Atšauktas 2018 m. Nobelio literatūros premijos teikimas, teatro direktoriaus savižudybė, kalnas prašymų atsistatydinti – tai pastarojo meto naujienos, šokiravusios Švediją ir garsiai nuaidėjusios tarptautiniu mastu.
Švedijos feministinis judėjimas #metoo susilaukė kaltinimų dėl to, kad peržengė ribas.
Vis dėlto ne tik kaltinimų, bet ir palaikymo teigiant, kad pagaliau sisteminės ir šitiek metų užslėptomis buvusios priekabės prie moterų susilaukia tinkamo įvertinimo. Renginyje diskutuota apie tai, kaip judėjimas paveikė visuomenę, kiek žalos ir/ar naudos jis atnešė, kokia yra žurnalistų ir darbdavių atsakomybė.
Priminė neregėtą krizę
Viešnia iš Švedijos, žurnalistė ir žurnalistų profsąjungos lyderė, teisininkė Hanna Nyberg pirmiausiai apžvelgė neregėtą krizę, supurčiusią Švedijos karališkąją akademiją ir Nobelio premijų komitetą. Dėl seksualinio priekabiavimo skandalo nuspręsta šįmet neskelbti Nobelio literatūros premijos laimėtojo. Akademijoje krizę sukėlė fotografas Žanas Claude'as Arno, kurį 18 moterų apkaltino seksualiniu priekabiavimu. Ž.C.Arno yra susituokęs su Katarina Fosterson, kuri priklauso komitetui, svarstančiam, kam skirti literatūros premiją. Fotografas taip pat rengia projektus, kuriuos finansuoja Švedijos mokslo akademija. Pastaroji nusprendė nepašalinti K.Fosterson iš komiteto dėl interesų konflikto.
Viešnia iš Švedijos taip pat priminė, kad Nobelio literatūros premiją skiriančią Švedijos akademiją užliejo atsistatydinimo banga. Akademijos nariai yra išrenkami iki gyvos galvos ir iš principo negali atsistatydinti, bet jie gali palikti savo kėdes tuščias. Tuomet Švedijos karalius įsikišo ir išsprendė šią problemą, pakeisdamas taisykles.
Tragiška baigtis
Hanna Nyberg išskyrė ir vieną #metoo istoriją su tragiška baigtimi. 58-erių Stokholmo teatro vadovas buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu, apie tai pirmasis paskelbė švedų leidinys „Aftonbladet“. Remtasi ne vienu anoniminiu šaltiniu. Kaltinamasis nusižudė. Daugybė žiniasklaidos priemonių skelbė jo tapatybę ir atvaizdą. Vėliau buvo pranešta, kad jo elgesys buvo netinkamas, tačiau nelaikomas seksualiniu priekabiavimu.
Po #metoo, pasak H.Nyberg, Švedijos žiniasklaidai svarbūs keli etiniai principai: ar pakankamai išklausomi tie, kurie sako priešingą poziciją; ar daug dirbama su anoniminiais šaltiniais; kas žiniasklaidą išskiria iš socialinių tinklų, kuriuose galima parašyti pavardę, kaltinant seksualiniu priekabiavimu? Ar ne per lengvai žiniasklaida viešina vardus ir pavardes tų, kurie kaltinami?
Seksualinis priekabiavimas žiniasklaidos priemonėse
Viešnia iš Švedijos taip pat pasakojo apie tai, kad žiniasklaidos atstovai jos šalyje dalijosi seksualinio priekabiavimo atvejais su grotažyme #deadline. Norėdami(-os) sustabdyti seksualinį priekabiavimą žiniasklaidos priemonėse, žmonės dalijosi savo patirtimis.
H.Nyberg pateikė vienos žurnalistės liudijimą: „Aš buvau išprievartauta dviejų žurnalistų, kai buvau jauna nepriklausoma žurnalistė, pradedanti karjerą. Man buvo labai gėda, todėl tylėjau.“ Ji kėlė retorinį klausimą, kaip eiti į darbą, jei tai jūsų vadovas, jei rytoj laukia susirinkimas, kaip tokiu atveju susitelkti į darbus?
Apibendrindama ji teigė nemananti, kad iš esmės #metoo Švedijoje nuėjo per toli. Esą moterys turi turėti savo tribūną kalbėti apie seksualinį priekabiavimą. Be to, buvo suvienytos moterys iš skirtingų sričių, imta diskutuoti apie sveiką darbinę aplinką, pereita prie stipresnių baudžiamųjų priemonių už seksualinius nusikaltimus.
Bet reikia diskuotuoti: kur riba tarp flirto ir priekabiavimo? Bijodamos prarasti darbus moterys tyli. Socialinės medijos gėda – socialiniai tinklai yra viena, o žiniasklaida kas kita.
Be to, darbdaviams perduota daugiau atsakomybės. Akcentuojama, kad žmonės, dirbantys atitinkamoje aplinkoje, turi būti apsaugoti, privalo būti taikomos sankcijos, jei tyrimas darbovietėje, kurioje įtariamas seksualinis priekabiavimas, buvo atliktas ne iki galo, taip pat privaloma pasirašyti konvenciją prieš smurtą lyties pagrindu darbovietėje.
Po viešnios iš Švedijos pristatymo Lietuvos patirtimi pasidalijo Lietuvos žmogaus teisų centro vadove Birutė Sabatauskaitė, Karolis Vyšniauskas, „Nanook“ žurnalistų komandos narys. Jie priminė plačiai nuskambėjusius seksualinio priekabiavimo atvejus Lietuvoje ir kaip jie buvo nušviečiami Lietuvoje.
„Man svarbu buvo išgirsti žurnalistų pozicijas, su kokiais etiniais klausimais, rašydami ar pranešdami apie seksualinio priekabiavimo atvejus, jie susiduria. Klausimai dėl anoniminio šaltinio, informacijos patikrinimo ir t.t. Taip pat pamąstymai, kas svarbu, kad #metoo atneštų pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje“, – 15min teigė B.Sabatauskaitė.
