Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Moterys išgyvena emocinę pandemiją: Lietuvoje įsigalėjusi pervargusių moterų kultūra

Moterų meilės sau – vidinės vertės pripažinimo ir savęs vertinimo – indeksas skelbia, jog pasaulis šiuo metu išgyvena dar vieną krizę. Iš daugiau nei 22 tūkst. įvairaus amžiaus apklaustųjų 21-oje šalyje kas antra moteris daugiau savimi abejoja nei save myli, net 60 proc. moterų pripažįsta per mažai save gerbiančios. Tai, jog ir didžioji dalis Lietuvos moterų myli save su išlygomis, atskleidė neseniai įgyvendinta „Spinter tyrimai“ apklausa. Problemos aktualumą aštrina nūdienos realijos – pandemija ir auganti socialinių tinklų įtaka.
Raminta Lapinskaitė
Raminta Lapinskaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Pasaulinis judėjimas kviečia atsigręžti į save

Finansinė padėtis, asmeninių tikslų neįgyvendinimas ir išvaizda yra esminės priežastys, dėl kurių moterys savimi nepasitiki, labiausiai – Pietų Korėjoje, Saudo Arabijoje ir Prancūzijoje. Aukščiausią savivertę jaučia laimingų žmonių šalimi laikomos Danijos gyventojos, taip pat australės ir amerikietės.

Tarp menkiausiai save vertinančiųjų – 37 proc. vienišų moterų ir 38 proc. priklausančiųjų mažumų grupėms. Sunkiai save mylėti sekasi ir jaunoms užsienietėms. Beveik 50 proc. Z kartos respondenčių atsidūrė žemiausioje meilės sau kategorijoje, lyginant su X kartos ir vyresnėmis moterimis, kurių tik 20 proc. vertina save itin prastai.

Tai keletas praėjusių metų pabaigoje pasaulinės grožio kompanijos „The Body Shop“ atlikto unikalaus tyrimo ataskaitos rodiklių. Vadovaudamasi juo bei įmonės socialinės atsakomybės įsipareigojimu savo veikla prisidėti prie visuomenės savivertės didinimo, kompanija inicijavo pasaulinį meilės sau judėjimą, kuriuo norima atkreipti dėmesį į absoliučiai nepasiekiamą idėją – būti tobulomis ir nepriekaištingomis. Kompanija ketina įkvėpti žmones per metus pasidalyti 1 mln. meilės sau veiksmų ir užlieti pasaulį teigiamų visuotinių pokyčių atnešiančia meilės banga.

„Į juos veda pirmiausiai vidiniai pokyčiai. Nors visuomenėje labai gajus nepasitikėjimas savimi ir nesaugumas, norime, kad kuo daugiau žmonių suprastų, jog meilė sau – tai raktas į asmeninę sėkmę, įkvėpimas keistis ir kelias į pasitikėjimą savimi. Grožio kompanijos neretai pelnosi iš šio nesaugumo jausmo, pakirsdamos pasitikėjimą bei meilę sau iškreiptais standartais. Tuo tarpu mes tikimės proveržio, aiškiai komunikuodami, jog meilė sau – tai savęs priėmimas, pagarba sau ir leidimas būti tikruoju savimi su visais netobulumais“, – pasakoja kompanijai Lietuvos regione vadovaujanti Skaistė Tarvydienė.

Saviugdos trenerė - apie pervargusių moterų kultūrą

Siekiant išsiaiškinti, kokį santykį su savimi turi Lietuvos moterys, kovo mėnesį įgyvendinta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei pusė tūkstančio 18–75 metų amžiaus moterų. Nors dauguma jų, tai yra 69 proc., teigia save mylinčios ir vertinančios, visgi kai kuriuos dalykus savyje norėtų keisti. Aukšta savivertė ir visiškas pasitikėjimas savimi būdingas tik 16 proc. respondenčių. Nepatenkintų savo išvaizda, gebėjimais ir kitomis savybėmis yra ir apie 15 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos moterų.

Minėtojo meilės sau judėjimo ambasadore Lietuvoje tapusi knygų autorė, saviugdos trenerė Raminta Lapinskaitė prisipažįsta mūsiškes moteris dažnai pavadinanti pervargusių moterų kultūra – nesijaučiame vertos ilsėtis tol, kol neįgyvendiname visų savo darbų plano, nors jų sąrašas yra begalinis.

„Esame linkusios aplinkinių poreikius iškelti aukščiau savųjų, o ilgalaikės to pasekmės gan liūdnos: pervargstame, pasidarome irzlios, viskuo nepatenkintos, reiklios, prarandame vidinę ramybę, jaučiamės gyvenančios ne savo gyvenimą. Ir neretai neatsiperkame tik laikinu pusiausvyros netekimu. Per seminarus bendraudama su moterimis girdėjau ne vieną istoriją apie tai, kaip sustoti privertė tik netikėta liga, panikos ataka ar kita rimta sveikatos problema“, – sako R.Lapinskaitė, greitą gyvenimo tempą įvardijanti kaip vieną nemeilės sau šaknų.

Stereotipai, su kuriais susiduriama nuo mažumės, dar viena priežastis, suformuojanti moterų savivertės spragas. Vos gimusioms joms įteikiama socialinių lūkesčių dėžutė: būti tobulomis mamomis, žmonomis, darbuotojomis, turėti tobulą išvaizdą ir tobulą charakterį, nuolat visus patenkinti.

„Idealu, jei nepavargstame, neišalkstame, neturime savo nuomonės bei poreikių ir niekada nepykstame. Bet būti tobulomis visose srityse neįmanoma, todėl moterys perdega, iš bejėgiškumo suserga depresija, o tobulo kūno formų vaikymasis neretai baigiasi valgymo sutrikimais“, – dėsto R.Lapinskaitė.

Taip pat moterys klaidingai vertina gebėjimą pasirūpinti savimi, darbo ir poilsio režimą, gerą emocinę bei fizinę savijautą – kaip savanaudiškumą, o ne suaugusio žmogaus pareigas sau. Kaip teigia pašnekovė, aukojimasis kitiems, pastangos įtikti bet kokia kaina ir tikėjimasis, jog bus atsilyginta tuo pačiu, yra nesąmoningas įsitikinimas, kuris dėl susikaupusių nuoskaudų, pykčių bei nepasitenkinimo iš tiesų gadina santykius su aplinkiniais ir brandina nemeilę sau.

Karantinas daugumai atnešė teigiamų patirčių

„The Body Shop“ atliktame tyrime išryškėjo tendencija, jog daugeliui moterų pasaulyje pandemija suteikė laiko apmąstymams, prioritetams perskirstyti ir autentiškumui atrasti – jų meilės sau indeksas pakilo. Daugiau laisvo laiko saviugdai, meilės sau paieškoms, pasilepinimui per šiuos metus skyrė ir 12 proc. lietuvių. Tuo, jog sulėtėjusiame pasaulyje dalis moterų tapo laimingesnės, džiaugiasi ir R.Lapinskaitė.

Visgi yra kita medalio pusė. Dar gilesnės nemeilės sau žaizdos dėl izoliacijos ir socialinės paramos trūkumo atsiskleidė toms moterims, kurios ir iki koronaviruso stokojo pozityvių jausmų, turėjo finansinių sunkumų. Vertinant Lietuvos kontekstą, nors pusė šalies apklaustųjų teigia per pandemiją besijaučiančios kaip anksčiau, 37 proc. mūsų šalies moterų pastarieji metai ir neapibrėžtumo situacija išbalansavo jų vidinius pasaulius, atsirado daugiau nepasitikėjimo savimi ir kitų psichologinių problemų.

„Mažamečių vaikų turinčios mamos, tos, kurios neteko darbo, jaunos moterys ir merginos patiria daugiau neigiamų karantino poveikių nei teigiamų. Tokiu atveju maži kasdieniai ritualai ir ugdantis laikas sau yra kaip niekad svarbūs. Kontroliuoti visos situacijos negalima, bet galima jaustis kelių valandų per dieną savininkėmis: skaityti, rašyti dienoraštį, mėgautis gamta ar tiesiog tylėti ir ilsėtis. Laikui bėgant ištikimybė savo ritualams suteikia vidinės stiprybės, jėgų, pasitikėjimo, o su daugiau teigiamos energijos ir nuveikti galime daugiau“, – apie būtinybę nepamiršti savęs išbandymų laikotarpiu primena R.Lapinskaitė.

Socialinė erdvė ir žaloja, ir gydo

Kaip atskleidė pasaulinis tyrimas, žmonių, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daug laiko, savivertė yra prastesnė – savivertės šaltiniu juos laikančios moterys susiduria su nerealistiškais siekiais, lygina save su kitais ir stipriai pakenkia savo tapatybės priėmimui bei vertinimui.

Tačiau tuo pačiu gaunama dvigubai daugiau emocinio palaikymo. Internetas padeda jausti ryšį su tais, kurie mums svarbūs, palaikyti jį su tais, kurių dėl karantino negalima pamatyti. Visgi reikėtų vadovautis gerai pažįstamu dėsniu „kas per daug, tai nesveika“ ir atsirinkti stebimą turinį.

„Jei yra daug neigiamos informacijos arba žmonių, kurie priverčia jaustis prastai, priekaištauti sau, tarkime, dėl kūno formos, gyvenimo pasiekimų ar panašiai, rekomenduoju bent jau kurį laiką nustoti juos sekti. Verčiau paieškoti asmenybių, siunčiančių žinutę, jog su tavimi viskas gerai, tu – žmogus kaip ir aš. Stebėkite socialiniuose tinkluose tuos, kurie įkvepia, skatina šypsotis, labiau džiaugtis ir priimti save“, – pataria R.Lapinskaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų