Susipažino per „Tinderį“
Rimantė ir Katharina oficialiai kartu dvejus metus. Katharina pamena, kaip pamatė lietuvės Rimantės profilį pažinčių programėlėje „Tinder“ – jos anketa iškart patraukė akį. Jau po trumpo susirašinėjimo mergina suprato, kad Rimantė jai patinka ir metas susipažinti „gyvai“.
„Mes pirmą kartą susitikome Kelne. Nusprendėme kartu nueiti į kelis technomuzikos klubus, tačiau juose ilgai neužsibuvome. Juos išmainėme į naktinį pasivaikščiojimą palei Reiną“, – romantišką pirmąjį pasimatymą prisimena Katharina.
Pastaroji pamena, kad Rimantė jai atrodė tokia miela, kad netrukus užgimė ir šilti jausmai jai. „Dabar esame pažįstamos apie trejus metus. Per šį laiką buvo įvairių etapų – ir sunkių, ir gerų laikų, tačiau jau dvejus metus oficialiai „draugaujam“, – priduria Katharina.
Ir čia pat įsiterpia Rimantė. „Aš tuo metu buvau ką tik pradėjusi dirbti Vokietijoje, jaučiausi be galo vieniša ir tiesiog norėjau susirasti draugų, tik draugų (pabrėžia!), todėl atsisiunčiau „Tinder“, – pamena, kad ieškoti meilės per šią programėlę nė negalvojusi Rimantė.
Tačiau nutiko taip, kad būtent čia ji atrado Kathariną. „Iki mūsų pirmojo susitikimo bendravome tik kaip draugės, o kai susitikome, iškart pajutau didžiulę trauką jai, o po kurio laiko įsimylėjau“, – atvirauja lietuvė.
Susvetimėjo su mama
Į šiuos santykius abi atėjo su skirtingomis istorijomis. Katharina, susitikusi su Rimante, vis dar buvo įsipareigojusi vyrui. Tačiau tie santykiai buvo toksiški, o atsiradus naujai simpatijai – Rimantei, tie santykiai pagaliau priėjo liepto galą.
„Tie santykiai, bendravimas juose tiesiog buvo siaubingas, ir vis labiau supratau, kad mes tiesiog vienas kitam netinkame. Supratau, kad mums geriau būti tik draugais, o ne pora – po kiek laiko ir mano buvęs vaikinas tai suvokė“, – dalijasi savo istorija Katharina.
Ji pasakoja, kad būdama 21-erių aiškiai suvokė, kad ją traukia moterys. „Tai niekada nebuvo problema nei mano artimiesiems, šeimos nariams, nei draugams. Na, pradžioje galbūt tai buvo nauja, kai ką trikdė, o kai kuriems priešingai – viskas buvo suprantama. Vis dėlto niekas manęs neteisė. Jie priėmė mane tokią, kokia esu, visiškai nepaisydami to, ką aš myliu“, – tvirtina Katharina. Be to, Kelnas – atviras miestas, kurį vienija plačiai mąstanti bendruomenė. „Niekas nesielgia beprotiškai, kai pamato homoseksualią porą“, – apibendrina ji.
Tuo metu Rimantė sako, kad nuo 14 iki 20-ies manė, kad yra homoseksuali. Kai sulaukė pilnametystės, nusprendė atvirai išrėžti mamai, kad ją traukia ne vaikinai, o merginos.
„Ji priėmė tai labai labai sunkiai. Mūsų bendravimas visiškai pasikeitė. Man buvo labai skaudu, kad mama negali priimti manęs tokios, kokia esu. Taip pat ir mano mamai buvo be galo sunku – ji stengėsi suprasti, kur suklydo mane augindama, kodėl nesu „normali“, ką žmonės pasakys (esu iš nedidelio miestelio). Nuo to laiko abi stengėmės daug nekalbėti ta tema, laikėmės atstumo viena nuo kitos, labai atitolome, tapome lyg du nepažįstami žmonės“, – skaudžiais prisiminimais dalijasi Rimantė.
Kai galiausiai suprato, kad yra biseksuali, mamai tai mažai terūpėjo. Vis dėlto maždaug prieš dvejus metus įvyko lūžis – ji su mama vėl ėmė nuoširdžiai bendrauti.
Vokietija išlaisvino
Rimantė prisipažįsta, kad apskritai paauglystėje jautėsi kitokia nei visi, nes tuo metu nepažinojo nė vieno homoseksualaus ar biseksualaus žmogaus. Kurį laiką ji net gėdijosi kam nors prasitarti apie savo lytinę orientaciją. Vėliau viskas esą kardinaliai pasikeitė.
Katharina antrina mylimajai: „Blogiausias dalykas, kurį kas nors gali padaryti, yra keistai pasižiūrėti į tave, kai tu bučiuoji tos pačios lyties asmenį. Mano patarimas: nusispjaukit ant jų ir bučiuokitės į sveikatą!“
„Sutikau daug liberalių ir „netradicinės“ orientacijos žmonių, mano pačios požiūris į viską pasikeitė. O persikėlus gyventi į Vokietiją, pradėjau jaustis visiškai laisva ir nebijoti vidury judrios gatvės pabučiuoti merginos ir už tai nesulaukti kreivų žvilgsnių ar replikų“, – pozityviais pokyčiais gyvenime džiaugiasi Rimantė.
Katharina antrina mylimajai: „Blogiausias dalykas, kurį kas nors gali padaryti, yra keistai pasižiūrėti į tave, kai tu bučiuoji tos pačios lyties asmenį. Mano patarimas: nusispjaukit ant jų ir bučiuokitės į sveikatą! Mes laisvi žmonės ir galime daryti, ką norime – be jokio pasmerkimo.“
Rimantės rankos ir širdies paprašė Katharina. Pasipiršo mylimajai Kelne, jų mėgstamiausioje vietoje. „Tai – nedidelis tiltas, po kuriuo kursuoja traukiniai, o nuo jo atsiveria neįtikėtinai tobulas miesto vaizdas. Tai įvyko vakare, o vakarai man patinka“, – šypteli Katharina.
Rimantė antrina jai, kad tiltas, po kuriuo susiraizgę daugybė traukinių bėgių, labai primena Vilnių, todėl jai dar džiaugsmingiau, kad ta didžioji akimirka įvyko būtent ten.
Planuoja vestuves
Jau šios vasaros pabaigoje jos planuoja sumainyti aukso žiedus. Ir kai pasisuka kalba apie planuojamas vestuves, Katharina džiugiai ir pakiliai sušunka „O taip, vestuvės planuojamos!“
Katharina sako, kad šios dienos labai laukia – pasauliui įrodys, kad jos su Rimante priklauso viena kitai: „Aš tokia laiminga, kad dabar homoseksualūs žmonės gali tuoktis! Mudvi su Rimante vis dar planavimo procese, nes turime suderinti abiejų norus, kad abi liktume patenkintos.“
Katharina sako tądien norinti pasipuošti balta vasariška suknele – nebūtinai ilga, mat nori gerai pašėlti ir pašokti – juk tai jųdviejų šventė: „Be to, reikėtų prisiderinti prie Rimantės suknelės, kad visi matytų, kaip viena kitai tinkame. Mes jau išsirinkome žiedus. Noriu kuklios vestuvių šventės artimųjų rate. Kiekvienas jaustųsi patogiai be daugybės „reikia“ ir „nereikia“. O tai reiškia, kad ir labiau atsipalaidavę. Tiesiog noriu, kad žmonės švęstų su mumis ir kad jiems būtų smagu.“
Rimantė tam pritaria, pridurdama norinti „mažytės šventės, gan paprastos suknelės, taip pat, kad visi svečiai jaustųsi nesuvaržyti“.
Gyvens Vokietijoje
Susituokusios jos planuoja likti gyventi Vokietijoje. Katharina įsitikinusi, kad Vokietija yra liberali ir saugi vieta gyventi. Be to, esą dar svarbiau tai turint minty, kad ateity jos augins vaikus: „Jie gautų gerą išsilavinimą, puikias sveikatos paslaugas.“
Rimantė mano, kad Lietuva po truputį laisvėja ir keičiasi, vis daugiau žmonių esą pradeda suprasti, jog tos pačios lyties poros nėra kažkas bloga, tačiau iki visiškai laisvo požiūrio ir supratimo, kad šeima gali būti ir du tos pačios lyties žmonės, Lietuvai dar reikia nueiti ilgą kelią.
Vaikai – dar ne dabar
Katharina gimė ir užaugo Vokietijoje. Šiuo metu dirba ir mąsto apie studijas. „Aš šiuo metu mokausi vokiečių kalbos ir dvi dienas per savaitę dirbu. Vėliau noriu studijuoti, nes Lietuvoje nebaigiau savo pradėtų studijų“, – priduria Rimantė.
Noriu kuklios vestuvių šventės artimųjų rate. Kiekvienas jaustųsi patogiai be daugybės „reikia“ ir „nereikia“.
Mąstydamos apie tolimesnę ateitį jos galvoja ir apie vaikus. „Ateityje, taip. Tai reiškia, kai mūsų finansinė situacija bus stabilesnė, turėsime didesnį butą, tuomet ateis laikas vaikams. Bet pirmiausia norime susikurti tvirtą pagrindą jiems, kad jiems nieko netrūktų. Man tai svarbiausia. Norėčiau turėti du vaikus – nors labai bijau to, norėčiau pagimdyti vieną aš, o kitą – Rimantė“, – atvirauja Katharina.
O štai Rimantė prisipažįsta, kad mielai abu gimdymus perleistų Katharinai, bet tikrai labai labai tolimoje ateityje.
„Žmonės yra žmonės, jų charakteris nesikeičia vien dėl seksualinės orientacijos. 2018-aisiais kiekvienas, kuris iki šiol tokius žmones teisia, turėtų pradėti priimti juos ir suvokti, kad tu negali pasirinkti savo seksualinės orientacijos“, – sako Katharina.
Tuo metu Rimantė ragina nebijoti atsiskleisti: „Tai padės jums ir kitiems LGBT+ asmenims. Kiti pastebės, kiek daug žmonių aplink juos nėra tos „tradicinės“ orientacijos ir supras, jog tai nėra jokia liga, jog mes tokie patys lygūs, kaip ir jie. Meilė yra meilė.“
Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių LGBT asmenys vis dar dažnai susiduria su nepriėmimu. Dėl šios priežasties jie gali vengti tam tikrų situacijų, neretai nedrįsta kreiptis ir dėl psichologinės pagalbos. Šiuo metu Vilniuje yra renkama psichologinės paramos grupė LGBT patirčių turintiems žmonėms. Norintys dalyvauti, gali kreiptis į psichologę Grytę Ruzgę telefonu 8 684 45604 arba el. paštu grytei@gmail.com.
_________________________________________________________________
„Mes lygūs“ – specialus žurnalistės Kristinos Aržuolaitienės, 2017 m. gavusios „Žiniasklaidos balso“ apdovanojimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose, projektas.
Jis skaitytojams atskleis temas, kurios visuomenėje skatina lygybę: nepriklausomai nuo lyties, pasirinktos profesijos, seksualinės orientacijos, odos spalvos, socialinės padėties, religijos ar kitų veiksnių, visi esame lygūs.
