Trūksta specialistų, kurie galėtų pakonsultuoti
„Fizinė reabilitacija. Psichologinė reabilitacija. Socialinė reabilitacija. Profesinė reabilitacija. Visos šios reabilitacijos skirtos žmogui, patyrusiam stuburo smegenų pažeidimus, kad jis būtų sugrąžintas į visavertį gyvenimą, kokį jis gyveno prieš patirdamas stuburo traumą. Tačiau vienas visaverčio gyvenimo aspektas pamirštamas – neįgaliųjų lytinis gyvenimas vis dar yra tabu“, – sako Albertas (vardas pakeistas, tačiau 15min redakcijai žinomas).
Visuomenėje, pasak jo, neįgalieji dažnai pateikiami kaip belytės asmenybės. Net medicinos personalas, atsakingas už neįgaliųjų fizinę reabilitaciją, esą apie neįgaliųjų lytinį gyvenimą kalbėti vengia.
„Urologai taip pat neakcentuoja neįgaliųjų lytinį gyvenimą galinčių palengvinti „triukų“. Tūkstančiai žmonių neįgaliaisiais tampa po avarijų. Anksčiau gyvenus visavertį seksualinį gyvenimą, bet patyrus traumą, jiems iškyla daugybė klausimų: kaip tvarkytis savo seksualinį gyvenimą, ar sugebės patenkinti savo partnerę ar partnerį, ar su ja/juo galės susilaukti vaikų“, – svarbius klausimus kelia Albertas.
Vis dėlto po stuburo traumos kojų nevaldantis žmogus gali turėti lytinių santykių. Maža to, toks žmogus su savo mylimąja(-uoju) gali susilaukti vaikų.
„Tiesa, didesnių problemų gali kilti vyrams, turintiems stuburo pažeidimų, pradedant T10 ir žemesniais stuburo segmentais (kryžkaulinė ir juosmeninė dalys), nes ten yra stuburo smegenų centrai, atsakingi už erekciją bei ejakuliaciją – tokiu atveju pravartu būtų kreiptis į vaisingumo klinikas“, – pataria vyras.
Jo teigimu, žmonėms, turintiems aukštesnius pažeidimus nei T10 (esant žemesniems nei T6 pažeidimams bandymai pasiekti ejakuliaciją gali privesti prie autonominės derefleksijos, tad tokiu atveju geriau būtų pasikonsultuoti su medicinos personalu), pasiekti aukščiausią pasitenkinimo lygį bei ejakuliaciją gali padėti tam tikros pozos bei medicininiai vibratoriai.
„Žmonėms tokioje situacijoje padeda spastiškumas (raumenų kontrolės sutrikimas, kuomet raumenys įsitempę, sustingę – red.). Geriausia gulėti ant ne per minkštos lovos ar net ant žemės, padėtis – ant nugaros. Norint padidinti spastiškumą, galima po sėdmenimis pasikišti kokią kietesnę pagalvėlę, kad labiau įtemptume pritraukiamuosius šlaunų raumenis. O visa kita, kaip ir pas žmonės be pažeidimų – pasitikėjimas partneriu, artumas“, – kalba Albertas.
Tiesa, atvirauja vyras, norint išsiaiškinti šiuos klausimus ir kreipiantis į specialistus, kartais tenka susidurti ir su jų kompetencijos bei žinių stoka: „Jei reikia kažkokių vaistų erekcijai stiprinti, gausi ir patarimą, ir apšvies, kas naujesnio šiame segmente, tačiau matyti jų visiška nekompetencija ir žinių trūkumas, susijęs su neįgaliųjų specifika.“
Vyro teigimu, žmonėms po stuburo traumų dažnai sutrinka jutimai, erekcija ir ejakuliacija didžia dalimi vyksta refleksų pagrindu, priklausomai nuo to, kurioje vietoje ir kaip stipriai pažeistas stuburas, seksualinis gyvenimas įgauna tam tikros specifikos.
„Yra tam tikros pozos, aplinka, kuri padeda. Net medicininiai vibratoriai dažniausiai naudojami vaisingumo klinikose, kas gali paįvairinti seksualinį gyvenimą, o vyrams net dažnu atveju padėti ejakuliuoti, tokiu būdu galima galvoti apie šeimos pagausėjimą, net nesikreipiant pagalbos į vaisingumo klinikas“, – sako Albertas.
