Naujųjų metų tikslas: atsikratykite kaltės jausmo ir atleiskite sau savo klaidas

Nepadarėte, nors galėjote, nepaskambinote, nors turėjote laiko, nenuėjote, nors buvote šalia ir galėjote – štai jis, jūsų ištikimasis palydovas – kaltės jausmas ir vėl pulsuoja jūsų viduje.
Kaltė
Kaltė / 123RF.com nuotr.

Beje, ar jūs žinojote, jog jūsų smegenys yra užsiėmusios kaltės paieška, o jos neradusios, jos sugeba pačios sukurti kaltės jausmą? Taip yra todėl, kad žmogaus smegenys nuolat analizuoja priežastis ir pasekmes, padarinius. Taigi kaltės jausmo paieška tėra logiška smegenų veikla – ieškoti kaltės tam, kad mes galėtume mokytis iš savo pačių klaidų.

Kaltės jausmas nėra būdingas vien tik vyrams ar vien tik moterims, kaltės jausmas yra socialinė emocija, sąmoningai ar nesąmoningai lydinti netinkamą žmogaus reakciją, tam tikros pareigos neatlikimą ar morališkai, etiškai, teisiškai neteisingą ir netinkamą veiksmą. Tiesa, psichologai pastebi, jog vis tik moterys dažniau jaučia kaltės jausmą ir tai sieja su tuo, jog būtent moterys turi daugiau įvairiausių susikurtų „vidinių taisyklių“.

Ar kaltė yra jausmas?

Kaltės jausmas tėra savo paties veiksmų vertinimas, kuomet jūs manote, jog pasielgėte neteisingai ir privalote save neigiamai įvertinti, teigia psichologai.

Kaltės jausmas, sąžinės graužimas – šie jausmai tarsi ir turėtų būti vertinami teigiamai, tarkim, jie padeda visuomenei išgyventi, mat individas visokeriopai siekia išvengti nemalonaus, slegiančio kaltės jausmo. Toks siekis gali būti impulsas pasirūpinti kitais, silpnesniais visuomenėje ar nemaloniose, konfliktinėse situacijose atsiprašyti ar imtis veiksmų, deeskaluojančių situaciją ar konfliktą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis