Stresą kuria ne įvykiai, o žmogaus reakcija į juos
Pristatydama stresą leidžiančius atpažinti simptomus, įveikos būdus, specialistė pataria pažvelgti į akivaizdžius pavyzdžius, kurie mokiniams sukelia pirmuosius iššūkius. Štai penktokas ar vienuoliktokas tarpusavyje skaičiuoja matematikos užduotį – abu svarsto, kiek bus trys kart trys. A.Juškienės manymu, ši užduotis mokinukams nesukels didelių sunkumų ir streso, mat šią informaciją jie atmintyje yra išlaikę.
Tačiau ji pateikia ir dar vieną pavyzdį – mokinių paprašoma parašyti rašinį, kuris gali paveikti ne tik galutinį pažymį, bet ir įstojimą į universitetą arba gyvenimo krypties pasirinkimą. Todėl nenuostabu, kodėl netrukus į užduotį sureaguojama skirtingomis reakcijomis.
„Mokytoja jiems sako: „Parašykite rašinį apie ateities profesiją.“ Išgirdę šią užduotį, suklūsta trys mokiniai. Pirmasis pagalvoja, kad tai bus įdomi interpretacija, nes turės galimybę pasvarstyti. Tada antrasis neslepia, kad tai jam bus sunki užduotis, dėl kurios pradeda pergyventi. Jis galvoja, kad susimaus ir gaus prastą pažymį. Trečio reakcija dar kitokia – jam tai bus nesąmonė, sakys, kad tokius rašinius rašo tik trečiokai, bet tikrai ne vienuoliktokas.
Pasižiūrėjus į tris reakcijas galima suprasti, ką patiria kiekvienas mokinys. Pirmasis jaus smalsumą, džiugesį, gal jauduliuką, antrasis nerimą, liūdesį, o trečiasis pyktį. Panašu, kad pastarieji du patirs stresą. Bet reikia suprasti, kad ne mokinio gebėjimai ir ne įgūdžiai, o mintys apie įgūdžius yra mokinio sėkmės veiksnys. Stresą kuria ne įvykiai, o žmogaus reakcija į juos“, – paaiškina psichologė.
Dr. Alicja Juškienė ragina neišsigąsti šių reakcijų, nes jos yra natūralios ir prigimtinės, kurias dažniausiai išskiriame kaip į puolimą, bėgimą ir sustingimą.
„Tai natūralios ir prigimtinės streso reakcijos. Tokias pačias reakcijas turėjo ir pirmykštis žmogus, nes jo užduotys buvo vos dvi – pasimaitinti ir pasidauginti. Todėl kad ir kaip mes patobulėjome per šiuos tūkstantmečius, bet mūsų reakcijos nepasikeitė.
Kai mokinys puola, jis bando apšaukti mokytoją, draugus, tėvus iš pykčio. Bėgdamas galvoja, kad kažkas nepavyks, nežino, kuo bus ateityje. O sustingimo reakcija bandoma atsiriboti – pabėgti į raminančias veiklas, užsidaryti savyje, likti su savo mintimis. Net laikant rašiklį nepavyks rašyti, nes galva ir mintys bus tuščios. Stresas gali veikti mūsų elgesį ir jis gali būti tokių trijų krypčių”, – tikina ji.
Streso rūšys
O norint suprasti, kodėl mokiniai į tokią pačią situaciją reaguoja skirtingai, dr. Alicja Juškienė išskiria dvi streso rūšis – eustresą ir distresą. Pirmasis yra laikomas padedančiuoju ir mobilizuojančiu stresu.
Kaip eustresas veikia mokinį:
- Atsiradusi motyvacija;
- Daugiau laiko skiriama mokslams;
- Papildomai skaitoma;
- Bandoma ištaisyti pažymį;
- Daugiau diskutuojama.
„Tai yra puikus streso šaltinis, skatinantis sutelkti dėmesį, jėgas, dėti visas pastangas. Kartu didėja motyvacija, kompetencija, įgūdžiai ir savivertė. Visos reakcijos yra subalansuotos ir mums padedančios“, – eustresą apibūdina pašnekovė.
Visgi to paties ji nepasakytų apie distresą. Šis atima jėgas, nėra naudingas ir dažniausiai žalingas stresas. Šį stresą, kaip sako A.Juškienė, patiria tie, kurie neturi resursų, įgūdžių, galimybių arba dažnai situaciją interpretuoja savaip.
„Matoma, kaip tai keičia žmogaus elgesį. Jei žmogus natūraliai nori susitvarkyti su distresu, kartais imasi pastangų kažką veikti ir įveikia, bet kartais nukeliauja į mažiau naudingus ir mažiau funkcionalius įveikos būdus. Nors tai atpalaiduoja, bet tik laikinai sumažina stresą. Vėliau jis vis tiek padidėja. Žmogus patenka į tokį atidėliojimo ratą”, – pastebi ji.
Kokį elgesį iššaukia distresas:
-
Saldumynų valgymas;
- Didesnio maisto kiekio valgymas;
- Rūkymas ir kitų medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai);
- Užduočių atidėliojimas;
Svarbu paminėti, kad stresas matomas ne tik elgesyje, bet ir išvaizdoje. Psichologė nurodo, kad pirmaisiais ženklais galėtų būti padažnėjęs širdies ritmas, išmušantis raudonis ar prakaitas.
Jeigu nesate tikras, dėl ko galėtumėte patirti stresą, galite tai pasitikrinti atlikdami testus: https://pagalbasau.lt/pazink-save/
Pagalba sau – kaip susitvarkyti su kylančiu stresu?
Supažindinusi su streso rūšimis ir dėl jų pasikeitusiais elgesio, emocijų ir išvaizdos pokyčiais, dr. Alicja Juškienė nurodo pirmus žingsnius, kurie padės su stresu susidoroti. Pirmasis žingsnis – savo minčių pažinimas.
„Mes jaučiamės ne pagal tai, kas vyksta aplink mus, o kaip mes tai interpretuojame. Reikėtų pastebėti, kaip keičiasi emocijos, paklausti savęs, kaip jaučiuosi, kokia ir kodėl ši mintis man šovė į galvą. Šie klausimai labai svarbūs. Tada reikėtų savęs paklausti, ar ši mintis atitinka realybę, gal kažkaip interpretuoju ir šią situaciją išdidinu, sumažinu ir nuvertinu“, – sako specialistė.
Ji išskiria ir kelias elgesio klaidas, kurios veikia mūsų mąstymą:
- Ateities numatytas (spėliojama, kas bus, ir dažniausiai spėjama ne iš pačios šviesiausios pusės);
- Katastrofizavimas (išdidinamos problemos, o teigiami dalykai sumažinami);
- Suasmeninimas (etikečių klijavimas, save pradeda vadinti tinginiu, nemokša).
Ne tik mąstymo pokyčiai, bet ir praktika sumažina patiriamą stresą. Dr. Alicja Juškienė pateikia būdą, kuris ir jai pačiai padeda susidoroti su kylančiu stresu: „Reikėtų truputį patobulinti laiko planavimo įgūdžius. O tai galima padaryti su vienu iš patogiausių planavimo būdų – lentele, kurios viršuje būtų žodžiai „svarbu“ ir „nesvarbu“, o šonuose „skubu“ ir „neskubu“. Visas savo veiklas, įsipareigojimus reikėtų padėti ten. Yra tokių tikslų, kuriuos tikrai galima atidėti arba iš viso paleisti.“
O jei pieštukas, tušinukas arba užrašinė nėra paauglio geriausi draugai, streso malšinimo būdus galima rasti ir išoriniuose resursuose.
Juos psichologė pateikia kelis, tačiau pabrėžia, kad galima rasti ir sau priimtinus nusiraminimo būdus:
- Bendravimas su tėvais, draugais, bendraklasiais;
- Knygų skaitymas (psichologės patarimas – Davido Burnso knyga „Geros nuotaikos vadovas“);
- Meditacijos, atsipalaidavimo programėlės;
- Paskaitų peržiūra apie mąstymą, savijautą ir streso įveiką;
- Sportas;
- Sveika mityba;
- Piešimas;
- Dainavimas;
- Rašymas;
- Gamtos tyrinėjimas;
- Vitaminų vartojimas.
„Egzaminų, atsiskaitymų metu patiriama daugiausiai streso, todėl jaunuolis šį jausmą turi priimti kaip iššūkį. Tokiu būdu jis galės augti, pasirūpinti savimi ir atstatyti savo resursus – sukaupti energiją ir dėti pastangas. Patirti ne tik tokias įprastas veiklas kaip valgymas, sportavimas ar bendravimas su artimaisiais, bet ir malonių veiklų vykdymas, kurios apsiriboja ne tik mokslu, bet ir kitomis veiklomis“, – sako ji.
Vis dėlto pastebėjus, kad stresas tampa ilgalaikis, dr. Alicja Juškienė pataria nebijoti kreiptis pagalbos ir į kitus – pavyzdžiui, mokyklos psichologą, kuris gali pabandyti suprasti, kas su juo šiuo metu vyksta, kaip jam padėti.
„Reikia truputį prisėsti ir pagalvoti, ko man reikia, nuo ko pradėti. Svarbu nebijoti kreiptis, nes ilgalaikėje perspektyvoje įgūdžiai tampa vidiniais resursais, dėl ko gyvenime atsiradę stresai neatrodys tokie gąsdinantys“, – mano psichologė-psichoterapeutė dr. Alicja Juškienė.
Norėdami sužinoti daugiau apie paauglystėje patiriamą stresą, įveikimo ir sumažinimo būdus, užsukite į pagalbasau.lt
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
