Su didžiuliu apmaudu galėčiau jums pasakyti – pabaiga „jie gyveno ilgai ir laimingai“ būna tik pasakose, ne realybėje. Kodėl? Nes kartais santykiuose pasitaiko išdavysčių, už kurias neįmanoma atleisti, kartais santuokoje partneris pasirodo visai ne toks, koks buvo iš pradžių, kartais patys santykiai gali tapti destrukciniai, o kartais, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, sutuoktiniai tiesiog atitolsta vienas nuo kito.
Žengdami prie altoriaus jaunieji tikisi vienas su kitu susisaistyti iki gyvenimo pabaigos, tačiau juk visi žinome (tik pažvelkite į skyrybų statistiką!), kad ši ambicija toli gražu ne visada iš tiesų yra realizuojama.
Kaipgi meilė, kuri iš pradžių, rodės, buvo nuostabi, visa apimanti ir niekad nesibaigianti, galiausiai pradeda garuoti ir galiausiai visiškai numiršta?
Pradėkime visų pirma nuo to, kodėl intymus ryšys su kitu žmogumi mus taip stipriai veikia.
Intymumo magija ir jo tamsioji pusė
Intymaus ryšio kūrimas suartina įsimylėjėlius – kurdami artimą ryšį su partneriu, mes jaučiamės įgalinti, pakylėti, bet kartu gimę jausmai kitam asmeniui mus paverčia pažeidžiamais. Intymus ryšys su kitu žmogumi pažadina mumyse galingą emocijų maišatį – mes jaučiamės pažeidžiami, tačiau tuo pat metu jaučiamės ir mylimi bei vertinami.
Mylimasis geba priversti pasijusti taip, kaip niekas pasaulyje to padaryti negalėtų. Tiesą sakant, jis ar ji netgi gali išgydyti jūsų emocines žaizdas, reabilituoti jus psichologiškai – įkvėpti užsidegimo ir noro gyventi bei džiaugtis. Tai žmogus, prieš kurį galite nusimesti visas skraistes, nusiimti kaukes ir nebijoti pasirodyti visiškai „be gynybos“. Tokia ir yra toji intymaus ryšio magija.
Bet ši magija turi ir tamsiąją pusę...
Tas pats pažeidžiamumas, dėl kurio tas intymus ryšys ir yra toks ypatingas, kartu gali tapti ir santykių pražūtimi.
Kai partneris mūsų neįvertina ar mus kritikuoja, mes jaučiamės atstumti. Kai partneris mums yra neatidus, juntame intensyvų skausmą. Tas skausmas, kurį mums gali sukelti artimas partneris, iš tiesų gali būti nepakeliamas. O kai žmonės, kurie mums yra be galo svarbūs, tampa destruktyvūs ar pradeda mus skaudinti, mes, be jokios abejonės, pradedame į tai reaguoti. Ir ši reakcija pradeda kurti konfliktus, dramas santykiuose, kol galiausiai tas pats intymus ryšys, kuris kažkada galbūt užgydė mūsų ankstesnes žaizdas, jas lygiai taip pat vėl gali sukelti.
Trys išeities keliai – vienas sprendimas
Kai yra „puolami“, kai kurie įjungia gynybos mechanizmus, kai kurie į „puolimą“ atsako tuo pačiu, o kiti – tiesiog stebi vykstantį procesą, manydami, kad santykių sutvarkyti jau neįmanoma ir tam tiesiog neverta dėti pastangų.
Kai kurie žmonės nelaimingoje santuokoje pasilieka vien tik dėl vienas kitam duotų įsipareigojimų ar dėl atsakomybės, kurią jaučia prieš savo vaikus, ar galiausiai – prieš visuomenę.
Ir yra tokių, kurie dėl savo santuokos yra pasiryžę kovoti, nes jie tiki jų santykių ateitimi, jie mato tą ateitį ir nėra pasiruošę taip lengvai paleisti kartu susikurtos jų praeities.
Tad ką gi daryti, kuomet tas intymus ryšys tarp partnerių pasiekia ribą ir galiausiai abiem poros pusėms jis jau nebebūna sveikas? Tuojau pat bėgti ir apleisti skęstantį laivą ar toliau dėl santykių kovoti, net jeigu ir kankina nuojauta, jog karo laimėti gal ir nepavyks? O galbūt tiesiog derėtų susitaikyti, kad visos santuokos turi savų trūkumų, savų pakilimų ir nuosmukių, ir tikėtis, kad viskas galiausiai susitvarkys? Ir kaip elgtis su vaikais, kuriuos bet kuris iš šių scenarijų neišvengiamai palies?
Žinoma, jūs sąmoningai nepasirinkote gyvenimo nelaimingoje santuokoje, bet jūs galite protingai, sąmoningai ir su orumu sutvarkyti dabartinę savo padėtį.
Deja, aiškių ir kiekvienam tinkančių atsakymų į šiuos klausimus tikrai nėra. Tai, kaip išspręsite šias santuokos dilemas, priklauso nuo jūsų pačių ir jus supančių aplinkybių, bei nuo minčių, kurios šiame ilgame apmąstymų kelyje jus apniks.
Svarstydami atminkite, kad gyvenimas bėga nenumaldomu greičiu:
- Laikas tiksi. Ir nėra universalaus sprendimo, tinkamo mums visiems, nėra įstatymo, kuris lieptų mums elgtis vienaip ar kitaip. Viskas tėra jūsų pasirinkimas.
- Laikas tiksi. Ir kiekvieni santykiai, kurių laikotės įsikibę, galbūt tik atitolina arba visai pašalina tuos, kurie jūsų dar laukia.
- Laikas tiksi. Ir kiekvienas vaikas norės, kad jo tėvai išliktų drauge, kad ir kiek skausmo jo tėvams tai suteiktų.
- Laikas tiksi. Ir jūs laikotės įsikibę savo santuokos, bet gal kažkada jausmai iš tiesų vėl atgis?
- Laikas tiksi. Ir jūs kasdien sau priimate sprendimą: išeiti ar pasilikti?
- Laikas tiksi. Ir jūs žinote, kad ateities jums niekas nenuspės. Laikas mums nėra gailestingas, nes jo atgal nesusigrąžinsite, savo sprendimų nepakeisite. Tačiau jūs galite eiti į priekį ir išmokti su jais gyventi.
Santuoką įmanoma sutvarkyti, bet tam reikia didžiulio pasiryžimo. Tam reikia tobulinti save (būtent save, o ne partnerį), tam reikia rūpintis savo vaikais, tam reikia būti galutinai apsisprendus nepaleisti santuokos.
Pasiryžimas gelbėti santuoką yra toks pats orus, kaip ir dėl teisingų priežasčių priimtas apsisprendimas skirtis ir gyvenimą pradėti iš naujo. Kartais gelbėti dar tikrai yra ką, tad prisiimkite aktyvią poziciją, tačiau jei šiame kelyje jau buvote, jei jau viską išbandėte...
Skyrybos
Sprendimas išsiskirti turėtų būti priimamas visiškai „švaria galva“, puikiai suprantant, kad laukia sudėtingas procesas. Atminkite, kad kaip ir daugelis procesų, skyrybos turi pradžią, vidurį ir pabaigą, kad jos suteikia daug skausmo, bet bėgant laikui tas skausmas atlėgsta.
- Jūs privalote apie skyrybas pranešti savo vaikams ir pasirūpinti, kad jiems viskas būtų gerai, nes tėvų skyrybos vaikams gerokai supurto saugumo ir stabilumo pagrindus.
- Jūs taip pat privalote leisti sau išgedėti, nes taip pat praradote kai ką jums be galo svarbaus.
- Jei skyrybos tikrai privalo įvykti, išgedėkite netektį, būkite jautrūs savo vaikams, o bendraudami dabar jau su savo buvusiuoju (-ąja) išlaikykite orumą.
- Gali būti, kad vaikams prireiks terapijos, apsilankymų pas psichologą, tai turėtų tapti jūsų prioritetu.
- Gali būti, kad santykius su buvusiuoju (-iąja) teks palaikyti, ypač, jei kartu turite vaikų, tad reikės išmokti kitaip su juo/ja bendrauti. O kartais, galbūt teks dažniau save pasaugoti.
Žinoma, jūs sąmoningai nepasirinkote gyvenimo nelaimingoje santuokoje, bet jūs galite protingai, sąmoningai ir su orumu sutvarkyti dabartinę savo padėtį.
Niekas nepasakys, ką jums daryti, šį atsakymą rasite tik žvelgdami į save ir savo santykius. Nes tai jūsų gyvenimas, ir tik jūs šiame gyvenime ir gyvensite.
