Atradusi kito žmogaus vidinį pasaulį, Maria Gloria įgijo drąsos padovanoti jam tai, ką turi brangiausio – gyvenimo išmintį, sudėtą į knygą „7 Laiškai Dimai“ ir negimdžiusi tapo mama: „Verta būti drąsiai, verta sekti savo širdies balsu, nes tik tada tu iš tikrųjų gyveni ir kuri geresnį pasaulį. Jei aplinkoje trūksta palaikymo ar sektino pavyzdžio, tapk pati tuo pavyzdžiu sau ir kitiems“, – sako Maria Gloria Lukša.
Troškimas prasmingai veiklai lydėjo nuo pat vaikystės
„Aš nuo pat vaikystės troškau padėti žmonėms. Būdama aštuonerių metų svajojau užaugusi įkurti namus benamiams žmonėms, gatvėje gyvenantiems vaikams ir gyvūnams. Po mokyklos baigimo įstojau į teisę. Tačiau ilgainiui supratau, kad šios studijos ne man. Norėjosi gyvo kontakto, nuoširdaus pokalbio apie žmogaus prigimtį, tikrąją esybę, jo galimybes“, – pasakoja Maria Gloria. Dievas jai taip pat buvo ne svetimas. Tad sudėjusi savo nuolatinį norą padėti žmonėms, gyvą santykį su Dievu ir troškimą skleisti gėrį pasaulyje, moteris pasiryžo vykti į vienuolyną Prancūzijoje, kuriame laukė daug iššūkių ir griežta rutina: „Mano sveikata labai pablogėjo, kamavo tėvynės ilgesys, vargino nemiga ir maisto netoleravimas. Po dvejų metų išmokusi man skirtas pamokas, turėjau grįžti į gimtuosius namus. Kaip tik tuomet man pasiūlė metus praleisti vaikų sodyboje, kurioje augo berniukai išgelbėti iš gatvės. Sutikau“, – prisimena moteris.
Po dvejų metų išmokusi man skirtas pamokas, turėjau grįžti į gimtuosius namus. Kaip tik tuomet man pasiūlė metus praleisti vaikų sodyboje, kurioje augo berniukai išgelbėti iš gatvės. Sutikau, – prisimena moteris.
Maištaujančio paauglio priėmimas į savo širdį
Pamačiusi ten augantį aštuonerių metų berniuką, moteris jį pamilo ir neužilgo tapo jo krikšto mama. Kelias įsivaikinimo link truko net aštuonerius metus. O per tą laiką Maria Gloria baigė mokslus, tapo VU dėstytoja: „Mano krikštasūnis jau buvo devintą klasę bebaigiantis paauglys, pavargęs taikytis prie vis naujų taisyklių. Jis pradėjo viešai gerti, rūkyti, keiktis ir aš supratau viena, jeigu dabar jo nepasiimsiu, vėliau jau bus per vėlu“, – prisimena Maria Gloria.
Mano krikštasūnis jau buvo devintą klasę bebaigiantis paauglys, pavargęs taikytis prie vis naujų taisyklių. Jis pradėjo viešai gerti, rūkyti, keiktis ir aš supratau viena, jeigu dabar jo nepasiimsiu, vėliau jau bus per vėlu, – prisimena Maria Gloria.
Dar prieš tapdama VU dėstytoja, Maria Gloria daug laiko skyrė saviugdai, dalyvavo įvairiuose mokymuose, tobulėjimo seminaruose. Paskutinį tašką apsisprendimui įsivaikinti uždėjo Anthony Robbins mokymuose, kuriuose įvyko asmeninė transformacija: „Aš suvokiau, kad mano širdis yra kupina meilės, kuri prašyte prašosi būti dalinama. Aš patikėjau, kad esu stipri ir galiu pati užauginti savo krikštasūnį. Aš suvokiau, kad tikrasis mano pašaukimas yra padėti žmonėms atrasti jų talentus, stiprybes bei patikėti savimi“. Tad po šių mokymų moteris apsisprendė, kad dabar yra tas laikas, kai vaikui labiausiai jos reikia ir ji jau nebegali daugiau bijoti. Susitvarkiusi būtiniausius dokumentus, Marija išsinuomavo dviejų kambarių butą ir parsivežė krikštasūnį pas save: „Nuo tos dienos jis tapo neatskiriama mano širdies dalis, tapo MANO vaiku“.
Savyje atrado vidinę jėgą ir stiprybę
„Padėjusi užaugti ir atsiskleisti vaikų namų auklėtiniui, kuris galiausiai tapo mano didžiausiu gyvenimo stebuklu, aš suvokiau, kad galiu padėti daugeliui atskleisti jų vidinį potencialą, suvokti, kad kiekvienas esame išskirtiniai ir nepakartojami, o svajonės pildosi tik tada, kai patys imamės drąsių veiksmų“, – sako „Išdrįsau pradėti“ herojė.
„Tačiau suvokiau, kad taip pat svarbu visa širdimi tikėti savo priimtu sprendimu, nes nebūtinai aplinkiniai supras ir palaikys“. Kelias į vienuolyną bei buvimas jame buvo grįstas akmenimis, varginantis ir alinantis. Tačiau pasirinkus koučingą, užauginus ir išleidusi į platųjį pasaulį sūnų, moteriai viskas klostėsi labai sklandžiai, organiškai, lyg savaime: „Į mano gyvenimą ėmė plūsti tinkamos situacijos, žmonės, pinigai. Pabaigus mokymus („Robbins-Madanes Training“ kompanijoje, JAV) iškart susiradau klientų ir pamažu augu, drauge augindama ir klientų ratą. Kol kas dar neįkūriau vaikystėje svajotų namų varguoliams. Tačiau turiu nuostabų sūnų. Namuose smagiai uodegas vizgina du šuniukai, paimti iš prieglaudos. O mano širdis dega dėkingumu gyvenimui ir džiaugsmo atradimais“, – džiaugiasi Maria Gloria.
Palaikymas tik iš artimiausių žmonių
Nusprendusią įsivaikinti paauglį, Maria Gloria palaikė mama: „Ji visą gyvenimą man sakė, kad turiu daryti tai, kuo dega širdis. Ji palaikė ir mano išvykimą į vienuolyną, sakydama, jog mano širdis nenurims, kol nepadarysiu to, kur link ji kviečia. Pritariamą žodį tarė ir kelios mano vaikystės laikų draugės. Tai buvo visas mano palaikymas. Tėčiui ši mintis nepatiko, mano abu broliai taip pat nesuprato šio mano sprendimo“, – guodėsi moteris.
„Tačiau didžiausią nuostabą man sukėlė pamaldžios bendruomenės moterys, su kuriomis anuomet lankiau maldos grupę. Kai joms pranešiau, jog apsisprendžiau įsivaikinti krikštasūnį, jos pradėjo mane atkalbinėti. Argumentai buvo tokie: tu per jauna, paauglys per didelė atsakomybė; ką darysi, jei jis pradės maištauti ir pabėgs iš namų. Jos buvo geros moterys, tačiau supratau, kad jų lūpomis kalbėjo baimė ir nepasitikėjimas. Aš taip pat suvokiau, kad visa tai, ką jos kalba gali iš tikrųjų įvykti, tačiau aš jau buvau apsisprendusi. Ir nežadėjau trauktis. Tad tądien priėmiau dar vieną skaudų, bet svarbų sprendimą. Nutariau apsupti save tik tais žmonėmis, kurie palaiko ar bent jau netrukdo man daryti tai, ko trokštu. O su tais, kurie nepalaiko manęs, nusprendžiau nebendrauti tol, kol užauginsiu savo vaiką. Tų moterų neliko mano gyvenime“, – sako moteris.
Patarimas, trokštantiems įgyvendinti svajones
Skaitytojams Maria Gloria pataria įsiklausyti į savo širdį ir sekti jos balsu. Moteris teigia supratusi, kad geriausio laiko už dabar niekada nebus. „Jeigu širdyje užgimė noras kažko imtis, jis ne veltui pasibeldė būtent į tavo širdį“, – sako moteris. „Dideliems pokyčiams pradėti kartais pakanka mažo pirmojo žingsnelio: nuomonės pakeitimo, savo stipriųjų pusių suvokimo, mokymų ar susitikimo su reikiamu asmeniu.
Ir reikalams pajudėjus tereikia žengti antrąjį žingsnį, tada trečiąjį ir tau tikrai pavyks!“, – patarimais dalijasi Maria Gloria, pridurdama, jog tikrai verta turėti dideles svajones ir atkakliai imtis veiksmų jų siekiant: „Jeigu tai tavo kelias, visa Visata, Dievas ar pasaulio energija tau padės“, – išmintimi dalijasi moteris.
