Man – 21-eri, jam – 22-eji. Mes labai neilgai kartu. Ir šiaip gyvename kartu veikiau ne dėl to, kad to norime, o dėl to, kad taip susiklostė aplinkybės – man reikėjo pakeisti miestą. Tačiau nesuprantu, ar gali būti, kad tiesiog be jokio medaus mėnesio jau santykių pradžioje mums tikra katastrofa, o ne gyvenimas. Man nuolat trūksta iš jo pusės romantikos, kažkokių pastangų, pokalbių apie jausmus, gražių žodžių. Žinau, jis myli mane ir esu jam svarbi, bet negana to žinoti – reikia tai pajusti. O jis nieko nedaro. Gyvename tarsi daugybę metų susituokę, paskendę rutinoje. Neiname pasivaikščioti, pramogauti. Tiesiog grįžtame iš savų darbų, pasiruošiame valgyti ir einame miegoti.
Mylime vienas kitą, nenoriu skirtis, kažko keisti gyvenime, vėl kažkur kraustytis ir pan., bet ir nežinau, kaip toliau gyventi. Jis sako, kad jam manyje viskas tinka, o man – ne. Aš labai rūpinuosi juo, o jis man neatsako tuo pačiu, ir tai mane erzina. Taip pat erzina, pavyzdžiui, kompiuteriniai jo žaidimai ir pan. O su manimi negali pažiūrėti man mielo filmo, mat jam tas „seilėjimasis“ apie meilę kelia juoką. Vaikystėje šeimoje jis patyrė nelaimę ir gal dėl to tapo toks šaltas, nejautrus?.. Bandau keisti jį, bet man nepavyksta. Nežinau, kaip elgtis. Ar normalu, kad taip jaučiuosi ir tą būseną gal tiesiog reikia išgyventi? O gal derėtų mažiau tikėtis, ramiau į viską reaguoti? Visgi viliuosi, kad viskas susitvarkys. Galbūt didelę klaidą padarėme, kad kai susipažinome, po kelių dienų, pagauti aistros, pasimylėjome. Buvo nuostabu, tad tiesiog nejučia ir nutarėme, jog draugaujame. Tuo metu aš jam jau patikau, o jis man tik kėlė šiokių tokių simpatijų, susidomėjimą. Aišku, paskui atsirado ir meilė. Tačiau mūsų santykiuose nebuvo to vadinamojo „kabinimo“ laiko. Buvo tik aktas ir jo pasekmė – kad reikia kurti draugystę. Regis, ne nuo to pradėjome... Kaip manote, ar dar įmanoma ištaisyti padėtį?
Labas. Ištaisyti padėtį įmanoma tik tada, jei yra ką taisyti. Jūsų situacija susiklostė taip, kaip susiklostė. Telieka žiūrėti, ką galima padaryti su tuo, ką dabar turite. Kodėl sakome, kad ištaisysite tik tada, jei yra ką. Pradėjote santykius visiškai nepažinodami vienas kito. Jūs pati neturėjote laiko pasitikrinti, ar jis tinkamas jums kaip vyras ir kaip partneris. Ar matote ir jaučiate, kad jis galės jums suteikti tai, ko reikia, ko norite, ar turite šansą kurti darnius santykius, nepaisant to, kad visi santykiai turi savus išbandymus. Atsitiko taip, kad prisirišote prie žmogaus, kuris, greičiausiai, visiškai netinkamas jums į porą. Žinoma, tai nebūtinai yra tiesa, tiesiog įspėjame apie blogiausiąjį variantą. Tokiu atveju skyrybos bus neišvengiamos arba gyvensite kartu iš prisirišimo ir baimės likti viena, nenoro kažką keisti gyvenime ir be meilės.
Na, o geriausiu atveju esate tinkami vienas kitam ir tiesiog turite savus poros išbandymus, kuriuos taip pat galite arba įveikti, arba ne. Viskas priklausys nuo judviejų noro padirbėti su savo santykiais.
Santykių pradžioje tikrai gali būti sunkumų periodas vietoj to, ką pavadinote medaus mėnesiu. Esmė yra ne tai, kad vos pradėję draugystę atsidūrėte ant skyrybų slenksčio (o ten judu ir esate, nepaisant to, jog nenorite skirtis). Esminis klausimas – ką su visu tuo darysite? Ne esama situacija, o tai, kaip ją spręsite, parodys, kokie iš tikrųjų yra jūsų santykiai ir jus siejanti meilė.
Netenkinami jūsų norai ir poreikiai yra tiesus kelias santykių žlugimo link. Deja, jūsų draugas paprasčiausiai nesuvokia, kokia tai rimta situacija ir kur link ji veda. Pradėjusi žengti žingsnius (juos toliau aprašysime), kad kas nors pasikeistų, pamatysite, ar jis pakankamai suinteresuotas būti su jumis. Galite nedaryti nieko ir palikti viską, kaip yra, nes yra rizika, kad jam santykiai nėra tokie svarbūs, kad ką nors keistų ir dėl jų pasistengtų. Tačiau atsakykite sau, ar norite kurti ateitį su žmogumi, kuriam nerūpite? Optimaliausiu atveju judviem pavyks suprasti vienas kitą ir įveikti pirmą rimtą santykių krizę bei daugiau išmokti ir sužinoti apie vienas kitą. Meilė – tai ne žodžiai, o veiksmai, ir ne tokie veiksmai, kuriuos patinka daryti, o tokie, kokių reikia partneriui.
Moters norus vyras pradeda vykdyti tada, kai moteris leidžia jam pasijusti reikalingam, laisvam ir priima jį tokį, koks yra. Vadinasi, vyras turi girdėti padėkas už tai, ką jau daro ar yra padaręs, kas jums patiko.
Savo rankomis kasate santykiams duobę šiais veiksmais, kuriuos parašėte klausime: pastangomis pakeisti jį, perdėtu rūpinimusi juo, konfliktais ir nepasitenkinimu, kad jis nesielgia taip, kaip norite. Nedidelis pastebėjimas: jei jūsų ilgos santuokos įsivaizdavimas yra be jokios romantikos, švelnumo ir bendravimo, tiksliau – tik rutiniškas gyvenimas kartu kaip „kambariokams“, rekomenduojame jį gerai apgalvoti ir keisti į tai, ko tikrai norite, nes nesąmoningai tokių santykių link ir keliausite.
Tęsiame apie jūsų veiksmus... Pastangos pakeisti kitą žmogų dar niekam nebuvo sėkmingos, ir jums nerekomenduojame bandyti laimės. Jei jis norės kažką keisti savo elgesyje dėl jūsų ir dėl santykių, padarys tai tik pats, savo noru ir pasirinkimu, suvokęs, ką daro ir kodėl. Teigiate, kad juo rūpinatės, o jis nerodo jokio dėmesio jums, ir jus tai erzina. Liaukitės rūpintis, antraip tik dar labiau užsuksite ratą, kuris vadinasi „aš jam tarnauju ir jis man už tai skolingas“. Tarnaujate jam savo noru ir pasirinkimu, už tai jis jums nieko neskolingas. Rūpintis kitu dėl to, kad kažką gauti sau, nėra meilė. Tai – moteriškas egoizmas, kuris prasideda neva nekaltu altruizmu. Jei norite juo pasirūpinti – pirmyn, bet tik tokiu atveju, jei nieko nesitikite mainais. Jei tikitės – liaukitės rūpintis, o ką daryti vietoj to, parašysime kiek vėliau.
Susierzinti, rodyti savo nepasitenkinimą ir taip prašyti vyro dėmesio yra dar viena visiškai neveiksminga taktika. Moters nepasitenkinimas tik mažina vyro norą rūpintis ja ir skatina tolti nuo jos. Jam jaustis nieko vertam ir nenaudingam yra labai skausminga, ir jis slepiasi nuo to skausmo vis labiau vengdamas bendravimo.
Ką tuomet daryti?
Moters norus vyras pradeda vykdyti tuomet, kai moteris leidžia jam pasijusti reikalingam, laisvam ir priima jį tokį, koks yra. Vadinasi, vyras turi girdėti padėkas už tai, ką jau daro ar yra padaręs, kas jums patiko. Tikimės, kad pavyks rasti ką nors, už ką esate jam dėkinga, kas iš jo veiksmų pradžiugino jus, nustebino nors šiek tiek ar bent buvo panašu į tai, ko norėtumėte. Jei ne, rekomenduojame apsvarstyti, ar tai tikrai tie santykiai, kurių norite. Laisvu vyras pasijunta tada, kai moteris nenustatinėja, kada konkrečiai jis turi padaryti, ko prašomas. Kai vyras pradeda jausti spaudimą, kad nėra laisvas atlikti tai savo laiku, jam dingsta noras apskritai ką nors daryti. Dėl to gali tekti kelis kartus priminti, ko norite, tačiau leisti pačiam nuspręsti, kada jis tai padarys. Priimti vyrą tokį, koks yra, reiškia, nedėti jokių pastangų jį keisti. Jei žmogus visiškai netenkina jūsų toks, koks yra dabar, verčiau skirkitės ir nekankinkite nei savęs, nei jo. Kiekvienas žmogus nusipelno būti mylima, būdamas savimi, ir tik tada jam gimsta stimulas keistis į partneriui priimtinesnę pusę. Neprievartaukite savęs, jei negalite pasitenkinti juo tokiu, koks yra. Kaip jau minėjome, gali būti, kad judu tiesiog netinkate vienas kitam. Dabar apie tai, ką daryti vietoj didelio rūpesčio juo, kuris yra jūsų bandymas pelnyti jo meilę ir dėmesį: pakeiskite tai į pasakojimus, ko norėtumėte, kas jums patiktų ir kas padarytų jus laimingą. Labai svarbu išvengti visų kaltinimų ir nepasitenkinimo juo demonstravimo. Jūsų pareiga yra pasakoti, ko norite ir kaip gavusi tapsite laimingesnė – tai vienintelis būdas suinteresuoti vyrą tai padaryti. Jį sudomina žinojimas, kad jūs tapsite laiminga, o ne tai, kad būsite mažiau irzli ir apskritai jis jums tai skolingas, nes jūs ir taip daug stengiatės. Prašykite, pageidaukite, pasakokite apie savo norus be kaltinimo ir nuoskaudos balse ir stebėkite, kas vyks.
Paskutinis žingsnis, kurį galite žengti, jei matysite, kad pageidavimai ir padėkos neveikia ir jis nesuinteresuotas dėl jūsų pasistengti – pranešti apie skyrybas. Dauguma moterų panašioje situacijoje labiausiai bijo, kad vyras pasakys ką nors panašaus į „gerai, skiriamės“ ir nedarys nieko, kad išsaugotų santykius. Baimė pagrįsta, tačiau jau kartą klausėme jūsų, ar norite gyventi su vyru, kuriam nerūpite nei jūs, nei santykiai? Jei jis sutiks skirtis, laimėsite tą laiką, kurį būtumėte investavusi į niekur nevedančius santykius. Geriausiu atveju, pareiškimas apie skyrybas supurtys jį taip, kad jis supras, jog nenori prarasti jūsų ir pradėsite kalbėtis apie santykius bei daryti tai, kas juos išgelbėtų. Tokiu atveju taip pat bus laikas kalbėti apie jūsų norus, poreikius ir kaip juos patenkinti, kad jaustumėtės laimingesnė, nes būtent tai ir išgelbės santykius.
Perspėjame, kad jei nuspręsite pranešti jam apie skyrybas, būkite pasiruošusi šiam žingsniui. Jei jis sutiks skirtis ar nesiims veiksmų, o jūs toliau liksite su juo, prarasite jo pagarbą jums ir jis pasijus saugus, dar mažiau stengsis dėl santykių, mat žinos, kad jūs niekur nuo jo nebedingsite.
Tekstas Silvijos Mažuolienės
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys.
