Moterys renkasi apsisaugojimo nuo nėštumo priemones, kuriomis pačios netiki

Lietuvės lovoje yra linkusios rizikuoti ir rinktis lengviausiai prieinamus apsaugos metodus, nepaisant to, jog pačios juos laiko mažiausiai patikimais. Tai parodė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos inicijuotas tyrimas, kuriuo buvo siekiama sužinoti, kokias kontraceptines priemones žino ir naudoja mūsų šalies moterys.
Kontraceptinės tabletės
Kontraceptinės tabletės / Vida Press nuotr.

Prioritetas – prezervatyvai, trečdalis naudoja „kito ryto“ tabletes

Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad lietuvės dažniausiai renkasi kontraceptinius metodus, kuriems nereikia gydytojo paskyrimo. Populiariausios apsaugos priemonės – vyriškas prezervatyvas, jį naudoja 54 proc. apklaustųjų, ir nutrauktas lytinis aktas (49 proc.). Ketvirtis respondenčių dažniausiai praktikuoja šeimos planavimo metodus. Įdomu tai, kad pačios moterys taip vadinamą natūralų šeimos planavimą ir nutrauktą lytinį aktą, priklausantį tik nuo vyro, įvardina kaip mažiausiai patikimus metodus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prezervatyvai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prezervatyvai

Lygindama Lietuvos ir Europos šalių praktiką, gydytoja akušerė-ginekologė Ingrida Basevičienė pažymi, jog kontraceptinių priemonių vartojimo įpročių skirtumai yra tikrai ryškūs. „Lietuvoje moterys dažnai renkasi nerekomenduojamus ar paprasčiausiai prieinamus apsisaugojimo būdus, tuo metu Europoje moterys daugiau domisi ir supranta hormoninės kontracepcijos naudą“, – teigia gydytoja.

Pasak jos, didelės įtakos tam turi gana žemas mūsų šalies pragyvenimo lygis – lietuvės dažnai pataupo pinigus patikimoms apsaugos priemonėms. „Kitaip nei daugelyje šalių, Lietuvoje kontraceptinės priemonės nėra kompensuojamos. Žinoma, jų naudojimo įvairumas priklauso ir nuo pačių moterų išsilavinimo, žinių, baimių. Didelę įtaką pasirinkimui daro ir jų gydytojo požiūris į naujoves“, – sako I.Basevičienė.

Lietuvės dažnai renkasi nerekomenduojamus ar paprasčiausiai prieinamus apsisaugojimo būdus, tuo metu Europoje moterys daugiau domisi ir supranta hormoninės kontracepcijos naudą.

Akušerės-ginekologės teigimu, tarp Lietuvos moterų plačiai išsikerojęs manymas, kad lytinis aktas nieko nekainuoja. Tačiau jos neįvertina didžiulės nėštumo nutraukimo žalos – tai atsiliepia ir fizinei, ir psichinei moterų sveikatai.

Kalbant apie priemones, kurias turi skirti gydytojas, dažniausiai naudojamos yra kontraceptinės tabletės – jas vartoja beveik kas šešta apklaustoji. Gimdos spirales renkasi 11 proc. moterų. Kitos kontraceptinės priemonės taip pat yra žinomos, bet naudojamos daug rečiau. Iš jų dažniausiai paminėta skubioji kontracepcija – trečdalis ją naudojo kartą ar kelis. Tiesa, vadinamąsias „kito ryto“ tabletes galima įsigyti be gydytojo recepto.

Nors hormoninė kontracepcija yra laikoma viena iš patikimiausių apsaugos priemonių (tyrime kontraceptinės tabletės atsidūrė antroje pagal patikimumą vietoje po sterilizacijos), ji, palyginti su kitomis, yra sunkiau prieinama, tuo pačiu ir rečiau naudojama – 45 proc. moterų nenaudojo šių priemonių nė karto.

Rekomenduojama dviguba kontracepcija

Dauguma respondenčių (67 proc.) prisipažino lytinius santykius turinčios reguliariai. Atsižvelgdama į tai, gydytoja I.Basevičienė jaunoms, seksualiai aktyvioms moterims rekomenduotų dvigubą – hormoninę ir barjerinę – kontracepciją, o vyresnėms patartų rinktis hormonines apsaugos priemones.

Ji pripažįsta, kad nors Lietuvoje moterys vis dar turi baimių, susijusių su hormonine kontracepcija, tai yra vienas iš saugiausių ir patikimiausių apsisaugojimo būdų, o hormoninės kontraceptinės tabletės – vieni iš geriausiai ištyrinėtų preparatų.

Vida Press nuotr./Kontraceptinės tabletės
Vida Press nuotr./Kontraceptinės tabletės

„Man išties keista, jog moterys neatsisako žalingų įpročių, net ir žinodamos neigiamą jų poveikį sveikatai, tačiau į hormoninę kontracepciją vis dar žiūri nepatikliai. Tuo tarpu moksliniais tyrimais įrodyta, jog ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas netgi sumažina riziką susirgti lytinių organų vėžiu“, – priduria I.Basevičienė.

Gydytoja, kalbėdama apie lytinio švietimo padėtį Lietuvoje, jį įvardina kaip prastą ir pastebi, kad net tėvai vengia šnekėti nepatogiomis temomis su savo bręstančiais vaikais.

„Daug tenka dirbti su paauglėmis, todėl dažnai susiduriu su situacija, kai jaunos merginos prašo nesakyti jų tėvams, jog jos jau pradėjusios lytinį gyvenimą, – pasakoja ji. – Manau, kad reikia daug anksčiau vaikus informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas ar paaiškinti kontracepcijos svarbą. Juk informacija, kurią jaunimas gauna iš draugų, dažnai būna iškreipta.“

Bendrovės „Rait“ vykdytoje apklausoje internetu dalyvavo 510 moterų iš visos Lietuvos, kurių amžius – nuo 15 iki 40 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis