2023 10 16

Moterys atskleidė, kodėl vis dažniau pasirenka gyventi vienos: vyrams tai nepatiks

Pastarojo meto tyrimai rodo, kad vienišą gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių skaičius nuosekliai didėja jau beveik šimtmetį. Ne tik iš spaudos antraščių, tokių kaip „vienišių epidemija“, „žmonės atsisako gyventi porose“, bet ir realaus gyvenimo pavyzdžių pastebime ryškėjančias tendencijas gyventi po vieną.
Psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė (dešinėje) ir asociatyvi nuotr.
Psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė (dešinėje) ir asociatyvi nuotr. / Shutterstock ir T.Biliūno nuotr.

Kiekvienas pažįstame ne vieną tiek jauną, tiek vyresnio amžiaus žmogų, apsisprendusį gyventi be poros. Keičiasi ir požiūris į vienišius. Anksčiau aplinkiniai į juos žiūrėdavo su gailesčiu ar užuojauta, o šiandien taip jau nebėra. Kas lemia tokius pasirinkimus? Kodėl gyventi vieniems tapo patrauklu?

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Rūta Kažimėkienė
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Rūta Kažimėkienė

Sociologinių tyrimų duomenys įdomūs ar net pribloškiantys: paskaičiuota, jog per paskutinius 50 metų JAV gyvenančių suaugusių vienišių skaičius padvigubėjo; jau 2012 metais 60 proc. suaugusių Stokholmo gyventojų gyveno vieni. Tai tik keli skaičiai iš kelių šalių, tačiau panaši kryptis, nors ne visur vienodu intensyvumu, stebima visame pasaulyje.

Kalbant apie Lietuvą, mūsų taip pat neaplenkė pasaulinės „gyvenimo po vieną“ epidemijos tendencijos – analizuojant Lietuvoje vykdytą namų ūkių apskaitą paaiškėjo, kad 2021 metais didžiausią namų ūkių dalį – beveik 45 proc. – sudarė vieno asmens namų ūkiai.

Kas lemia pasirinkimą gyventi vieniems?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis