Prieš ketverius metus pradėjusi vadovauti vienai iš ilgamečių Kretingos ugdymo įstaigų ji turėjo svajonę, kurią ryžosi įgyvendinti nepaisydama išankstinių aplinkinių nuostatų bei kitų iššūkių.
Vienas didžiausių – įtikinti kolegas patikėti, jog siūlomos naujovės atneš naudos ne tik direktorei, bet ir visam kolektyvui. Jos vadovaujama mokykla-darželis – viena pirmųjų ugdymo įstaigų Lietuvoje, sėkmingai taikanti LEAN vadybos metodus ir besidalinanti gerąja patirtimi su kitais.
Naujoves priėmė kaip iššūkį
Mokykla-darželis „Žibutė“ veikia jau 42 metus. Šiuo metu darželyje yra 116 vaikų, mokykloje – 95 pradinukai. Be jų, kasdien įstaigoje įvairius darbus atlieka 42 darbuotojai. Prieš ketverius metus šios įstaigos direktore tapusi Snieguolė neslėpė, jog atėjo turėdama aiškų tikslą – atnešti pokyčių. O pasiekti juos tikėjosi pritaikiusi inovatyvius metodus. Tokius, kurie sėkmingai veikia verslo įmonėse.
„Apie LEAN vadybos sistemą ir metodus pirmą kartą išgirdau prieš keletą metų, kai su Kretingos rajono ugdymo įstaigų vadovais lankiausi vienoje iš įmonių. Ji savo darbą organizavo vadovaudamasi LEAN principais, t. y. struktūruota, disciplinuota, gerai suplanuota veikla, darbuotojų įsitraukimas į problemų sprendimą, pasiskirstymas atsakomybėmis, susikoncentravimas į tikslą, vertės kūrimas klientui, gerai organizuotas komandinis darbas.
Visi šie principai mane įkvėpė avantiūrai – kodėl gi jų nepritaikius ugdymo įstaigoje? Pradėjau domėtis, tačiau darželių ar mokyklų, kuriose jau būtų dirbama pagal LEAN metodus, neradau. Bet nuleisti rankų nenorėjau – sužinojau apie rengiamus mokymus ir ėmiau ieškoti finansavimo galimybių“, – pasakojo pašnekovė.
Kas ieško, tas randa – būtent taip nutiko ir mokyklos-darželio „Žibutė“ kolektyvui. Sulaukus pasiūlymo dalyvauti iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte „Lean modelio diegimas Kretingos rajono ikimokyklinėse įstaigose“ ugdymo įstaigos darbuotojai dalyvavo LEAN vadybos sistemos mokymuose. Šiuo projektu siekiama pagerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę skatinant pokyčius švietimo įstaigų veikloje.
Šiuo projektu siekiama pagerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę skatinant pokyčius švietimo įstaigų veikloje.
„Buvo labai sunku, nes tuo pačiu metu turėjome atlikti kasdienius darbus, taip pat dalyvauti kituose mokymuose, pvz., STEAM. Tad darbuotojai turėjo tikrai nemažą krūvį. Man, kaip projekto vadovei, reikėjo palaikyti ir šimtus kartų savo įstaigos darbuotojams įrodinėti, kad mūsų įstaigai LEAN tikrai reikia, kad jie su didesne atsakomybe ir motyvacija įsitrauktų į mokymus. Situacijos nepalengvino ir karantinas – kai kasdienes veiklas teko perkelti į nuotolį“, – prisiminė pašnekovė.
Vis dėlto didžiausias iššūkis laukė pasibaigus teorinei daliai, t. y. mokymams. „Darbuotojai, laukę viso to pabaigos, sužinojo, kad jos nebus – nuo šiol „Žibutė“ dirbs pagal LEAN principus ir tai, ką išmoko teoriškai, turės išmokti daryti praktiškai.
Neslėpsiu – buvo visko: ir ašarų, ir pykčio. Net mane pačią buvo aplankiusios mintys viską mesti. Tačiau ramiai apsvarsčiusi nutariau išlaukti, kol pasimatys pirmieji rezultatai. Tikėjau, kad matydami juos darbuotojai supras prasmę, kodėl visa tai darome“, – pasakojo mokyklos-darželio vadovė.
Suprasti akimirksniu: Kas yra LEAN?
- LEAN yra vadybos sistema, kurios esmė – naudojant kuo mažiau išteklių ir resursų sukurti kuo didesnę vertę klientui, gerinti rezultatus, kokybę, mažinti kaštus, svarbiausia – gerinti darbuotojų gebėjimą kelti ir spręsti problemas.
- LEAN sudaro daug metodų ir įrankių. Kretingos mokykla-darželis „Žibutė“ išmoko ir savo veikloje taiko tris pagrindinius metodus: Asaichi, PDCA ir Kaizen Tajen.
- Asaichi metodas – kasdieniai trumpi darbuotojų susirinkimai, kurių metu aptariamos kasdienės problemos. Metodo esmė – ant baltos lentos (virtualios ar fizinės) surašomos problemos, kiti rodikliai. Paprastai tokie susirinkimai organizuojami kasdien (tokiu atveju jie efektyviausi), tačiau „Žibutės“ kolektyvas renkasi kartą per savaitę. „Ugdymo įstaiga turi savo specifiką – vaikų vienų nepaliksi. Todėl priderinome metodą prie savo galimybių“, – sakė mokyklos-darželio direktorė ir LEAN sistemos entuziastė Snieguolė. Susirinkimų metu išsikeliami metiniai tikslai – eigoje stebimas jų progresas, kliūtys, kylantys iššūkiai. O baigiantis metams – apibendrinama. Be to, kasdien kiekvienas iš darbuotojų specialiai tam skirtoje virtualioje platformoje pažymi, ką dėl išsikelto tikslo siekiant konkrečių rodiklių nuveikė per savaitę. Asaichi ekspertas – susirinkimo vadovas – susirinkimo metu pateikia apibendrintą savaitės rezultatą, įvardindamas kliūtis, pasiekimus ir pan.
- Kaizen Tajen metodo esmė: inicijuojami darbuotojų pasiūlymai ir idėjos, kaip tobulinti įstaigos veiklą. Pvz., kaip tobulinti darbo sąlygas, ugdymo kokybę – iš esmės viskas, kas susiję su organizacijos veikla ir jos gerinimu.
- PDCA metodas yra skirtas sudėtingoms problemoms spręsti. „Tai problemos, kurių sprendimo būdo iš pirmo žvilgsnio nematai. PDCA komanda, suburta įstaigoje, sėda prie apskrito stalo ir, taikydami metodiką, ieško problemos „šakninės priežasties“. Keliamas klausimas „kodėl?“. Taip randama problemos esmė“, – pasakojo mokyklos-darželio „Žibutė“ vadovė.
Padeda pamatyti problemos „šaknis“, skatina siūlyti idėjas
Vardindama didžiausius, jos akimis, LEAN sistemos privalumus, Snieguolė pabrėžia, kad taip pavyksta greičiau pastebėti įstaigoje kylančias problemas ir jas spręsti iš esmės.
Nebeleidžiame įsisenėti problemai – pastebėję ją imame spręsti čia ir dabar.
„Nebeleidžiame įsisenėti problemai – pastebėję ją imame spręsti čia ir dabar. Tai darome visi kartu – kaip komanda. Ieškodami variantų, ką daryti, bandome surasti problemos esmę. Pavyzdžiui: mokytoja pastebėjo, kad pradinukas miega per pamokas. Ką tai reiškia? Kad jis nepakankamai miega. Kodėl? Nes ilgai žaidžia telefonu – tėvai nekontroliuoja jo laiko internete. Kodėl? Nes neturi pakankamai žinių apie pavojus (priklausomybę ir pan.). Suradę problemos esmę, kartu ieškome būdų, ką daryti toliau“, – apie Asaichi ir PDCA metodų taikymą ugdymo įstaigos darbe pasakojo mokyklos-darželio vadovė.
Dar vienas privalumas – aktyviau įsitraukę darbuotojai. „Kaip būdavo anksčiau: išsikeliame metinį planą, tikslus, du kartus metuose aptariame, kaip sekasi. Visi viską pamiršę, nes viskas surašyta popieriuje, veiklos plane, kurį prisimena gal tik administracija. Tuo metu dabar viskas matyti kur kas aiškiau: kaip judame, kur ir kam reikia palaikymo, kokios pagalbos ir pan. Nuolat girdėdami apie procesą, vykstantį pokytį žmonės jaučiasi girdimi ir yra labiau motyvuoti siūlyti idėjas“, – įsitikinusi pašnekovė.