Šios informacijos, anot jo, tikrai trūksta, kaip ir specialistų, kurie galėtų pakonsultuoti šiais klausimais.
„Net medicinos personalas, atsakingas už neįgaliųjų fizinę reabilitaciją, šiais specifiniais klausimais neteikia konsultacijų. Norėtųsi, kad medicinos profesionalai, dirbantys su neįgaliaisiais, nevengtų šios temos, patys daugiau į ją gilintųsi, o tada konsultuotų interesantus“, – ragina jis.
Norėtųsi, kad medicinos profesionalai, dirbantys su neįgaliaisiais, nevengtų šios temos, patys daugiau į ją gilintųsi, o tada konsultuotų interesantus, – ragina jis.
Alberto taip pat, kaip ir daugumos, šiais klausimais niekas nekonsultavo. Teko aiškintis viską mėginant pačiam bei informacijos ieškant internete.
„Tačiau, kad ten rastum informacijos, visų pirma reikia žinoti, ko ieškoti. Daugiausia žinių atsirado, kai su partnere pradėjome galvoti apie šeimos pagausėjimą, kai atsirado konkrečių klausimų, atsirado ir atsakymų į juos. O iki tol turėjome net „mėgstamą“ lovą, kurioje dažniausiai pavykdavo „baigti“, nes kitur dažnai nesisekdavo. Pusiau juokais, pusiau rimtai, net galvojau, kad su tuo kažkaip susijusi mėnulio fazė“, – juokiasi Albertas.
Tiesa, anot jo, yra neįgaliųjų organizacijų, kurios rengia paskaitas būtent šia tema. „Gal net yra tam parašiusios projektą bei gauna pinigėlius už tai. Namuose net kažkokią knygutę jų išleistą šiuo klausimu turėjau. Ten yra rašomi kažkokie absurdiškai vulgarūs dalykai, kalbama apie higieną, kaip ką ir kodėl daryti... Nenoriu į tai gilintis, bet tokių „mokymų“ pasiklausius, tikiu, kad baimių gali kilti, ypač sveikam partneriui. Tokie mokymai, mano nuomone, duoda daugiau žalos negu naudos“, – įsitikinęs vyras.
Kita vertus, lytinio neįgaliųjų gyvenimo suvokimas yra kaip kažkas nesuprantamo, baimės dažniausiai kyla iš nežinojimo.
„Baimių tikriausia daugiau turi siauro mąstymo individai, galbūt turintys mažiau žinių ne tik apie negalias, bet ir apskritai. Tad, jei jau neįgalus randa partnerę lovai, tikėtina, kad ta/tas partneris bus ne tik fiziškai patrauklus neįgaliajam, bet ir įdomi asmenybė, su kuria/kuriuo bus ką veikti ir be lovos“, – šypteli Albertas.
Mažiau spontaniškumo
„Ratukai“ Alberto gyvenime – jau 12 metų. Vyras neįgalus tapo po avarijos motociklu. Ne vietoje išlindo automobilis. Negalia tikrai nebuvo kliūtis mėgautis intymiais malonumais ir pagalvoti apie šeimos pagausėjimą.
„Preliudijos, kaip ir visų žmonių gyvenime tikriausiai, priklauso nuo vietos ir laiko“, – svarsto jis, teigdamas, kad būna ir šiokių tokių nepatogumų. „Nesi tiek judrus, kiek norėtum būti, kai pusės kūno nevaldai. Taip pat suvaržytas tavo spontaniškumas, turi taikytis prie aplinkos, labiau ją įvertinti. Su partnere juk neužsidarysi kokiam lėktuvo tualete“, – nusišypso Albertas.
Taip pat suvaržytas tavo spontaniškumas, turi taikytis prie aplinkos, labiau ją įvertinti. Su partnere juk neužsidarysi kokiam lėktuvo tualete, – nusišypso Albertas.
„Tiesa, jei kalbame apie partnerę irgi su negalia, man visada tai buvo savotiškas tabu, bet matau daug laimingų porų, kuomet abu turi vienokias ar kitokias negalias. Bet tikriausiai kiekvienam savo“, – atvirauja vyras.
Jo teigimu, iki traumos gyvenus seksualinį gyvenimą, jokių baimių, susijusių su seksu, tiesiog nelieka.
Abipusis jausmas išsprendžia problemas
Kiek kitokia nuomonė per gimdymą traumuoto Donato, kurio diagnozė – cerebrinis paralyžius. Jo manymu, tarp žmonių vyraujanti nuomonė – kad neįgalieji neturi sekso poreikio arba jį reikia visomis įmanomomis priemonėmis slopinti. „O tiesa ta, kad neįgaliesiems šis poreikis dažniausiai būna sustiprintas“, – atvirai sako Donatas.
Kaip prisipažįsta pašnekovas, baimių užmezgant santykius ir einant intymumo link, ko gero, turime visi. „Galvoji, o jeigu man nepavyks, o jeigu tai pasibaigs greičiau, nei norėčiau, tačiau baimes gali įveikti tik dirbdamas su savimi ir tobulindamas save visapusiškai: tiek skaitydamas, tiek stengdamasis būti geresniu, negu tuo metu ji gali turėti“, – įsitikinęs jis, pridėdamas žinomą citatą: „Sugundyk mano protą ir gausi kūną... Atverk mano sielą ir būsiu tavo amžinai.“
Ar žmogus su fizine negalia ir apimtas šių baimių jaučiasi lygiavertis partneris sveikam žmogui? Lygiavertiškumas, pasak Donato, tikriausiai iškyla visuose santykiuose, nepriklausomai nuo to, ar negalia yra, ar jos nėra. Tačiau, jo nuomone, visuomet reikia kalbėtis. „O jeigu matai, kad negali nieko pakeisti, tada atsitrauki, padėkoji už gerą laiką ir eini toliau savu keliu su įgyta nauja patirtimi. Nes moteris – tai yra tobuliausia, ką Dievas sukūrė, ir ją pažinti gali neužtekti gyvenimo“, – įsitikinęs Donatas.
Vis dėlto norintiems įkišti nosį į jo miegamojo ir lovos reikalus, Donatas juokaudamas visuomet atšauna – pabandyk ir sužinosi.
„O jeigu kalbant rimtai, tai viskas, kaip ir sveikųjų santykiuose, – glamonės, kūno pažinimas moterų dar niekada nenuvylė. Kažkada esu klausęs, kodėl sutikai intymumui, juk turi gana platų gerbėjų pasirinkimą. Gavau atsakymą – norėjau pamatyti, ar ir kūnui bus taip gera, kaip protui... Jeigu yra abipusiai jausmai, visos problemos išsprendžiamos, tik reikia abiem to norėti“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovas.
Gavau atsakymą – norėjau pamatyti, ar ir kūnui bus taip gera, kaip protui... Jeigu yra abipusiai jausmai, visos problemos išsprendžiamos, tik reikia abiem to norėti, – savo patirtimi dalijasi pašnekovas.
Pašnekovas prisipažino pasvajojantis ir apie vaikus, bet kadangi jam pagalbos buityje reikia pakankamai daug, galvoti apie vaikus, jo nuomone, turbūt būtų egoistiška partnerio atžvilgiu. Juk didžioji rūpesčių našta tektų jam.
Kalbėdamas apie neturinčius antrosios pusės ar šeimos žmones su negalia, Donatas prisipažįsta teigiamai žiūrintis į tai, kad kai kuriose šalyse neįgaliesiems talkina oficialios sekso asistentės (joms suteikta teisė ne tik konsultuoti, bet ir lytiškai santykiauti su neįgaliaisiais).
„Tai padėtų neįgaliajam labiau pasitikėti savimi, išlaisvinti savyje vyriškumą ar moteriškumą, ir nesijausti kaltam dėl to, kad jam to reikia. O gal ir tokių šeimų dar daugiau atsirastų, kai žmonės pamatytų, kad ir intymumas neįgaliųjų pasaulyje egzistuoja“, – svarsto Donatas.
Ir reikia, ir gali
Kitas pašnekovas taip pat palaiko kai kuriose šalyse įteisintas sekso asistenčių neįgaliesiems paslaugas.
„Absoliučiai palaikau šią paslaugą – kaip ir sekso asistentus. Sveiki žmonės nori ir gauna sekso nesunkiai. Neįgalieji jo nori taip pat, kaip sveikieji, tik gauti tikrai dažnam sunku. Ne paslaptis, jog mokslo įrodyta apie sekso teigiamą naudą žmogaus psichinei bei fizinei sveikatai“, – sako Mantas (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas).
Prieš beveik du dešimtmečius jis patyrė stuburo traumą nelaimingo atsitikimo metu – paslydo, įkrito į baseiną, lūžo kaklas. Vis dėlto tai nesutrukdė Mantui gyventi visaverčio gyvenimo, sukurti santykius su sveika moterimi ir mėgautis gyvenimo teikiamais malonumais, tarp jų – ir seksu. Mantas atviras – aplinkiniai išdrįsta paklausti „na, o kaip ten viskas vyksta, turint negalią“?
„Ypač žmonės, su kuriais daug bendrauju, tarkime, darbe ar laisvalaikiu. Net svetimi žmonės išdrįsta paklausti, jei apie tai pasisuka pokalbis. O įdomu viskas: pradedant nuo to, ar apskritai galiu mylėtis, ką jaučiu ir ko nejaučiu, ir baigiant, ką galiu lovoje, ir ko negaliu“, – atvirai sako Mantas.
Jis teigia, kad dažnai sveiki žmonės mano, jog „ratukuose“ sėdintys žmonės sekso neturi ir jo jiems nė nereikia: „Stereotipas įsišaknijęs vienas – nevaikšto, tai ir negali.“ Tik pabendravę esą viską susidėlioja į savas lentynas – pasirodo, jiems ir reikia, ir jie gali.
Mantas prisipažįsta pats daug domėjęsis galimybėmis gyventi intymų gyvenimą po traumos. Baimių nebuvo, žinojo, kad ir po traumos žmonės gali seksu mėgautis ne tik pasyviai, bet ir patys suteikti malonumą partnerei. „Jei su žmogumi prieini iki intymių santykių, tai tikrai ir jautiesi, ir esi lygiavertis“, – tikina Mantas.
Vyras prisipažįsta – jam pasisekė, kad jo sutiktoms merginoms emocinės baimės buvo tik pirmo pokalbio metu, kol nesužinojo, kad seksas nebus uždraustas vaisius. Vėliau viskas vykdavo ir vyksta natūraliai. „Aišku buvo ir tokių, kurios neperlipo barjero ir tiesiog pasitraukė. Bet kai myli, yra kitaip. Meilė – stipri varomoji jėga, ji nepaiso kliūčių“, – teigia Mantas.
Aišku buvo ir tokių, kurios neperlipo barjero ir tiesiog pasitraukė. Bet kai myli, yra kitaip. Meilė – stipri varomoji jėga, ji nepaiso kliūčių, – teigia Mantas.
Vyras sako dažnai girdintis sveikų žmonių pasvarstymus, kad galbūt žmogus su negalia gali sukurti santykius ir gyventi seksualinį gyvenimą tik su tokiu pačiu fizinę negalią turinčiu žmogumi. Anaiptol. Manto teigimu, dažnai pakanka tik trupučio informacijos, žinojimo, jog gali būti ir nebūtinai taip. Bet šviesti visuomenę šiuo klausimu dar reikia ir, jo teigimu, tikrai būtina.
„Preliudija būna kaip ir visų žmonių, kurie nori jos. Tai – kiekvieno fantazijos ir pasitikėjimo vienas kitu reikalas. Truputėlį sunkiau turėti spontanišką seksą, nes turint fizinių apribojimų sunkiau laisvai pasiruošti pačiam seksui, t. y. pasirūpinti higiena ir pan.“, – paaiškina Mantas. Žinoma, turint fizinių apribojimų, ko gero, sunku išbandyti visą kamasutrą, nusikvatoja vyras.
Vis dėlto seksas poroje, kurioje vienas iš partnerių turi negalią, esą toks pats svarbus kaip ir sveikų žmonių poros gyvenime. „Seksas ir jo poreikis gimsta galvoje. Pagrindinės reakcijos bei supratimas vyksta taip pat galvoje. Kūnas yra tik įrankis mėgautis seksu ar pratęsti giminę“, – įsitikinęs pašnekovas.
Komentuoja „Northway“ medicinos centro gydytoja endokrinologė, seksualinės medicinos gydytoja, medicinos mokslų daktarė, profesorė Birutė Žilaitienė:
Žmonės su fizine negalia turi tokius pat seksualinius poreikius kaip ir sveikieji. Iš tiesų egzistuoja ne vienas mitas apie neįgaliųjų seksualumą, kurių didžiausias yra tas, kad neįgalieji yra mažiau seksualūs už sveikuosius. Kiti plačiai paplitę mitai apie seksą, ypač neįgaliųjų: seksas reiškia lytinius santykius; kalbėjimas apie seksą yra nenatūralus ir nereikalingas; seksualinius veiksmus turi inicijuoti vyras; seksas turi būti spontaninis; tik gera erekcija užtikrina seksą, patenkinantį partnerius; kokybiškas seksas turi baigtis orgazmu.
Iš tiesų eilė tyrimų paneigia mitą apie tai, kad žmonių su fizine negalia seksualiniai poreikiai yra kitokie, nei sveikųjų, tik dažnai jie yra pamirštami sveikatos priežiūros specialistų, kurie dirba su neįgaliaisiais, o ir visuomenės požiūris į neįgaliuosius nepakankamai brandus.
Vis dar trūksta visuomenės sąmoningumo, priimant fizinę negalią turinčius žmones kaip lygiaverčius, dažnai jie laikomi belyčiais, ignoruojami jų poreikiai, taip pat ir seksualiniai. Todėl ir kalbėjimas plačiajai visuomenei apie specifines neįgaliųjų problemas neabejotinai yra reikalingas.
Fizinės negalios priežasčių yra labai įvairių. Pacientai, patyrę nugaros smegenų traumas, dažniausiai skundžiasi erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimu, moterys – lubrikacijos ir orgazmo sutrikimu. Priklausomai nuo stuburo traumos aukščio, ištinka rankų ir kojų, dubens organų ar tik kojų ir dubens organų paralyžius. Paralyžius gali būti visiškas ar dalinis, kai dalis jutimų išlieka, tuomet ir seksualinės funkcijos sutrikimas mažesnio laipsnio.
Kita gana dažnai pasitaikanti neįgalumo priežastis – amputacijos. Tai anatomiškai nesutrikdo seksualinės funkcijos, bet pacientai dažniau skundžiasi potraukio sumažėjimu, kurį paprastai nulemia psichologinės problemos.
Kitos neįgalumo priežastys – galvos smegenų traumos, buvę insultai, išsėtinė sklerozė – taip pat gali pakenkti žmogaus seksualinį atsaką.
Iš tiesų žmogaus su fizine negalia ir sveikojo partnerystė yra sudėtingesnė, reikalaujanti daugiau abipusių pastangų, nei dviejų neįgalių žmonių. Bet yra daugybė pavyzdžių, kai vienas kitą mylintys žmonės įveikia visus sunkumus, sukuria šeimas, susilaukia sveikų vaikų ir gyvena juos patenkinantį seksualinį gyvenimą.
Kaip minėjau, vienas iš paplitusių mitų yra tai, kad seksas būtinai reiškia lytinius santykius. Jei lytiniai santykiai neįmanomi dėl vieno ar abiejų partnerių neįgalumo, yra daugybė kitų intymumo formų – nuo bučinių, glamonių iki masturbacijos. Statistika teigia, kad iki 20 procentų sveikų moterų orgazmo dažniausiai nepasiekia ir įprastinėje partnerystėje, bet džiaugiasi santuokos teikiamu intymumo malonumu.
„Mes lygūs“ – specialus žurnalistės Kristinos Aržuolaitienės, 2017 m. gavusios „Žiniasklaidos balso“ apdovanojimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose, projektas. Jis skaitytojams atskleis temas, kurios visuomenėje skatina lygybę: nepriklausomai nuo lyties, pasirinktos profesijos, seksualinės orientacijos, odos spalvos, socialinės padėties, religijos ar kitų veiksnių, visi esame lygūs.
Galite pasiūlyti kitą projekto pašnekovą? Rašykite el. paštu k.aksamitaite@15min.lt
Visus projekto tekstus rasite ČIA.
