiausiais žmonėmis. Ir tada, kai vaikui iškyla problema, jis jos nepasisako tėvams, nes nepasitiki ir bijo, kad gal jį ir vėl muš“, – tvirtina menininkas, pridurdamas, kad taip auklėjamas vaikas gali tuos pačius metodus atsinešti ir į savo šeimą, neleisdamas nutrūkti užburtai grandinei.
Gataveckai įsitikinę, kad tarp vaikų auklėjimo fizinėmis bausmėmis ir smurto visuomenėje yra tamprus ryšys. Jų teigimu, tėvai muša vaikus, tada šie smurtauja mokykloje, suaugę pakelia ranką prieš savo vaikus ar žmonas. O tie patys žmonės stebisi, iš kur atsiranda patyčios ir muštynės mokyklose, prievarta prieš moteris, smurtas gatvėse.
Bendravimas vertingesnis už daiktus
Menininkų teigimu, vaikai savo pasaulėžiūrą, vertybes ir nuomones suformuoja stebėdami autoritetus – tėvus ar artimiausius šeimos narius. Ir ateityje jie elgsis taip, kaip elgsis jų autoritetai. Dėl to itin svarbus pozityvus auklėjimas, nuoširdus tėvų bendravimas su vaikais, laiko leidimas drauge, įsiklausymas į vaikų problemas, paprastas žmogiškas artumas.
„Vaikams, augantiems globos namuose, dažnai trūksta šilumos, dėmesio, artumo. Bet ir šeimose augantiems vaikams to gali trūkti. Būna tėvų, kurie siekdami karjeros nepakankamai skiria dėmesio vaikui, tada jis to dėmesio gali ieškoti kažkur kitur, ir laimė, jei jam pasiseks atsidurti padorių, teisingų draugų kompanijoje.
Ne sykį esu girdėjęs, kad dėmesį tėvai kartais stengiasi kompensuoti daiktais. Tačiau daiktai nepatenkina vaiko poreikio bendrauti, išsikalbėti ir būti išklausytam. Nuoširdus bendravimas su tėvais kur kas vertingesnis. Be jo ima trūkinėti tarpusavio ryšys, atsiranda įvairios rizikos, tėvai nebesusišneka su vaiku ir iš to gali kilti dar daugiau problemų“, – svarsto Algirdas.
Įvykiai keičia nuomones
Kalbėjimas apie problemą, brolių Gataveckų teigimu, gali būti vienas iš būdų pakeisti visuomenės požiūrį į pozityvią tėvystę.
„Reikėtų žmones šviesti per teigiamus pavyzdžius, nes, kaip mes sakome, įvykiai keičia nuomones. Tada galbūt ir daugiau tėvų susimąstys, ar tikrai jie visada teisingai auklėja savo vaikus. Lietuviai yra kuklūs ir nemėgsta girtis, bet šioje srityje turime kuo daugiau girtis ir kuo garsiau kalbėti“, – sako Algirdas.
Remigijus atkreipia dėmesį, kad labai svarbu informacijos nebrukti per prievartą, nes tai gali iššaukti atmetimo reakciją. „Įsivaizduokite, pradedate griežtai aiškinti „beržinės košės“ šalininkui, kad jis elgiasi blogai. Kokia bus jo reakcija? „Tu man nenurodinėk, kaip savo vaiką auklėti“. Todėl pagalba keičiant savo elgesį turi būti lengvai prieinama, siūloma akcentuojant pokyčių naudą, o ne brukama jėga“, – tvirtina pašnekovas.
Menininkai sako stengiantys prisidėti prie kuo daugiau iniciatyvų, skirtų pozityvios tėvystės ugdymui. „Visos iniciatyvos sveikintinos. Yra ir „Tėvų linija“, į kurią paskambinę tėvai gali pasitarti, ir „Gelbėkit vaikus“. Veikia vaikų dienos centrai, kurie ne tik rūpinasi vaikais, neturinčiais sąlygų kokybiškai leisti laiką namuose, bet ir jų tėvais, kviesdami į įvairius renginius, skatindami labiau domėtis savo vaikais“, – vardija tapytojai.
Jie prisijungė prie „Gelbėkit vaikus“ ir „Circle K“ iniciatyvos „You give, we give“ – specialiai šiai akcijai menininkai sukūrė riboto leidimo puodelius. Iki lapkričio 5 dienos tokiuose puodeliuose kavą pirkdami ar tiesiog prie kasos apie skiriamą auką perspėdami klientai paaukos po 6 centus, o jei norės – ir bet kokią pasirinktą kitą sumą, kurią iniciatoriai savo ruožtu dvigubins. Lėšos, surinktos akcijos metu, bus skirtos organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centrams bei pozityvios tėvystės mokymams finansuoti.
Broliai juokauja, kad gal žmonėms ir keistai atrodo jų kalbos apie tėvystę, kai patys dar neturi savo vaikų, tačiau sako, kad vaikystėje gauta gyvenimiška patirtis jiems leidžia suprasti, kaip jaučiasi vaikai, kai vietoje šilumos ir nuoširdaus bendravimo su tėvais dažniausiai tvyro liūdesys, nepasitikėjimas ir baimė.