Tiesa, pasak jos, kol kas žmonės nėra įpratę dalintis sumanymais. „Tenka užvesti tą mechanizmą – esame sutarę, kad kiekvienas darbuotojas per metus turi pasiūlyti nors vieną idėją, susijusią su mokyklos-darželio tobulinimu. Tikiu, kad su laiku tai taps natūraliu dalyku ir tų idėjų rasis vis daugiau“, – kalbėjo ugdymo įstaigos direktorė.
Tikrieji problemų „ambasadoriai“
Jos nuomone, labai svarbu, kad žmonės pajustų, jog būtent jie geriausiai žino, ko reikia jų darbovietei. „Kas geriausiai mato, ko reikia kasdienei darbo aplinkai? Tikrai ne vadovas. Būtent darbuotojas, dirbdamas su vaikais ir tėvais, geriausiai mato, kaip gali patobulinti veiklą, kad pasiektų geriausius rezultatus“, – įsitikinusi Snieguolė, paminėjusi ir keletą idėjų, kurių autoriai – įstaigos darbuotojai ir mokiniai: įrengti lauko bibliotekėlę, nupirkti grupėms planšetes, pakviesti šachmatais žaisti mokančius tėvelius ar senelius pasidalinti žiniomis su vaikais (įstaigoje yra lauko šachmatų erdvė), atskirti darželio ir mokyklos sporto inventorių, papildyti jį traukimo virve ir švilpukais, skirtais grupių ir klasių mokytojams, įrengti lauko pavėsines, sudaryti sutartis dėl grupių telefono numerių.
„Tai paprasti, bet labai svarbūs darbai, kurie anksčiau kasdienybėje „pradingdavo“ ir taip ir likdavo neįgyvendinti. Iš viso nuo kovo mėnesio, kai pradėjome taikyti LEAN metodiką, sulaukėme 37 idėjų. 8 iš jų jau įgyvendintos“, – pasakojo vadovė.
Visos idėjos užrašomos specialioje Kaizen Tajen lentoje. Ten pažymima ir kita konkreti informacija, pvz., kada ši idėja turi būti įgyvendinta, kas už tai atsakingas. Taip idėjai neleidžiama „numirti“ – ji virsta realiu darbu su konkrečia data.
„Kaizen Tajen metodas numato ir tai, jog įgyvendintą idėją reikia atšvęsti. Todėl ateityje planuojame daryti renginius, kuriuose apdovanotume žmones, kurie prisidėjo. Tai – didelė motyvacija įsitraukti į procesą ir ateityje“, – sakė pašnekovė, neabejojanti LEAN metodikos nauda.
Įsitraukia visi darbuotojai
Sausį Snieguolė baigs pirmąją, kaip pati juokauja „ketverių metų mokyklos-darželio vadovės kadenciją“. Tačiau tikisi, jog darbą šioje įstaigoje galės tęsti, nes idėjų ir suplanuotų veiklų – daugybė. Apžvelgdama pirmuosius LEAN metodikos taikymo metus, ji labiausiai džiaugiasi, kad į visus procesus įsitraukė ne tik pedagogai, bet ir kitų sričių darbuotojai – paprastai juos išjudinti sunkiausia.
„Jie turi savo susirinkimus, diskutuoja, siūlo idėjas, kelia problemas – visus įtraukėme“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, tai ir buvo jos svajonė – pasiekti, kad Kaizen šūkis „Visi, visur, visada“ virstų realybe. „Atrodo, kad pradžią jau padariau. Belieka tęsti“, – džiugesio neslėpė daug energijos pasiekti pokyčiams, vykstantiems „Žibutėje“, skyrusi Snieguolė.
Snieguolė dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuotame projekte „Lean modelio diegimas Kretingos rajono ikimokyklinėse įstaigose“.
Projekto vykdytojas – Kretingos mokykla-darželis „Žibutė“, partneriai: Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Kretingos lopšelis-darželis „Pasaka“, Kretingos rajono Darbėnų gimnazija, Kretingos rajono Kurmaičių pradinė mokykla. Projekto metu ugdymo įstaigas konsultavo Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos pedagogai.
