Savo pavyzdžiu griauna stereotipus
Nora apie stereotipiškai mąstančius žmones stengiasi išvis negalvoti ir į jų kandžias replikas nereaguoti. Mat tokie žmonės jai tiesiog atrodo labai riboti ir neįdomūs.
„Esu ėjusi podiumu, o dabar rašau knygų apžvalgas. Deja, daugeliui šie dalykai atrodo nesuderinami, iš to ir kyla piktos kalbos ir komentarai, kurių sulaukiu. Vis dėlto mano veikla griauna šį stereotipą. Ir ne tik šį“, – sako N.Žaliūkė.
Dažnam, anot jos, skaitymas apskritai atrodo lyg tuščias laiko švaistymas, o grožinė literatūra esą neturi vertės. „Skaitymui nėra laiko... Bet televizoriui jo nepritrūksta?“ – retoriškai klausia pašnekovė. Ji skaitymą ir knygas pateikia kaip jauno, veiklaus žmogaus laisvalaikio praleidimo būdą, kuriam rasti laiko galima (ir net būtina) kasdien.
Vis dėlto Nora pripažįsta – taip mąsto toli gražu ne visi. Jos teigimu, dažniausiai pašaipų kyla iš stereotipo, kad dailesnė mergina tik daili ir tegali būti bei svaičioti nuvalkiotomis frazėmis, kaip grožis išgelbės pasaulį. Tad ne vienas jai už nugaros kalba ir komentaruose ima ir apkaltina, kad Nora visai nieko neskaito ir nesugeba rašyti apžvalgų.
„Taip pat kyla negražių kalbų, kad neturiu, ką veikt, tai ir skaitau parom... Nei aš parom skaitau, nei sėdžiu be darbo. Vos spėju suktis darbuose. Beje, nuostabos būna ir todėl, kad dažnai renkuosi knygos, o ne vakarėlių draugiją“, – prisipažįsta Nora.
Knygą dedikuotų vyrui
Jos pačios meilė knygoms gimė dar vaikystėje. Pasak Noros, kai kurie net juokiasi, kad su knyga rankoje ji ir gimė. „Pradėjau skaityti anksti, o tėvai, pamatę mano meilę knygoms, ją tik skatino. Knygos visada man buvo geriausi žaislai ir tik jų norėdavau visomis progomis“, – pamena Nora ir pastebi, kad užaugus niekas nepasikeitė.
Taigi, kai teko rinktis, kokiu keliu sukti baigus mokyklą, ir ėmus svarstyti apie stojimą į universitetą, Nora žinojo, ko ieškoti – studijų, susijusių su knygomis. Leidyba jai pasirodė patraukliausias variantas.
Galbūt ir Nora žada vieną dieną išleisti knygą? Anksčiau visiems atsakydavo, kad tokios minties neturinti, tačiau pastaruoju metu vis dažniau toks noras kyla. Jei rašytų knygą, ji būtų apie stiprų du žmones siejantį jausmą.
„Mano knyga būtų neparašyta, o išgyventa ir išjausta. Ir rašyčiau aš ją tikriausiai labai labai ilgai. Ji būtų skirta mano vyrui Mariui. Be jokių abejonių. Ir tai meilei, kuria Dievas mus apdovanojo“, – gražių žodžių sutuoktiniui negaili pašnekovė.
Mano knyga būtų skirta mano vyrui Mariui. Be jokių abejonių. Ir tai meilei, kuria Dievas mus apdovanojo.
Kaip gimė „Knygų dama“
Būtent Marius ir buvo tas žmogus, kuris paskatino sukurti tinklaraštį „Knygų dama“. Iki gimstant puslapiui, kuriame gula knygų apžvalgos, Nora mintis, kilusias skaitant, guldydavo užrašinėje ir apie kiekvieną perskaitytą knygą pasakodavo mylimajam. Noros pasakojimų paskatintas skaityti jis pasiūlė tą patį įkvėpimą žadinti ir kitiems – rašyti jų apžvalgas. „Iš pradžių nedrįsau, bet jis vis skatino ir taip gimė „Knygų dama“. Už pavadinimą irgi vyrui esu dėkinga“, – sako Nora.
