„Man rūpi LGBT tema, tad širdį džiugina vis atviresni pokalbiai apie tai, kas dar prieš dešimtmetį buvo didžiausias tabu. Labai noriu, kad galų gale pokalbiuose gvildenamos temos virstų realybe ir ateitų tie laikai, kai homoseksualūs žmonės galės drąsiai eiti įsikibę į ranką savo meilei ir nepabijos socialiniuose tinkluose paviešinti meilią asmenukę iš romantiškos kelionės, kai nebereikės meluoti buto šeimininkams, jog jų būstą nuomosis pusbroliai/pusseserės ir nebeprireiks nejaukiai nuleisti akių kolegų rate užvirus pokalbiui apie antrąsias puses“, – sako Deimantė.
Jos nuomone, XXI amžius, platus pasaulis atveria kelius bet kokiai saviraiškai: „Žmonės tuokiasi su medžiais, guminėmis lėlėmis arba patys su savimi, o štai gūdžioje Lietuvoje du protingi suaugę žmonės turi gniaužti jausmus ir mylėti tik tarp namų sienų.“
Fotografė sako pamaniusi, kad tokia fotosesija galėtų prisidėti prie tolerancijos ugdymo, ir nutarusi, jog gražiai ir švelniai įamžinta LGBT porų meilė gali būti viena iš priemonių tai padaryti.
Prieš jos fotoobjektyvą stojo pora – Dajana ir Martyna. „Gyvenimas man padovanojo pažintį su dar dviem žavingomis ir atviromis sielomis. Labai noriu, kad visi, kas myli, galėtų jaustis taip pat laisvai, kaip jos“, – taip šią porą pristatė fotografė.
Antroji porelė, papuošusi „Baltic Pride“ leidinio viršelį, buvo Karinos ir Skaistės. „Labai džiaugiuosi jas atradusi“, – pripažįsta fotografė.
Atvirumas vs saugumas. Laimi pastarasis
Pačios D.Rudžinskaitės aplinkoje yra daug LGBT porų, tad ji puikiai žino, su kokiomis problemomis joms tenka susidurti dėl nepalankaus visuomenės požiūrio.
„Man skaudu matyti, kaip du vienas kitą mylintys žmonės savo meilės džiaugsmais negali pasidalyti su tėvais ar kolegomis, nes yra slegiami neprisipažinimo naštos, tad atvirumą tenka iškeisti į saugumą ir slėpti savo jausmus“, – sako ji.
Todėl nuotraukomis moteris norėjo parodyti gražią ir paprastą homoseksualių žmonių meilę: „Ne kažkaip iššaukiančiai ar provokuojančiai, o jaukiai ir šiltai, nes tikiu, jog menas yra puiki priemonė paliesti žmonių širdis. Liesti renkuosi švelniai“, – šypteli fotografė.
Fotografija ją lydi jau šeštus metus, tačiau tai pirmas jos inicijuotas socialinis projektas, gimęs iš noro pasauliui parodyti ne tik tai, kas gražu, bet ir tai, kas rūpi.
„Kadangi gyvename socialinių tinklų burbuluose, dabar yra labai patogūs laikai kalbėti nuotraukomis. Vaizdinė informacija pasiekia žmones akimirksniu ir formuoja visuomenės požiūrį, tereikia kokybiško turinio. Turint tam visas galimybes, nesinori praleisti progos imtis gero darbo“, – teigia ji.
Tiesa, surasti poras, kurios drąsiai stotų prieš jos fotoobjektyvą, nebuvo lengva. Savarankiškai jų ieškant tiesiog sviro rankos. Tačiau Deimantė nepasidavė – kreipėsi į Lietuvos gėjų lygą (LGL), prašydama pagalbos. LGL paviešinus fotografės prašymą feisbuko profilyje, atsirado dešimtys susidomėjusių.
„Tiesa, tarp jų buvo nemažai tokių, kurie žinute padėkojo už gražią idėją ir pareiškė nusivylimą, jog patys negali fotografuotis dėl darbo situacijos. Tai mane nuliūdino ir dar labiau spyrė į užpakalį“, – sako ji.
Norėtų įamžinti ir homoseksualius vyrus
Fotografė labai norėtų įamžinti ir homoseksualių vaikinų/vyrų porą. Vis dėlto kol kas ši misija atrodo, jei neįmanoma, tai bent gerokai komplikuota. Kol kas drąsių savanorių neatsirado.
„Siaubingai liūdna, bet tokia tendencija – homoseksualių vaikinų/vyrų meilė yra daug labiau diskriminuojama nei moteriškos lyties porų, tad žmonėms tenka rinktis saugumą ir ramybę“, – supranta ji.
Fotografė nepraranda vilties, kad į jos šauksmą tikrai atsilieps ir viena kita vyrukų pora.
„Planuoju suorganizuoti ir daugiau fotosesijų. Norėčiau įamžinti įvairesnio amžiaus poras, nes kol kas esu nufotografavus tik jaunų merginų poreles. Tikiuosi, kad kada nors šis mano projektas virs didele paroda“, – viliasi socialinio projekto sumanytoja.
Už šį sumanymą ji dėkinga homoseksualiems bičiuliams. Jei jų nebūtų jos gyvenime, galbūt ji niekuomet nebūtų susimąsčiusi apie homofobijos mastus Lietuvoje ir kad su tuo būtina kovoti pasitelkus, tarkime, meną.
„Dabar visą kritiką, neapykantą ir teisių stoką priimu labai asmeniškai, nes tai liečia mane ir man brangius žmones. Esu labai tolerantiškas žmogus, tad man be galo svarbu suvokti, kodėl daugeliui XXI a. gyventojų stinga šios savybės, juk jau seniai išlindome iš urvų ir vienkiemių, o vis dar neišmokome gyventi didelėse miestų bendruomenėse – užuot tapę didele draugiška šeima, vieni iš kitų tyčiojamės“, – kalba ji.
Įgėlė kolegė
Imdamasi šio projekto, ji pripažįsta buvusi nusiteikusi kritikai, tačiau sulaukė tik vieno diskriminuojančio pareiškimo iš kitos fotografės, kuri vienoje savo bendraminčių grupėje pasidalijo jos nuotraukomis ir pareiškė, kad „ateina baisūs laikai – teks pradėti fotografuoti homoseksualus, bet ji planuoja imtis tik lesbiečių fotosesijų, gėjus atiduoda kolegoms“.
„Taip, mano aplinka susideda iš intelektualių ir tolerantiškų žmonių, tačiau tai – tik nedidelė visuomenės dalelė. Neužsidarau iliuzijų pasaulyje ir puikiai žinau, kaip baisiai ir neargumentuotai baubia homofobai vos pasirodžius kokiai naujienai apie LGBT“, – teigia Deimantė.
Anot jos, daug tamsos ir neapykantos teks ištverti ir daug dar teks nueiti už savo teises kovojantiems LGBT žmonėms, todėl palaikymas ir švietimas būtinas.
***
Savaitgalį vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse Deimantės nebuvo – teko išvykti iš Vilniaus. Vis dėlto ji išreiškė palaikymą kiekvienam jų dalyviui tiek širdimi, tiek savo ateities darbais.
Galite pasiūlyti kitą projekto „Mes lygūs“ pašnekovą? Rašykite el. paštu k.aksamitaite@15min.lt
