Apie tai, su kokiais rūpesčiais susiduria paaugliai, pradėję lytinį gyvenimą ir kaip tinkamai elgtis tėvams kalbamės su specialistais gydytoja akušere ginekologe Birute Maciulevičiene ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologe Jūratė Marcinkevičiene.
— Birute, 41 metus dirbate gydytoja ginekologe, daug tekę dirbti ir su nepilnametėmis pacientėmis. Ar galėtumėte atsakyti, kokio amžiaus merginos paprastai pradeda lytinį gyvenimą?
— Į šį klausimą sunku tiksliai atsakyti. Į gydytoją mergaitės kreipiasi dažniausiai tuomet, kai jas ištinka sveikatos rūpesčiai, o ne tada kai jos pradeda lytinį gyvenimą. Net jei pas mane konsultuotis ateina šešiolikmetė, aš negaliu pasakyti, kada ji pradėjo lytinį gyvenimą: ar tai nutiko kai ji buvo keturiolikos metų, ar šešiolikos. Ši informacija priklauso nuo pačios pacientės atvirumo.
Aš žaviuosi šiuolaikiniu jaunimu – jie atsakingi, mąstantys. Kai kurios nepilnametės mergaitės ateina pasitarti dėl apsisaugojimo priemonių, jos būna tvirtai apsisprendusios ir žino ko nori.
— Kada mergina ar jaunuolis yra pakankamai subrendę lytiniam gyvenimui?
— Tada, kai pajaučiama seksualinė laisvė. Šis atsakymas paprastai labai patinka jaunimui, todėl skubu paaiškinti, kad nekiltų neteisingų interpretacijų. Seksualinė laisvė atsiranda tuomet, kai gali pasakyti taip arba ne, kai laisvas ir niekieno neveikiamas pasirenki pats.
Sulaukus 12–15 metų paauglių organizme vyksta pokyčiai, kyla vadinamos hormonų audros, suaktyvėja natūralios organizmo reakcijos į dirgiklius.
Fiziologine prasme organizmas pasirengęs pradėti lytinį gyvenimą, kai jau gali pratęsti giminę. Merginoms tai – menstruacijų pradžia. Tačiau žmogus nėra tik fizinis kūnas, todėl pradedant lytinį gyvenimą labai svarbu psichologinė būsena, asmenybės brandumas ir pasirinkimo laisvė.
— Su kokiais klausimais į jus dažniausiai kreipiasi nepilnametės pacientės? Ar jos ateina vienos, su draugėmis, gal atlydi tėvai?
— Mergaitės dažnai ateina pasitarti dėl kontracepcijos. Būna atvejų, kai ateina dėl patirtų traumų po lytinių santykių, pasitikrinti dėl lytiniu būdu plintančių ligų arba dėl nėštumo.
Pasitaiko atvejų, kai mergaites atlydi ne tik mamos, bet ir tėčiai. Taip susiklosto, kai vienas iš tėvų dirba užsienyje. Kartais paauglės ateina su savo vaikinais. Labai palaikau tokias poras – tai rodo lygiavertę partnerystę ir tai, jog nei vienas iš partnerių nevengia atsakomybės.
— Kokio amžiaus buvo jūsų jauniausia pacientė, kuri kreipėsi dėl lytinio gyvenimo?
— Trylikametė. Tačiau šiuo metu pastebiu tendenciją, jog merginos lytinį gyvenimą pradeda vėliau negu tai buvo prieš keliolika metų. Atsimenu atvejį, kai nepilnametė mergina labai norėjo tapti mama ir atėjo pas mane konsultuotis, kaip greičiau pastoti. Tačiau tai labai reti atvejai, kai būtina viską nuosekliai su paciente aptarti, pasikalbėti kartu su jos mama, galbūt net partneriu, pasitelkti ir kitos srities specialistus.
— Būnant paaugle sunku prisipažinti tėvams, jog jau užaugai ir nesi jų mažoji mergaitė, kad turi partnerį ir gyveni lytinį gyvenimą. Ar dažnai susiduriate su nepilnametėmis pacientėmis, kurios slepia nuo savo tėvų, kad turi lytinius santykius?
— Pasitaiko, kad mergaitę atlydėjusi mama šaukia ant jos, liepia pasirodyti man, kad būtų savotiškai demaskuota, jog jau turėjo lytinius santykius. Tokiu atveju paprašau mamos palaukti koridoriuje, kad pasilikusios dviese su paciente galėtume atvirai pasikalbėti. Mergaitės dažnai slepia tai, kad jau turi santykius su vaikinu, tai vis dar yra tabu tema šeimoje.
— Kokio amžiaus vaikus, jūsų nuomone, reikėtų pradėti šviesti lytiškumo srityje ar Lietuvoje vaikams pakanka švietimo įstaigose pateikiamos informacijos šia tema?
— Informacijos nepakanka. Darbe susiduriu su paauglėmis, kurios akivaizdžiai negavusios elementarių žinių, būtinų bręstančiam žmogui. Šviesti vaikus reikia pradėti gana anksti. Mano nuomone, pats geriausias laikas su jais pradėti kalbėti apie lytiškumą yra periodas iki lytinės brandos, iki hormonų audrų, kol jų dar nejaudina kalbos ir nėra įsiaudrinusi vaizduotė.
Savo patirtimi ir nuomone pasidalijusi gydytoja Birutė Maciulevičienė teigia, jog pradedant lytinį gyvenimą labai svarbu psichologinė būsena. Žmogus nėra tik kūnas, tenkinantis fiziologinius poreikius, yra emocijos, psichika, sąmonė. Dvasiniai poreikiai nei kiek ne mažiau svarbūs, o neretai ir svarbesni už fizinius.
Todėl nuomonės ir patarimų tėvams, kaip tinkamai priimti naujieną, kad vaikas užaugo ir gyvena intymų gyvenimą, kreipiamės į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologę Jūratę Marcinkevičienę.
— Jūrate, turite daug patirties darbe su šeimomis, auginančiomis vaikus. Kaip jūsų nuomone, tėvams priimti žinią, kad vaikai jau subrendo ir turi lytinius santykius?
— Tėvams ši žinia gali būti labai netikėta arba, atvirkščiai, labai suprantama. Greičiausiai pirminė tėvų reakcija priklausys nuo to, kokio amžiaus yra jų vaikas.
Kai tėvai sužino, kad vaikas turi lytinius santykius, svarbu suprasti, kad tai jau yra faktas. Pasitaiko atvejų, kai tėvai, aštriai sureagavę į šią žinią, gali vaikui taikyti bausmę, pavyzdžiui: neleisti susitikinėti su vaikinu ar mergina, liepti nutraukti draugystę ir panašiais būdais riboti vaiko gyvenimą. Būtina suprasti, kad taikomos bausmės gali supriešinti vaiko ir tėvų tarpusavio santykius.
Užuot taip elgusis, tėvams būtų naudingiau pasikalbėti su vaiku apie tai, ką jam reiškia lytiniai santykiai, taip pat naudinga aptarti apsisaugojimo priemonių naudojimą bei pasikalbėti apie galimą nėštumą, lytiškai plintančias ligas, situacijas su kuriomis susiduriama gyvenant lytinį gyvenimą.
— Ar motina gali būti „geriausia drauge“? O gal vis dėlto natūralu, jog dukra gali turėti paslapčių nuo mamos?
— Dažnai tenka girdėti iš tėvų, ypač iš motinų, kad jos su dukromis yra geriausios draugės. Šioje situacijoje labiau pasigilinus į motinų lūkesčius, pastebiu, kad motinos dažniausiai tikisi, jog dukros joms viską pasipasakos, tačiau nelinkusios atskleisti visko apie save (to tikrai ir nereikia). Priklausomai nuo paslapties svorio, dukra gali jausti stiprių išgyvenimų ir nedrįsti pasakyti motinai itin svarbių dalykų.
Stiprus tarpusavio ryšys nereiškia, kad dukra negali turėti paslapčių – tai yra normalu ir motinai tai reikėtų priimti kaip natūralų dalyką.
Esu įsitikinusi, kad motinai labai svarbu išlaikyti artimą emocinį ryšį su savo dukra. Labai svarbu būti empatiškai, priimti jos nuomonę, vengti išankstinių nusistatymų, domėtis dukros gyvenimu, kylančiais sunkumais, laiku suteikti paramą bei pagalbą. Taip didėja tikimybė, kad dukra, susidūrusi su sunkumais, kreipsis į motiną, nes ja pasitikės. Stiprus tarpusavio ryšys nereiškia, kad dukra negali turėti paslapčių – tai yra normalu ir motinai tai reikėtų priimti kaip natūralų dalyką.
— Kaip tėvams bendrauti su vaikais, kad neprarastų pasitikėjimo ir taptų patarėjais?
— Lytiškumo tema su vaikais reikėtų pradėti kalbėti pakankamai anksti ir palengva. Pati pradžia galėtų būti apie 5-uosius vaiko gyvenimo metus. Panašaus amžiaus vaikams kyla klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti tik tiek, kiek vaikas klausia, pavyzdžiui, išgirdus klausimą: „kaip aš atsiradau“, tėvams nereikėtų aiškinti visos anatomijos, pakanka atsakyti, kad vaikai gimsta tada, kai tėvai vienas kitą labai myli. Nuo mažens vaikai turi žinoti realius, o ne išgalvotus savo lyties organų pavadinimus.
Su vaiko amžiumi klausimai sudėtingėja, ir normalu, kad tėvų atsakymai taip pat tampa išsamesniais. Tėvams labai svarbu su savo vaikais pasikalbėti apie kūno bei organizmo pokyčius, kurie atsiranda lytinio brendimo metu, pavyzdžiui: berniukams atsiradęs veido plaukuotumas, besikeičiantis balsas, o mergaitėms prasidėjusios menstruacijos, kūno formų kitimas.
Kuo anksčiau ir kuo daugiau tėvai namuose kalbasi lytiškumo tema (kalbantis su paaugliais, svarbu kalbėti ne tik apie fiziologiją, bet ir apie emocinį santykių aspektą), tuo daugiau atsakymų į savo klausimus gauna vaikas ir ši tema jam tampa paprasta, aiški bei nekelia papildomo smalsumo.
Dažnai patys tėvai jaučiasi nepatogiai kalbėdami apie lytinius santykius, jie gali vengti šios temos ar net drausti apie tai klausinėti.
Jei vaikai pakankamai atsakymų negaus iš tėvų, informacijos ieškos kitur: pokalbiuose su draugais, internete ir pan. Tik klausimas, kokio pobūdžio informaciją jie susirinks ir kokios lytiškumo suvokimas susiformuos.
Kartais tėvai jaudinasi, kad pasakys per daug, o jų atsakymai vaiką pastūmės ankstyviems lytiniams santykiams. Realybė visiškai kitokia – tėvai turi priimti vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais (net jei tėvams atrodo, kad jo vaikui tai dar per anksti) ir pasitikėti savo vaiku.
Kuo daugiau ir atviriau tėvai kalbėsis su savo vaikais lytiškumo tema, tuo didesnė tikimybė, kad vaikai lytinius santykius pradės vėliau, viską įvertinęs, turės mažesnę galimybę užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, ar pradėti nepageidaujamą nėštumą.
— Kada mergina arba jaunuolis jau yra subrendę lytiniams santykiams ar tam užtenka tik lytinės brandos?
— Lytiniams santykiams reikalinga ne tik lytinė, bet ir emocinė branda. Sprendimas mylėtis gali būti paremtas noru patenkinti savo aistrą nesvarstant tokio elgesio pasekmių (nenaudojant apsisaugojimo priemonių ar dažnai keičiant partnerius). Ilgainiui jaunuoliams gali atsirasti sunkumų kuriant bei išlaikant ilgalaikius santykius.
Emocinė branda susijusi su tuo, kad asmuo yra sąmoningas, jis pajėgus atsakingai priimti sprendimą bei prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