Knygų apžvalgos tinklaraščiui gimsta labai įvairiai. „Nemeluosiu – yra buvę (ir net kelis kartus), kad, šovus gerai minčiai, iš baimės ją pamesti keldavausi naktį ir rašydavau tekstus. Visada skaitau su užrašų knygute šalia ir žymiuosi idėjas ar citatas, kurias panaudoju apžvalgoms“, – apie knygų apžvalgų rašymo procesą pasakoja pašnekovė.
„Iš reikalo“ rašyti Nora niekuomet nesėda – laukia įkvėpimo, o jis, kaip sako Nora, ačiū Dievui, gana dažnai aplanko.
Knygas jauna moteris renkasi pagal nuotaiką. Niekada neverčia savęs skaityti knygos todėl, kad „reikia“. Juk dingtų visas malonumas. „Procesas netektų magijos“, – pastebi ji. Leidyklos jai nuolat siunčia savo naujienas ir per tiek metų bendradarbiavimo visos jos jau pažįsta Noros skonį ir suruošia puikiausius siuntinius.
„Bibliotekoje knygas renkuosi vaikščiodama tarp lentynų ir imu viską, kas patraukia akį, paskaitau kokią ištrauką ir nusprendžiu – noriu perskaityti, ar ne“, – teigia pašnekovė.
Dar viena aistra – kulinarija
Nora dirba bibliotekoje, tad panaršyti po knygų lentynas laiko turi į valias. Kai knygas padeda į šalį, pašnekovė mėgsta suktis virtuvėje – ji tiesiog dievina kulinariją.
„Beveik kasdien gaminu maistą ir mėgstu eksperimentuoti, bandyti vis ką nors naujo“, – apie savo didžiausią aistrą po knygų kalba Nora. Ji taip pat labai mėgsta rašyti „tikrus“, popierinius laiškus – turi susirašinėjimo draugę iš Ukrainos, su kuria jau penktus metus viena kitai siunčia laiškus, tačiau niekuomet nėra viena kitos mačiusios!
„Mes viena kitai kaip dienoraštis – surašai visus jausmus, įvykius, mintis, užklijuoji ir išsiunti“, – pasakoja ji.
Taip pat jauna moteris šiuo metu lanko gestų kalbos kursus. Nora taip pat labai mėgsta siaubo filmus ir vadinamąsias „real crime“ laidas. Daug kas nustemba sužinoję pastaruosius jos pomėgius. Taigi vos spėk suktis.
176 knygos per metus
Įsisukus į visas šias veiklas Nora spėja perskaityti iš tiesų daug. Kartais per savaitę perskaito keturias ar tris knygas. Būna, žinoma, kad laiko pakanka tik vienai. „Per anuos metus perskaičiau 176 knygas, o šiais metais 148“, – skaičiuoja Nora.
Labiausiai ji mėgsta skaityti apie tai, kas jai nuoširdžiai rūpi: tai – gyvūnų teisės, Tibeto istorija ir likimas, budizmas.
„Mielai renkuosi ir detektyvus, ir sukrečiančius romanus. Visiškai neskaitau populiariosios psichologijos ir visų grožio, mitybos, gyvenimo būdo knygų... Nejaučiu šioms knygoms poreikio, o ir dažnai labai lėkšta būna“, – teigia ji.
Jei tektų rinktis tarp stereotipiškai į moteris orientuotų knygų apie grožį, stilių, madą ir knygų apie feminizmą, Nora rinktųsi pastarąsias.
„Rinkčiausi apie feminizmą. Ne dėl to, kad esu moteris, o todėl, kad man įdomiau. Aš nemanau, kad knygas išvis reikia skirstyti į moteriškas ar vyriškas. Knygos yra knygos ir kiekvienas pasirinks, ką jam skaityti – ar moteris apie verslą, ar vyras apie kulinariją. Knyga yra malonumas, laisvalaikio praleidimo būdas, atsipalaidavimas, tai kam ją sprausti į lyties rėmus?“ – retoriškai klausia ji.
Dalai Lamos knygas siūlytų perskaityti kiekvienam
Tarp stipriausių iki šiol perskaitytų knygų Nora įvardija keletą. „Dario Martinelli „Laiškai sūnui vegetarui“ – esu gyvūnų teisių gynėja ir ši knyga yra viskas, ką ir pati norėsiu savo vaikui pasakyti. Dalai Lamos ir Desmondo Tutu „Džiaugsmo knyga“, Dalai Lamos biografija „Laisvas tremtinys“. Apskritai manau, kad Jo šventenybės knygas turėtų perskaityti kiekvienas žmogus. Aš jose randu begalę ramybės, pamokų, šviesos.
Stipriausi perskaityti romanai – Jeffrey Eugenides „Jaunosios savižudės“, Lorenzo Carcaterra „Pragaro virtuvės vaikėzai“, Adamo Johnsono „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“. Visos šios knygos turi unikalią aurą. Itin sukrečiančios ir ilgai nepaleidžiančios“, – vardija Nora.
Visko, kas geriausia, ji teigia išmokusi iš knygų. Vienos atvėrė kelią į dvasios ramybę, kitos suteikė sąmoningumo, pasitikėjimo savimi.
„Iš vienų išmokau vaizdingos kalbos, gražių žodžių ir pasakymų. Dar su kitomis per jų puslapius apkeliavau pusę pasaulio ir sužinojau apie nepažintas kultūras. Iš knygų sužinojau apie pasaulio žiaurumą ir neteisybę. Tačiau svarbiausias pamokas man davė budistinės knygos, kurių išmintimi stengiuosi vadovautis kasdien. Vienas iš pagrindinių jų teiginių yra „Neišgyvenk dėl dalykų, kurių negali pakeisti, o jei gali – keisk“. Dažnai sau tai kartoju, ir veikia!“ – sako Nora.
Svarbiausias pamokas man davė budistinės knygos, kurių išmintimi stengiuosi vadovautis kasdien.
Jai labai patinka tai, ką ji pastebi lietuvių autorių fronte, – jų kūryba, pasak Noros, šviesėja, dingsta amžinas niūrumas ir depresyvi nuotaika. „Mano favoritai – Vaiva Rykštaitė, Lina Ever. Patiko Agnės Pačekajės knygos“, – vardija ji. Iš užsienio autorių Nora mėgsta Hemingway, Fitzgeraldą. Itin patinka Yuvalo Noah Harari, Roberto Seethalerio stilius. Žada skaityti viską, ką parašys Ajahnas Brahmas.
Sulaukia ir negatyvių laiškų
Ką skaityti, dovanoti kitiems, su Nora dažnai tariasi jos tinklaraščio skaitytojai. „Džiaugiuosi, jog tikrai dažnai gaunu ir padėkas už rekomendaciją, nuoširdžių, džiugių emocijų pilnų laiškų, siunčiamų iš žmonių, dėkojančių už įkvėpimą skaityti. Kiekvienas toks žodis man vertas milijono. Tada suprantu, kad darau kažką gerai“, – džiaugiasi ji.
Nora yra gavusi ir neigiamo turinio laiškų su ta pačia tirada, kad ji nieko neskaitanti melagė, kuri tik knygų viršelius pafotografuoja, anotacijas paskaito ir apsimeta gudruole.
„Visada smalsu, iš kur žmonės randa laiko tiems laiškams ir komentarams? Geriau knygą paskaitytų. Ypač daug tokių žmonių atsirado, kuomet tinklaraštis tapo populiaresnis. Net žmonės, kuriuos pažinojau, pradėjo skleisti purvą į kairę ir į dešinę. Na, bet ką jau darysi... Gaila man jų. Nieko nėra blogiau, nei nešiotis širdyje pyktį“, – įsitikinusi ji.
Šiandien ji savo namus vadina knygų rojumi. Juose jų iš tiesų labai daug. Didžioji dalis atkeliavusi iš leidyklų, kitos pirktos ar gautos dovanų. „Anksčiau mėgdavau dažniau nusipirkti knygų, dabar jau perku tik tas, kurias tikrai skaitysiu antrą kartą ar duosiu vaikams skaityti ateityje. Nesinori apsikrauti, bet norisi sukurti turtingą, vertingų knygų biblioteką“, – užbaigia Nora.
***
„Mes lygūs“ – specialus žurnalistės Kristinos Aržuolaitienės, 2017 m. gavusios „Žiniasklaidos balso“ apdovanojimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose, projektas. Jis skaitytojams atskleis temas, kurios visuomenėje skatina lygybę: nepriklausomai nuo lyties, pasirinktos profesijos, seksualinės orientacijos, odos spalvos, socialinės padėties, religijos ar kitų veiksnių, visi esame lygūs.
Galite pasiūlyti kitą projekto pašnekovą? Rašykite el. paštu k.aksamitaite@15min.lt
Visus projekto tekstus rasite ČIA.
