Yra žmonių, kuriems niekas neįtinka: viršininkas – tironas, žmona – kvaila, anyta – ragana, vaikai – neklaužados, o aplinkiniai – tiesiog nemalonūs sutvėrimai, kurie taip ir taikosi iškrėsti kokią šunybę.
Pagrindinė žmonių su tokiu požiūriu problema – jie tokius santykius susikuria patys, negali jų pakeisti, todėl taip gyvena, tiksliau, kankinasi, rašo ladymail.ru.
Psichologė Nadežda Kuzmina įvardija pagrindines tokių „aukų“ savybes ir pataria, kaip jiems reikėtų pasikeisti, kad taptų laimingesni.
1. Save laikote nevertu laimės, sėkmės ir meilės
Aukos poziciją gyvenime užimantys žmonės jaučiasi nesantys nusipelnę geriausio, atstumti, neįvertinti.
„Dėl to jiems kyla daug nemalonių jausmų, kurių nesugeba normaliai išreikšti“, – aiškina psichologė.
Vyrams, pavyzdžiui, atrodo, kad viršininkas nepakankamai įvertina juos, užkrauna darbais ir elgiasi neteisingai, tačiau pasikalbėti apie tai su vadovu, nusistatyti ribas dėl darbo krūvio, paprašyti paaukštinimo ar premijos jie negali.
Moterims dažniausiai atrodo, kad vyrai į jas nekreipia dėmesio, nesugeba įvertinti jų turtingo vidinio pasaulio, gerumo ir jautrumo. Tačiau pačios jos nesugeba patraukti vyrų dėmesio, yra pasyvios, nesiima jokios iniciatyvos keisti savo elgesį.
Tiek vyrai, tiek moterys kankinasi ir tikisi, kad vieną dieną kažkas pamatys bei įvertins jų pasiekimus, vidinius turtus ir atlygins už visas kančias. Ir štai tada jie jau bus laimingi.
2. Stengiatės būti itin geri
Nelaimingu pats save darantis žmogus nesugeba tiesiai ir aiškiai išreikšti savo nepasitenkinimo ar poreikių, nes klaikiai bijo pasirodyti blogu žmogumi. Ši baimė itin būdinga moterims; jos nenori atrodyti isteriškos, kaprizingos ir reiklios.
„Pasisakyti apie savo poreikius – blogai, šaukti, pyktis – dar blogiau. Todėl „geros mergaitės“, kurios laiko save aukomis, nepyksta, nesiginčija, nesusierzina, - aiškina N.Kuzmina. – Įdomiausia, kad kolega, giminaitis ar mylimas žmogus vis tiek jaučia tą neišsakytą nepasitenkinimą ir dėl to šalia tokios moters būna įsitempęs. Nenuoširdumas, netgi veidmainystė – štai kas atitolina ir atstumia žmones nuo aukų“.
3. Provokuojate žmones konfliktams
Kad kažkaip pabėgtų nuo vidinio konflikto, kurį sukuria nepasitenkinimas ir kurio išreikšti nesugeba, tokie nelaimingi žmonės dažnai provokuoja aplinkinius. Ginčas nors šiek tiek padeda atsikratyti įtampos
Beje, „gera mergaitė-auka“ neis į atvirą konfrontaciją. Ji tiesiog suspaus lūpytes ir vis kartos „man viskas gerai“, tuo pačiu aplinkinius išvesdama iš pusiausvyros.
Jeigu kažkas jam padės susitvarkyti su problemomis, nebeliks priežasties kentėti. O kitaip gyventi toks žmogaus nemoka.
Provokacijomis auka išspaudžia ir kitokios naudos. „Daugeliu atveju tokie žmonės vaikystėje tėvų dėmesio gaudavo tik vieninteliu būdu – provokuodami, – aiškia psichologė. – Kaip jie elgiasi, būdami vaikai? Dažnai susižaloja, kažką laužo, blogai elgiasi, dažnai serga – juk tik tokiu būdu mama atideda visus darbus ir ima rūpintis vaiku, apgaubia jį meile ir dėmesiu.“
Jei tėvai šalti, nutolę, tik toks būdas ir tegalėjo vaikui atrodyti efektyvus, kad pritrauktų jų dėmesį ir gautų tėvų rūpestį. O kai suauga, toks žmogus-auka kito žmogaus agresiją susieja su jam rodomu dėmesiu ir netgi meile bei rūpesčiu.
4. Gyvenate kančia, kuri jus maitina
Kaip aukos provokuoja kitus? Jos gali nuolat zyzti, skųstis, dejuoti ir kentėti, kaip joms nesiseka ir kaip viskas blogai. Aukos įpranta misti savo pačiu kančia. Kai kurie aplinkiniai dėl to pyksta, o kai kuriems pabunda „gelbėtojo“ jausmai ir ima tokią auką gelbėti.
„Tačiau esmė ta, kad žmogus su aukos sindromu bet kokią pagalbą atmeta, prisidengdamas pasitaikiusia dingstimi: nenoriu jūsų varginti, vis tiek geriau už mane niekas nesusitvarkys ir pan., – aiškina psichologė N.Kuzmina. – Nes juk jeigu kažkas jam padės susitvarkyti su problemomis, nebeliks priežasties kentėti. O kitaip gyventi toks žmogaus nemoka.“
5. Kankinatės dėl kaltės jausmo
Atsisakę pagalbos dejuotojai ir niurzgaliai ima kankintis ir graužti save dar ir dėl užplūdusio kaltės jausmo: kad gimė po nelaiminga žvaigžde, kad pritraukia tik nelaimes, yra kvaili, nesumanūs ir pan.
„Šis destruktyvus kaltės jausmas turi ir kitą pusę. Auka kaltina save ir visą pasaulį. Ne kokį konkretų skriaudėją, o visus vienu ypu. Žmogus labai kenčia, todėl jaučiasi teisus dėl savo nesėkmių kaltinti visą pasaulį. Visa tai susiję su baime ir nesugebėjimu prisiimti atsakomybės už save ir savo gyvenimą“, – teigia ekspertė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mokomės iš prancūzių: 5 būdai padidinti savivertę
6. Nuoširdžiai tikite, kad negalite pakeisti savo gyvenimo
Nuolat kenčiantiems žmonėms būdinga sumenkinti savo sugebėjimus, jie nuoširdžiai tiki, kad negali pakeisti patys savo gyvenimo. Dar daugiau: jiems tokia mintis net neateina į galvą.
„Jeigu liausitės elgtis kaip auka, aplinkiniai ims elgtis su jumis irgi kitaip. Tai visai kitas gyvenimo stilius, kurio tokie žmonės, deja, nemoka“, – aiškina psichologė.
Kaip atsikratyti aukos vaidmens
N.Kuzminos nuomone, pagrindinė žmogaus-aukos problema yra ta, kad jie nesugeba suvokti savo pozicijos. Jie tiesiog gyvena jausdami, kad pasaulis – piktas, neteisingas, o žmonės jame – despotai arba bejausmiai. Šią jų nuomonę patvirtina ir faktai: juk aplinkiniai į juos žvelgia kelių jausmų mišiniu – susierzinimo, bejėgiškumo ir netgi pykčio.
Žinoma, galima į visus nusispjauti, prisipažinti sau, kad tiesiog patinka kentėti, virti savo sultyse ir tikėtis, kad kažkada nusileis fėja ir viską ištaisys.
O jeigu taip gyventi išvis nebeįmanoma, reikia rasti jėgų pripažinti: taip, aš pripratau kentėti, tačiau noriu tai pakeisti.
„Žinoma, tai jau savaime didelis ir svarbus žingsnis, tačiau tik pirmasis iš daugelio, kuriuos teks žengti. Reikės dirbti su saviverte, susigrąžinti savigarbą, ieškoti viduje stiprybės, kuri būtina žmonėms, sugebantiems prisiimti atsakomybę už savo laimę“, – pataria N.Kuzmina.
