„Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai išplatintame pranešime pastebi, kad kalbėti apie tai daliai žmonių vis dar atrodo tabu.
Moterų intymi higiena – labai subtilus dalykas. Pastebima, kad tai vis dar nepatogi tema bet kokio amžiaus moterims, ypač paauglėms, tačiau situacija po truputį gerėja.
„Moterys linkusios daugiau domėtis šia tema internete, galbūt, aptarti su draugėmis, savo ginekologe ar vaistininke. Vis dažniau šia tema imama kalbėti įprastai, kaip ir turėtų būti. Vaistinėje tikrai galime padėti išsirinkti tinkamiausias kasdienio naudojimo priemones – prausiklius, įklotus ir priemones jau pasireiškus kažkokiems nepageidaujamiems simptomams“, – sako vaistininkė Regina Molotkova.
Moters higiena ir ekologija
Ypatinga higiena svarbi menstruacijų metu, nes menstruacijų kraujas yra labai palanki terpė bakterijų dauginimuisi bei infekcijoms atsirasti ir plisti. Vaistininkė pataria, kad sprendžiant, ką pasirinkti – įklotus ar tamponus, moterims geriausia remtis savo patirtimi.
Vis dėlto ginekologai pirmenybę teikia įklotams, nes jie, kitaip nei tamponas, leidžia menstruacijų kraujui laisvai ištekėti iš makšties. Bet to jie sugeria daugiau skysčio, o teisingai naudojant įklotus ir laiku juos keičiant pratekėjimo tikimybė yra kur kas mažesnė nei naudojant tamponus.
Šiandien vis dažniau matoma, kad svarbios tvarumo ir ekologijos idėjos pasiekia ir moterų intymios higienos sritį, vaistininkai pastebi, kad vis daugiau moterų renkasi labiau ekonomiškas ir ekologiškas higienos priemones, taip eidamos tvaresniu keliu.
Menstruacinė taurelė buvo sukurta ir patentuota dar 1932 m. JAV, tačiau tik 8-ajame dešimtmetyje jos pradėjo populiarėti.
„Populiarėja daugkartiniai įklotai ir menstruacinės taurelės. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad daugkartinių įklotų apsauga gali būti mažiau patikima, jie yra ne visada patogūs naudoti. Naudojant menstruacijų taureles, svarbu jas reguliariai ištuštinti, turėti galimybę dezinfekuoti ar išplauti“, – kai kurias moteris atbaidančius trūkumus įvardija R.Molotkova.
Bene didžiausia inovacija šioje srityje vis dar įvardijama menstruacinė taurelė. Tiesa, ji buvo sukurta ir patentuota dar 1932 m. JAV, tačiau tik 8-ajame dešimtmetyje taurelės pradėjo populiarėti. Lietuvoje taurelės pasirodė prieš 8 metus, tačiau, pasak vaistininkės R.Molotkovos, dar ir šiandien nemaža dalis moterų apie jas nieko nežino. „Galima teigti, kad tai yra absoliuti naujovė moterų higienos srityje ir visiškai kitas požiūris į menstruacinę higieną. Skirtingai nuo tamponų ar paketų, menstruacinė taurelė kraują surenka, o ne sugeria jį“, – akcentuoja vaistininkė.
Priklausomai nuo kraujavimo gausumo, su taurele galima išbūti jos neištuštinus iki 12 val. Jei kraujavimas yra gausesnis, taurelę tenka ištuštinti 2–4 kartus per dieną.
Priklausomai nuo priežiūros, taurelė gali tarnauti 2–5 metus (ar net iki 10 metų). Keisti taurelę į naują reiktų tada, kai atsiranda pažeidimų ar medžiaga susidėvėjo, tapo lipni, arba pradėjo dirginti makštį. Laikui bėgant taurė gali natūraliai pasikeisti, tačiau tai nepablogina jos funkcionalumo.
Nepamiršti saiko
Pasak vaistininkės, svarbiausia žinoti ir atkreipti dėmesį, kad moterų intymios higienos tikslas – palaikyti normalią makšties mikrofloros rūgštinę terpę, todėl praustis reikia ne per daug ir ne per mažai, naudoti tik specialiai tam skirtas priemones. Įprastos dušo želės ar, dar blogiau, muilo naudojimas intymioms kūno vietoms gali tik pakenkti, nes tai sukuria palankią terpę kenksmingoms bakterijoms.
Renkantis intymios higienos priemones labai svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Rekomenduojama, kad sudėtyje būtų pieno rūgšties, kuri normalizuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei įvairių, geriausia natūralių, antiseptinių sudedamųjų dalių. Pasak vaistininkės, dažniausiai tai yra ramunėlių ekstraktas, kuris skatina odos ir gleivinės gijimą, mažina niežėjimą ir perštėjimą, medetkų ekstraktas, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis ir mažinantis paraudimą, šalavijo ekstraktas, turintis priešuždegiminį poveikį bei alijošiaus ekstraktas raminantis ir drėkinantis odą, mažinantis sudirginimą.
Visgi vaistininkė akcentuoja, kad rūpinantis intymia higiena svarbu prisiminti, jog priemonių vartojimas turėtų būti ne tik pagrįstas, bet ir saikingas. Prie ilgalaikės intymios higienos priprantama, ji tampa neveiksminga, gali alergizuoti ar sukelti visai priešingą efektą: oda ir gleivinė išsausėja, erozuojasi, pagausėja išskyrų.
„Nesant galimybei apsiprausti vandeniu (pavyzdžiui, keliaujant), galima naudoti ir drėgnas servetėles, skirtas intymiai higienai – tik nereikėtų jomis piktnaudžiauti. Kaip ir įprastai prausiantis, servetėlėmis reikėtų valytis nuo makšties išangės link, o pačios servetėlės turėtų būti kuo natūralesnės“, – paaiškina R.Molotkova.
Naudojant intymios higienos priemones vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad jų paskirtis nevienoda. Vienos jų palaiko makšties drėgnumą, kitos atkuria natūralią makšties bakterijų ekosistemą ar fiziologinę pH pusiausvyrą. Dar kitos – skatina epitelizaciją ar blokuoja patogeninių bakterijų prisitvirtinimą prie gleivinės, todėl dėl galimos nusiskundimų kilmės ir priemonės pasirinkimo reiktų tartis su specialistu.
