Pats tris atžalas auginantis „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pokalbio metu palietė ekonominį lyčių lygybės aspektą, tačiau nevengė atvirauti ir apie savo šeimos gyvenimą.
Vaiko priežiūros atostogos nėra motinystės atostogos
Tinklalaidės vedėjui Donatui Paulauskui atkreipus dėmesį, kad į tėvystę vis dar žiūrima kaip į praradimą, ekonomistas tai tik patvirtino: „Įsivyravęs stereotipas, kad vaiko priežiūros atostogos yra motinystės atostogos. Kolegai nusprendus išeiti vaiko priežiūros atostogų, jį darbe palydėjo užuojautos ir liūdesio sentimentas. Tokiu jo sprendimu reikia pasidžiaugti ir pagirti vyrą, kuris gali sustabdyti savo karjerą, kad skirtų metus ar bent pusmetį vaiko auginimui.“
Pašnekovas sakė nematantis priežasčių, kodėl atostogų po vaiko gimimo turėtų pasiimti tik mama ir siūlė lygiuotis į Švedijos pavyzdį – ten maksimalų vaiko priežiūros atostogoms skirtų mėnesių skaičių galima pasiimti tik tuomet, kai tai daro abu tėvai. Tokiu būdu iš darbo rinkos nėra išstumiama tik moteris, tad mažėja ir šį procesą supančių stereotipų.
Nors pats po vaikų gimimo namie su jais pabūdavo tik keletą mėnesių, savęs supertėčiu nelaikantis N.Mačiulis pabrėžė, kad išėjus vaiko priežiūros atostogų laiko poilsiui anaiptol nelieka, tad nereikėtų nuvertinti tuo metu atliekamo darbo ir nesvarbu, kuris iš tėvų tai daro.
N.Mačiulis savo vaikus įvardino kaip svarbiausią praėjusio dešimtmečio įvykį ir sakė nesutinkantis su visuomenėje įsišaknijusia tradicija atsakomybes šeimoje skirstyti pagal lytį: „Nėra taip, kad aš negaliu nuprausti vaikų, pagaminti jiems valgyti. Aš labai dažnai užsiimu tais mažiau egzotiniais užsiėmimais, buitine veikla, ir lygiai taip pat aš ir mano žmona kartu užsiimame vaikų ugdymu. Kartu mes nusprendžiame, kokios yra taisyklės, kaip pasiekti, kad mūsų vaikai tų taisyklių laikytųsi.“
Ekonominei lyčių lygybei pasiekti turime nusikratyti stereotipų
Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, visišką lyčių lygybę Rytų Europa turėtų pasiekti tik už 107-ių metų, bet vienoje pažangiausių šiuo klausimu organizacijų dirbantis ekonomistas su tokiomis prognozėmis sutikti nenorėjo: „Jos dažnai būna netikslios ir pesimistinės. Jei pažiūrėtume į Švediją bei Norvegiją, ten stereotipai jau beveik pilnai išravėti. Viena iš priežasčių, kodėl vidutinės moterų pajamos mažesnės nei vyrų, ir yra stereotipai, nukreipiantys moteris į mažiau apmokamas profesijas ir kartais užkertantys kelią save realizuoti ten, kur galbūt jos norėtų. Kita priežastis – jų ištraukimas iš darbo rinkos ilgesniam periodui nei yra ištraukiami vyrai. Tai Skandinavijos šalyse sparčiai keičiasi.“
Ekspertas taip pat pastebėjo, kad atlyginimų kėlimas viešajame sektoriuje, kuriame dirba daugiau moterų, atlyginimų atotrūkio problemos nesprendžia ir tik ją užglaisto. N.Mačiulio teigimu, raktas slypi kantrybėje ir tikslinguose veiksmuose: „Lyčių nelygybės problema yra opi, bet jei prie jos pripulsime su jėga ir agresija, bus sunku pasiekti pokyčių. Suprantu, kad norisi matyti pokyčius kuo greičiau, bet nemanau, kad darydami kažką labai skubiai galime pasiekti rezultatų, nes dalis problemos yra užkoduota vaikų ugdyme, mūsų požiūryje, stereotipuose, kuriems pakeisti reikia ilgo, kantraus, nuoseklaus darbo kaip ir auginant vaikus.“
„Norėčiau, kad visi Lietuvos gyventojai apie lyčių vaidmenis turėtų tokį patį požiūrį, kokį turi keturių metų vaikas. Jei taip būtų realybėje, mes išspręstume daug problemų, išnyktų daug išankstinių nuostatų, stereotipų ir mes būtume produktyvesni“, – apibendrino N.Mačiulis.
Visą tinklalaidės „Šiuolaikiniai vyrai“ pokalbį galite išgirsti čia (arba 15min KLAUSYK programėlėje, taip pat Spotify, Podbean, Google ir Apple Podcasts ir kt. platformose).
Tinklalaidės naujienas ir anonsus galite sekti socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram.
