„Visi mes žinome, kad grožis slypi žmogaus viduje. Augindama dvi dukras su negalia, girdžiu apie neįgaliuosius, jų artimuosius, globėjus įvairiausių negatyvių minčių, kad jie degradavę, asocialūs, nepatrauklūs, niurzgos ir panašiai“, – prisipažįsta pašnekovė.
Edita pirmagimių susilaukė būdama 17-os. Dosnūs gandrai padovanojo dvi dukras, tačiau greitai džiaugsmą, susilaukus atžalų, pakeitė žiauri realybė.
Dvynės dukros nuo pat gimimo turi cerebrinį paralyžių. Likimas sudėliojo taip, kad dėl gydytojų atlaidumo jos abi liko neįgalios.
„Mano dukros gimė neišnešiotos – vos septynių mėnesių. Laiku neįjungus inkubatoriaus, mergytes ištiko klinikinė mirtis. Anot gydytojų, mano vaikai turėjo mirti, ir man buvo pasakyta, kad gimdau lavonus...“ – sunkiai rinkdama žodžius kalba moteris.
Anot gydytojų, mano vaikai turėjo mirti, ir man buvo pasakyta, kad gimdau lavonus, – sunkiai rinkdama žodžius kalba moteris.
Editos teigimu, turint vaikų su negalia gyvenimas anaiptol nėra rožėmis klotas – tenka eiti per ugnį ir vandenį.
„Tenka patirti netolerancijos, išgirsti klausimų: „O kada tavo vaikai numirs? Ar ne geriau jas atiduoti?“ – tokių ir panašių klausimų moteriai teko sulaukti, tačiau ji tiki – gyvenimas duoda tiek, kiek žmogus gali pakelti.
Šiandien jos dvynės dukros – Vidmantė ir Gintarė – gyvena, ir tai jų motinai yra svarbiausia. Jos abi tapo ir Editos sumanyto projekto – „Ypatingas grožis“, įamžinusio neįgaliuosius, stojusius prieš fotoobjektyvus ir sulaužiusius stigmas, – dalis. Gintarė yra viena iš projekto modelių, o Vidmantė – projekto organizatorė, koordinatorė, modelis.
Negalia gali būti graži
Projektu „Ypatingas grožis“ Edita norėjo sulaužyti stereotipus, įgalinti grožį, atskleidžiant neįgaliojo žmogaus neretai slepiamą grožį, emocijas, taip pat juos auginančių, globojančių artimųjų, globėjų vidinį pasaulį.
„Siekiame parodyti, kad visuomenėje yra ypatingų žmonių, turinčių negalią, kuri yra graži. Taip pat atkreipti dėmesį į artimuosius, globėjus, kurie augina, globoja ypatingus žmones. Sulaužyti nusistovėjusius standartus, hipotezes, kad neįgalieji negali būti modeliais, kad jie yra negražūs, nepatrauklūs.
Turint negalią ar auginant, globojant išskirtinį žmogų – gyvenimas nesibaigia. Socialinis projektas „Ypatingas grožis“ visiems kartu, taip pat ir neįgaliems, padeda į negalią pažvelgti kitu kampu, skatina pasitikėjimą savimi“, – sako Edita.
2017-aisiais pirmoji projekto paroda buvo eksponuojama Seime, o vėliau leidosi į kelionę aplink Lietuvą: Druskininkai, Kaunas, Vilkaviškis, Lazdijai, Kalvarija, Šilalės rajonas, Elektrėnai, Ukmergė, Tauragė, Biržai, Anykščių rajonas, Ignalina, Utena, Telšiai, Kuršėnai, Raseiniai, Voveriškiai, Šiauliai, Radviliškis, Baisogala, Šeduva.
Ir tai ne pabaiga.
Fotoprojektas sulaukė ir užsienio dėmesio. Į jį įsitraukė modeliai, fotografai iš Anglijos, Airijos.
„Buvo suteikta unikali galimybė parodą eksponuoti Europos Parlamente, Briuselyje“, – džiaugiasi ji.
„Ypatingas grožis“ sulaukė ne tik užsienio dėmesio. „Paskleisdami šią idėją Lietuvoje mes pataikėme tiesiai į šimtuką. Po projekto idėjos pasipylė labai daug vienkartinių projektėlių, plagiatų. Neįgalieji pradėjo labiau pasitikėti savimi, menininkai labiau pradėjo įžvelgti negalios grožį“, – teigia Edita.
Modeliams kriterijų netaikė
Projekto modeliai tapo skirtingo amžiaus, skirtingą negalią turintys žmonės. Įsitraukti galėjo visi norintys, jokie ypatingi kriterijai nebuvo keliami.
„Pradėjus vystyti projekto idėją buvo paskelbta registracijos anketa (internete, žiniasklaidoje, NVO, draugų, tarp pažįstamų) modeliams, kurią galėjo pildyti visi panorėję. Anketas pildė patys neįgalieji, jų artimieji, globėjai arba draugai“, – pasakoja projekto sumanytoja.
Vienintelė dalyvavimo sąlyga – sutikimas su viešinimu.
„Projekte dalyvauja 109 modeliai, 75 fotografai, daugiau nei 50 grožio stilistų, gausybė savanorių ir geros valios žmonių. Šie skaičiai nuolat kinta. Visi prie šio projekto prisidėję profesionalūs fotografai, visažistai, kirpėjai, stilistai iš visos Lietuvos ir užsienio sutiko prisijungti savanoriškais tikslais, nemokamai“, – džiaugiasi Edita.
Fotosesijos truko daugiau nei metus laiko. „Prieš kuriant fotosesiją pirmiausia visi norėjome, kad tarp kuriančiųjų atsirastų ryšys, jei ryšio neatsirasdavo tarp fotografo, modelio ar grožio stilisto, keisdavome komandas. Svarbu, kad visi kartu gerai jaustųsi.
Fotografavimui nekėlėme jokių ypatingų reikalavimų, fotosesijų tematika labai įvairialypė, visi turėjo galimybę išpildyti savo slapčiausias svajones“, – pasakoja socialinio projekto sumanytoja.
Šiandien projektas nebepasipildo naujais modeliais, tačiau yra naujų žmonių įsiliejusių į komandos sudėtį, tapusiais komandos siela – tai renginių vedėjas Romualdas Juzukonis.
„Naujų modelių projekte nėra, nors vis dar atsiranda žmonių, kurie norėtų fotografuotis projektui, fotosesijos jau seniai baigėsi ir šiuo metu keliaujame po Lietuvą su parodomis“, – paaiškina ji.
Labiau brangina gyvenimą
Dalyvaujančių žmonių istorijos įvairialypės, tačiau užfiksuotuose nuotraukose neįžvelgsite liūdesio, nes šie žmonės, pasak pašnekovės, kur kas labiau vertina kiekvieną gyvenimo akimirką nei mes visi.
„Pagrindinis tikslas, kodėl neįgalieji sutiko fotografuotis – noras išbandyti save, noras patirti naujų gyvenimo įspūdžių. Kiekvienam iš mūsų šis projektas pakeitė gyvenimus“, – sako moteris.
Pašnekovė labai dėkinga visiems, kurie suprato jos mintis ir padėjo jas įgyvendinti.
„Už nuoširdų, neatlygintiną darbą, draugystę ir supratimą ačiū Giedrei Brazlauskaitei, dukrai Vidmantei Raustytei, Romualdui Juzukoniui, Rolandui Parafinavičiui ir asociacijai „Fotografijos namai“. Ačiū projekto dalyviams, projekto partneriams, rėmėjams, informaciniams rėmėjams, projekto draugams ir visiems visiems, kas sukūrė ir prisideda prie skleidžiamos ypatingo grožio idėjos“, – „ačiū“ taria ji.
Paklausta apie tai, kas jai pačiai yra ypatingas grožis, moteris atsako klausimu: „Kas yra gėris, grožis, draugystė, meilė, tolerancija? Į šį klausimą atsako tarptautinis/socialinis projektas „Ypatingas grožis“. Beveik trejus metus sunkaus, atsakingo darbo, kuris subūrė bendram tikslui tiek daug jautrių dalyvių. Džiaugiuosi, kad projektas išskleidė draugystės, tolerancijos, meilės ir grožio žiedus.“
O ar vykdant projektą ji pastebėjo, kad visuomenė augina toleranciją ir keičiasi į gera?
„Požiūris keičiasi į gerąją ir supratingesnę pusę, tačiau tai vyksta lėtai. Yra tolerancijos pamokų, kurias turime išmokti“, – įsitikinusi.
Švietimo ir kitų institucijų atstovai, pasak jos, turi išmokti priimti kitokį vaiką ar suaugusį žmogų.
„Vaikai patyčių ir netolerancijos išmoksta iš mūsų. Būtent mes suaugę suformuojame požiūrį. Kaip mes priimsime ir toleruosime šalia esantį žmogų taip ir mus priims ir toleruos. Jei žmogus žmogui žmogus, tai ir žmogus žmogui žmogus“, – sako ji.
Balandžio 30 dieną 24-oji projekto paroda bus atidaryta Pasvalyje.
Šįmet projekto parodų laukia Klaipėda, Mažeikiai, Panevėžys, Naujoji Akmenė ir kiti Lietuvos miestai ir miesteliai.
„Mes lygūs“ – specialus žurnalistės Kristinos Aržuolaitienės, 2017 m. gavusios „Žiniasklaidos balso“ apdovanojimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose, projektas. Jis skaitytojams atskleis temas, kurios visuomenėje skatina lygybę: nepriklausomai nuo lyties, pasirinktos profesijos, seksualinės orientacijos, odos spalvos, socialinės padėties, religijos ar kitų veiksnių, visi esame lygūs.
Galite pasiūlyti kitą projekto pašnekovą? Rašykite el. paštu k.aksamitaite@15min.lt
